2015 m. kovo 11 d. pranešimas VIR

Šiandien Seime įvyko iškilmingas jubiliejinės Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas. Renginio metu sveikinimo kalbas sakė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Islandijos Prezidentas Olafuras Ragnaras Grimsonas (Ólafur Ragnar Grímsson), Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso vardu Lietuvą pasveikino Kongreso narys iš Ilinojaus, Baltijos draugų grupės pirmininkas Džonas Šimkus (John Shimkus).

„Kai ginklų žvangėjimo aidas sklinda iš tos pačios pusės. Kai Laisvės balsą mėginama nutildyti šūviais. Kai ne tik išorinės, bet ir vidinės jėgos siekia skaldyti, menkinti ir temdyti Laisvės šviesą. Stiprūs būsime tiek, kiek būsime vieningi“, – sakė D. Grybauskaitė.

Seimo Pirmininkė L. Graužinienė savo kalboje dėkojo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams: „Tikiu, kad pasirašydami Lietuvos Nepriklausomybės Aktą jie jau buvo laisvi, nes tik laisvi žmonės gali pasirinkti ir tik laisvi žmonės supranta, kad prievarta, agresija, smurtas, teroras yra bejėgiai prieš vidinę žmogaus laisvę. Gerbiamieji Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, jūsų parašas – tai beribė meilė Tėvynei, tai atsakomybė už jos istoriją, už jos ateitį ir už tuos, kurie kovojo ir žuvo“.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas sakė, kad valstybėje kaip ir santuokoje, neužtenka apeigų metu pažadėti mylėti amžinai, reikia kasdienėmis pastangomis įrodyti šią meilę: „Partizanams nereikėjo referendumo, žaliaraiščiams nereikėjo referendumo, nes jie mylėjo Tėvynę ir buvo pasirengę dėl jos aukotis. Ir šiandien turime šeimose, mokyklose, darbovietėse, asmeniškai ir žiniasklaidoje priminti vieni kitiems mūsų visų bendrą pareigą apginti laisvą visuomenę.“

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis prisiminė, kad prieš ketvirtį amžiaus kiekviena diena atrodė prasminga, nes, nepaisant spaudimo ir grasinimų, kiekvienas išaušęs rytas rodė, kad Lietuva gyva ir dar gali eiti į visai nepažadėtą, bet viltingą ateitį.

„Jutome, kad žmonės, tauta, stebi mūsų darbą, pritaria svarbiausiam tikslui. Todėl būsime čia ir neišduosime. Tiesa, girdėdavom reikalavimų ir spaudimų trauktis, nesiekti neįmanomo, ir tada viskas baigsis gerai. Net šioje salėje išgirsdavom siūlymų padaryti visai paprastą „politinį sprendimą“, bet siūlančių tebuvo mažuma. Ir kai griaudė agresija, liejosi kraujas, o pasaulis tylėjo, buvome čia, toliau statėm ir gynėme valstybę“, – sakė V. Lansbergis.

Pasak Islandijos Prezidento O. R. Grimsono, paskutiniame amžiaus dešimtmetyje Lietuvos ir Baltijos tautų istorija tapo demokratinės revoliucijos žiburiu ir forumu, kuriame kultūros ir prisiminimų apie ankstesnius laikus brandinti nacionaliniai judėjimai pradėjo naują Europos ir Vakarų pasaulio erą: „Ši istorinė kova, dramatiškos dienos jūsų sostinėje, jūsų miestuose ir regionuose visuomet gyvuos mūsų mintyse ir visų žmonių prisiminimuose kaip įrodymas, kad jokia imperija nėra tokia stipri, kad palaužtų vieningų žmonių valią“.

Dž. Šimkus, skaitydamas Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso sveikinimo laišką, pabrėžė, kad blogėjanti situacija prie rytinių NATO sienų kelia nemažą susirūpinimą dėl Lietuvos saugumo ir reikalauja imtis reikiamų gynybos priemonių: „JAV išlieka ištikimos savo įsipareigojimui užtikrinti Lietuvos ir kitų Rytų sąjungininkų saugumą laikotarpiu, kai universalioms vertybėms, tarptautinei teisei ir stabilumui kyla grėsmė, laisvasis pasaulis privalo glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų nuo agresoriaus apginta tarptautinė tvarka ir užkirstas kelias autoritarinių jėgų išsiviešpatavimui“.

Iškilmingam minėjimui pirmininkavo Seimo Pirmininkė L. Graužinienė, Lietuvos moksleivių parlamento pirmininkė Gabrielė Makavičiūtė ir Studentų sąjungos  prezidentas Paulius Baltokas.

Nepriklausomybės atkūrimo dienos 25-mečio proga Lietuvą sveikino Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Klaude Junker), Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Frederika Mogherini (Frederica Mogherini), Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas (Donald Tusk), Europos Tarybos Generalinis sekretorius Torbjornas Jaglandas (Thorbjørn Jagland), Vatikano Valstybės sekretorius kardinolas Pjetras Parolinis (Pietro Parolini), Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Volodymyras Groismanas, Gruzijos parlamento Pirmininkas Davidas Usupašvilis, Zalcburgo Landtago prezidentė Brigita Palauf (Brigitta Pallauf), Baltarusijos Nacionalinio Susirinkimo vadovai Vladimiras Andreičenka ir Michailas Miasnikovičius, Moldovos Parlamento Pirmininkas Andrianas Kandu (Andrian Candu), Juodkalnijos parlamento Pirmininkas Ranko Krivokapičius.

Renginio metu giedojo chorai „Ąžuoliukas“ ir „Liepaitės“.

1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priimė Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“, už kurį balsavo 124, susilaikė 6 deputatai. Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Saulė Eglė Trembo,

Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected])