2015 m. sausio 13 d. pranešimas VIR

Šiandien, sausio 13-ąją, Seime įvyko iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir 2014 metų Laisvės premijos įteikimo ceremonija. Iškilmingame minėjime kalbėjo Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Laima Liucija Andrikienė, Vytautas Petras Plečkaitis, Petras Vaitiekūnas, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.

Pradėdama iškilmingą renginį Seimo Pirmininkė L. Graužinienė pabrėžė, kad Laisvės gynėjų diena Lietuvos valstybės istorijai labai svarbi, kaip ir Vasario 16-oji bei Kovo 11-oji. „Po šiomis svarbiomis datomis slypi paprastų žmonių likimai. Likimai, pakeitę Lietuvą, pakeitę mus visus. Be Sausio 13-osios nakties mes nebūtume tokie, kokie šiandien esame. Toji naktis mus sutelkė, suvienijo bendra skaudžia ir tuo pačiu galinga, visą esybę persmelkusia patirtimi – Laisve“, – sakė Seimo vadovė.

L. Graužinienės įsitikinimu, 1991-ųjų sausio 13-osios naktis Lietuvos istorijos puslapiuose – viena tamsiausių, tačiau ir viena didingiausių. „Tą naktį mes visi ėjome dainuoti laisvę. Jeigu reikės – net ir iki paskutinio atodūsio. Todėl net ir dabar, praėjus beveik ketvirčiui amžiaus, tebejaudina ir didžiausią pagarbą įkvepia tą naktį budėjusių Laisvės gynėjų ryžtas ir tikėjimas, kad jų vieta – būtent čia, kad laisva Lietuva – kiekviename iš mūsų, – kalbėjo Seimo Pirmininkė. <...> Tikiu, kad Sausio 13-oji neišdildomu Laisvės antspaudu paženklino kiekvieno iš mūsų širdį“.

Nepriklausomybės Akto signataro ambasadorius P. Vaitiekūnas tvirtino, kad Sausio 13-oji jam primena tai, kad už laisvę kovojama kasdien, kad už laisvę mokama krauju, galbūt ne vieną kartą, ne pirmą ir ne paskutinį kartą. Pasak jo, Ukraina pakilo į kovą už savo laisvę, už savo pasirinkimą, už teisę priklausyti Europai. „Šiandien mes atiduodame skolą. Skolą, kurią paėmėme prieš 24 metus. <...>  noriu pabrėžti, kad nė vienas rusas nėra mūsų priešas tol, kol jie neperžengė mūsų sienos, kol jie neperžengė Europos Sąjungos valstybių sienų, kol neperžengė NATO sienos, tol, kol rusas neperžengė su ginklu rankoje mūsų draugų sienos. Tačiau mums priešas yra Prezidento V. Putino vykdoma politika, nes ji griauna pasaulio tvarką, nes griauna pasaulio tvarką jėga, karine jėga, kad griauna tarptautinę teisę <...>. Todėl ta politika yra priešiška bet kokios civilizacijos vertybėms“, – kalbėjo P. Vaitiekūnas.

Nepriklausomybės Akto signataras pareiškė turįs viltį, kad ateityje, nors tai skamba ir neįtikinamai, mato Rusiją Europos ir Vakarų civilizacijos dalimi. „Aš matau, kad artėja tas laikas, kai iš šios tribūnos bus pasakyti žodžiai, nuskambės oficialus Rusijos atsiprašymas už Lietuvos sovietinę okupaciją. Neabejoju tuo“, – tvirtino ambasadorius P. Vaitiekūnas.

Kaip pažymėjo savo kalboje Nepriklausomybės Akto signatarė L. L. Andrikienė, 1991-ųjų sausio 13-oji – mūsų istorinės pergalės diena, Lietuvos pergalės prieš gerai ginkluotą agresorių – SSRS, turėjusį tikslą sunaikinti tik ką naujam gyvenimui pakilusią laisvą Lietuvą.

Nepriklausomybės Akto signatarė atkreipė dėmesį, kad šiais didžiojo protų painiojimo, dar kitaip vadinamo informaciniu, propagandiniu karu, laikais, kai visi esame bandymų perrašyti Lietuvos istoriją liudininkai, kai stebime pastangas sudėlioti akcentus taip, kaip kai kam būtų patogiau, ypatingą vertę įgyja mūsų pačių atmintis ir patyrimas. „Europoje nebeliko geležinės uždangos, Lietuva – laisvos ir demokratinės Europos dalis. Tačiau mūsų patyrimas, atmintis ir sveikas protas sako: mūsų kova nebaigta, mūsų darbas dar nėra atliktas iki galo“, – teigė L. L. Andrikienė. Jos įsitikinimu, šiandien mums labiausiai trūksta tikrosios lyderystė, kai politika daroma ne žodžiais svaidantis, kuris kiečiau pasakys apie kitą, mums reikia tikros lyderystės, gyvo pavyzdžio, kai svarbiausiomis dienomis lyderiai aplink save suburia kuo platesnes visuomenės grupes, gyvu pavyzdžiu išreiškia poziciją ir bendrystę.

Nepriklausomybės Akto signataras V. Plečkaitis pabrėžė, kad dėkodami ir prisimindami žuvusius didvyrius turime susitelkti į gyvuosius, skirdami daugiau dėmesio paprastam žmogui. „Prisiminkime, kad būtent tų paprastų eilinių, kuklių Lietuvos piliečių dėka buvo sukurta ir apginta Lietuvos laisvė. Daugiausia jų dėka ir šiandien kuriama mūsų šalies gerovė. Nepamirškime, kad būtent jie – paprasti eiliniai, miestų, miestelių bei kaimų žmonės, daugiausia jauni, kovojo už mūsų laisvę miškuose partizaninį karą, tai jie platino atsišaukimus ir slaptą antikomunistinę spaudą, skleisdami laisvės idėjas, jie leido Katalikų Bažnyčios kroniką, būrėsi į pogrindines organizacijas bei grupes, į tokias kaip Laisvės lygą ir kitas. Jie buvo šalinami iš universitetų už laisvą mintį, buvo persekiojami, gniuždomi ir kalinami už pasipriešinimą komunistinei diktatūrai. Jie organizavo Sąjūdį, gynė ir aukojosi 1991-aisiais, kad mes šiandien būtume laisvi“, – sakė V. Plečkaitis.

Vilkaviškio vyskupo R. Norvilos nuomone, Sausio 13-ąją išgyventas solidarumas mus skatina bręsti atsakingam, kūrybingam dialogui. „Siekime giliau įžvelgti kur link Jis mus veda. Statykime valstybę ant tvirtos uolos, neišjudinamų vertybinių pamatų, kad ji atlaikytų visus iššūkius, kad jos nesilpnintų kažkieno interesai, ideologiniai vėjai ar kitokių sukrėtimų audros“, – akcentavo R. Norvila.

Iškilmingo minėjimo pabaigoje Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui įteikta 2014 metų Laisvės premija.

Renginyje Seime dalyvavo Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, buvę valstybės vadovai, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę artimieji, lemtingų Lietuvos valstybei dienų liudytojai, nukentėjusieji nuo sovietų agresijos, laisvės kovotojai, Lietuvos valstybės gynėjai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Seimo nariai, Lietuvoje reziduojantys užsienio valstybių ambasadoriai ir kiti garbingi svečiai.

Lietuvos parlamentas Laisvės gynėjų dieną kasmet mini kartu su mūsų valstybei lemtingą naktį žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę giminėmis ir artimaisiais, įvykių liudytojais, skaudžiai nukentėjusiaisiais, giminėmis ir artimaisiais tų, kurie žuvo gindami Tėvynės nepriklausomybę Lietuvos pasienyje, prie Seimo rūmų, prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos rūmų.

Rimas Rudaitis

Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 239 6132, el. p. [email protected]