Lietuvos valstybės simboliai Seimo rūmai Seimo logotipas

Islandijos Prezidento Olafuro Ragnaro Grimsono kalba iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 25-mečio minėjime

2015 m. kovo 11 d. pranešimas VIR

 

Seimo kanceliarijos (aut. I. Šilenkova) nuotr.

 

Lietuvos Respublikos Prezidente, parlamentų pirmininkai, ministrai, išrinktieji tautos atstovai, Lietuvos žmonės, mieli draugai! Susirenkame neramiais laikais, kad dar kartą pademonstruotume mūsų išsivadavimą, mūsų laisvę, mūsų demokratines vertybes, kad iškilmingai paminėtume tai, kaip žmonių valia galiausiai įveikė geležinį tironijos ir priespaudos kumštį, kad pareikštume savo įsipareigojimą gerbti dabar ir visados atminimą tų, kurie neleido vilties ugniai užgesti savo širdyse. Tų, kurie paaukojo viską, net savo gyvybes, kad atneštų laisvę savo tautai. Dviejų pasaulinių karų ir totalitarinių režimų amžiui einant į pabaigą Lietuvos ir Baltijos tautų istorija paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje tapo demokratinės revoliucijos žiburiu ir forumu, kuriame kultūros ir prisiminimų apie ankstesnius laikus subrandinti nacionaliniai judėjimai pradėjo naują Europos ir Vakarų pasaulio erą. Ši istorinė kova, dramatiškos dienos jūsų sostinėje, jūsų miestuose ir regionuose visuomet gyvuos mūsų mintyse ir visų žmonių prisiminimuose, kaip įrodymas, kad jokia imperija nėra tokia stipri, kad palaužtų vieningų žmonių valią ir kad demokratijos, ir laisvės vizija galų gale triumfuos.

Įvykiai tuose istorijos kryžkelėse ir toliau skleis žinią, kurią taip iškalbingai išreiškė Vytautas Landsbergis, kai prieš 25-erius metus, kaip aukščiausiasis jūsų tautos atstovas, jis buvo pakviestas būti garbės svečiu Islandijos parlamento Altingo, seniausios įstatymo leidžiamosios asamblėjos pasaulyje, atidarymo ceremonijoje. Dar niekada anksčiau, daugiau nei tūkstančio metų šalies istorijoje, Altingas nebuvo pakvietęs tokio svečio dalyvauti jo metinėje inauguracinėje ceremonijoje. Tačiau jam einant kartu su Islandijos žmonių išrinktu parlamentu nuo parlamento rūmų iki Katedros, kaip tai yra įprasta mano šalyje, aikštėje susirinkusi minia šiltai jį pasitiko ir garsiai jam plojo taip išreikšdama tautos valią, kuri vėliau nulėmė tai, kad Islandija tapo pirmąja šalimi pripažinusią visišką diplomatinį Lietuvos suverenitetą ir visišką jūsų šalies nepriklausomybę.

Ši tautos valia dar po kelerių metų leido Islandijai kartu su kitomis Šiaurės šalimis ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis tvirtai remti jūsų šalies narystę NATO. Taip buvo laikomasi politikos dėl nuolatinio saugumo suteikimo, kurią tuomet palaikė vos kelios Šiaurės Atlanto aljanso narės. Kažkodėl yra pamiršta, kad ne visi palaikė tokius žingsnius ir kad daugelis ragino elgtis atsargiai, ir išlikti kantriems. Bet mes drąsiai žengėme pirmyn, o vėliau tą patį nusprendė padaryti ir kiti. Šie sprendimai pagrindė V. Landsbergio žinią prieš 25-erius metus išreikštą jo kalboje Islandijos žmonėms. Jo žodžiuose anuomet būta tiek pat tiesos, kiek jos yra ir dabar. Jis sakė, kad kaip ir Martinas Liuteris Kingas (Martin Luther King) jis turėjęs svajonę. Svajonę, kad mažos tautos susiburs į aktyvų aljansą, atremsiantį didžiųjų galių dominavimą. Pasaulį galėtų išgelbėti (sakė jis) mažosios tautos, ištiesiančios viena kitai pagalbos ranką, nes jos turi moralinės stiprybės, demokratijos ir laisvės visiems viziją. Jos galėtų veikti tada, kai kitus kausto regionuose dominuojantys tinklai ir amžinai gyvuojančių imperijų iliuzija.

Mažosios tautos siekia įkvėpimo, kylančio iš laisvės ugnį išsaugojusių kartų kolektyvinės atminties, iš jų kultūros, iš kalbos paveldo, iš savybių, išlikusių po karų ir kitų šalių priespaudos. Kaip V. Landsbergis yra sakęs, jo svajonė išsipildė mažiausios Europos tautos – Islandijos veiksmų dėka. Kai tuo tarpu kitas tautas paveikė vertinimai, kuriuos dažniausiai viena kitai taiko didžiosios šalys. Ši svajonė taip pat lydėjo Lietuvos žmones ir kitas Baltijos valstybių tautas kelionėje, kurios tikslas buvo užtikrinti tvirtą padėtį Europos nepriklausomų valstybių šeimoje ir galiausiai narystę Šiaurės Atlanto aljanse. Kitoms šalims sekant mūsų pavyzdžiu tapome ilgos Europos istorijos, naujos eros pradžios liudininkai. Žemynas, kuris kažkada kentėjo nuo konfliktų tarp didžiųjų galių dar niekada anksčiau nebuvo panašus į tokią daugybės mažų ir vidutinio dydžių valstybių sudarytą mozaiką. Tačiau mažųjų tautų kolektyvinė valia ėmė keisti jo pavidalą. Dauguma jų taip pat pradėjo transformuoti NATO, kuriame Islandija, kaip viena iš aljanso narių steigėjų, jau keletą dešimtmečių kartu su keletu kitų šalių sudaro aljanso mažąjį sparną. Šiame naujajame amžiuje Europa pirmą kartą tapo tokia bendrija, kurioje daugumą sudaro mažos ir vidutinio dydžio valstybės, kurioje įvairovė yra sėkmingos ateities pagrindas, kuri, viliuosi, veikia ne kaip centralizuota greitkelių sistema, o kaip parkas, turintis daug įvairių giraičių ir sodų, kurių kiekvienas turi jiems būdingų augalų ir gėlių.

Islandijos priimti sprendimai ir sėkminga Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių raida, jūsų kelias, nuo nepriklausomybės paskelbimo iki visavertės partnerystės NATO ir Europos Sąjungoje, visa tai rodo, kaip mažosios pasaulio tautos iš tiesų gali paveikti savo bendrą ateitį, rodyti kelią kitiems persitvarkymo link ir siekti demokratijos, laisvės ir galiausiai klestėjimo, ir gerovės visiems. Dabar Šiaurės Europoje įvairių struktūrų – regioninių ir tarptautinių organizacijų dėka Šiaurės šalių ir Baltijos valstybių aštuntukas yra glaudžiai susijęs ir konstruktyviai dirba išvien taikos, saugumo, pažangos ir teisės viršenybės labui. Mums šis formatas yra tapęs dinamiška ir praktine Šiaurės Europos šalių partneryste, kuri remiasi mūsų šalių istoriniais ryšiais, bendru įsipareigojimu siekiant užtikrinti žmonių teises, toleranciją ir pagarbą kitokiems papročiams, ir įsitikinimams, o kitiems jis yra ir sektinas pavyzdys, ir priminimas, kad iš tiesų tautos gali suvienyti jėgas įkvėpimo semdamosi iš Šiaurės šalių paveldo ir Baltijos valstybių pasiekimų. Todėl šiandien, mielieji draugai, noriu jums patvirtinti apie mūsų šalių draugystę ir perduoti jums nuo Islandijos žmonių solidarumo žinią, užtikrinančią, kad mūsų aljansas amžinai liks įsišaknijęs tuose istoriniuose laikuose, kai nepriklausomybės troškimas suvedė mūsų tautas drauge. (Kalba iš stenogramos)


  Siųsti el. paštuSpausdinti