2015 m. balandžio 15 d. pranešimas VIR

Seime svarstomos Miškų įstatymo pataisos buvo aptariamos Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narių – Aplinkos apsaugos komiteto nario Arūno Dudėno, Kaimo reikalų komiteto nario Kazio Grybausko ir Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojo Artūro Skardžiaus spaudos konferencijoje „Lietuviška mediena – perdirbti Lietuvoje, o ne eksportuoti“.

Seimo LSDP frakcijos narių įsitikinimu, nacionalinis turtas turi nešti maksimalią naudą ir likti valstybės rankose.

Lietuvos valstybiniuose miškuose kasmet vidutiniškai iškertama apie 3,5 mln. m³ apvaliosios medienos. Pagal dabartinę galiojančią aukcionų tvarką, didelę jos dalį įsigyja tarpininkai, kurie vėliau žaliavą perparduoda užsienyje. Tuo tarpu Lietuvos medienos perdirbimo pramonė patiria vietinės žaliavos stygių ir tai stabdo jos augimą, investicijas. Skaičiuojama, kad dėl patirto žaliavos stygiaus pastaraisiais metais bankrutavo per 20 medienos perdirbimo įmonių. Medienos perdirbimo įmonėms ir toliau patiriant vietinės žaliavos deficitą, apie 15 tūkst. darbo vietų būtų ties praradimo riba, o tolimesnės investicijos – neįmanomos.

Pasak socialdemokrato Aplinkos apsaugos komiteto nario A. Dudėno, Lietuva dėl egzistuojančios medienos pardavimo iš valstybinių miškų tvarkos praranda maždaug 230 mln. eurų. Todėl reikalinga esminė miškų ūkio valdymo reforma, kuri užtikrintų didžiausią socialinę ir ekonominę naudą valstybei iš jos valdomo turto, t.y., miškų.

„Siūlomomis Miškų įstatymo pataisomis siekiame įteisinti racionalų medienos naudojimą ir užtikrinti didžiausią kuriamą ekonominę ir socialinę naudą valstybei. Siekiame, kad medieną būtų galima įsigyti rinkos kaina, aukcione ir įsigyti jos būtų galima tiek, kiek įmonė sugeba perdirbti. Mūsų siekis – užtikrinti, kad medienos pramonėje, kurioje dirba virš 60 tūkst. darbuotojų, vystytųsi, didėtų medienos perdirbimo ir baldų gamybos pramonės eksportas. Tai yra valstybinis turtas, kuris turi likti Lietuvoje ir nešti pridėtinę vertę“, – įsitikinęs A. Dudėnas.

Kaimo reikalų komiteto narys K. Grybauskas pastebi, kad Lietuvos miškų mediena augina kaimynų baldų pramonę. „Apie 2 mln. m³ Lietuvos miškuose iškertamos medienos kaip žaliava išvežama į Latviją, Lenkiją, Kiniją. Daugiausiai ją išveža vietiniai perpardavinėtojai arba užsienio perdirbėjams atstovaujančios įmonės. Deja, bet Lietuva liko vienintelė valstybė regione, kurioje medieną iš valstybinių miškų gali įsigyti visi norintys. Tiek kaimyninės šalys, tiek Kinija, parduodant medieną iš valstybinių miškų, prioritetą teikia vietinei pramonei. Šiandien jau pačios urėdijos pripažįsta egzistuojančios aukcionų tvarkos nelankstumą. Perpardavinėtojai dirbtinai sukelia medienos kainą, kuri neatitinka realios rinkos kainos. Tokiu būdu dalis geriausios rūšies medienos lieka nenupirkta, taip ji praranda vertę, sugenda ir galiausiai būna parduota kaip malkos“, – situaciją vertina Kaimo reikalų komiteto narys K. Grybauskas.

„Medienos perdirbimas ir baldų gamyba yra vienas svarbiausių šalies pramonės sektorių, sukuriantis bene didžiausią pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai. Tai vienas didžiausių sektorių“, – teigia Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas A. Skardžius. „Medienos žaliavai iškeliaujant į užsienį, prarandamas žaliavinis sektorius, ko pasekmė – prarandama ir pridėtinė vertė. Valstybės tikslas – aprūpinti pramonę žaliava. O taip pat turi būti vykdoma valstybės turto apskaita“, – įsitikinęs A. Skardžius.

Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas pastebi, kad analogiška situacija vyrauja ir biokuro rinkoje, kai dėl tarpininkų galutinė šilumos kaina nepagrįstai išauga. „Lietuvos valstybiniuose miškuose apie 20 proc., t.y., 720 tūkst. m^3,, iškertamos medienos sudaro malkos ir kirtimo atliekos, t.y., biokuro žaliava. Siekiant mažinti šilumos kainą, valstybė turėtų įpareigoti urėdijas dalį kirtimo atliekų – bent 500 tūkst. m³ – tiekti tiesiogiai į biokuro biržą, kur jas be tarpininkų įsigytų tik šilumos gamintojai. Siekdama realiai sumažinti biokuro šilumos kainą, turi būti iš esmės pakeista egzistuojanti kirtimo atliekų pateikimo biržai schema. Urėdijos kirtimo atliekas ir malkas į biokuro biržą turėtų tiekti tik tiesiogiai, be tarpininkų. Biokurą biržoje galėtų įsigyti tik šilumos gamintojai. Šilumos gamintojai 100 proc. biokuro turėtų įsigyti tik biržoje, o privačių miškų savininkai šilumos gamintojams biokurą taip pat turėtų tiekti tik per energijos išteklių biržą“, – situaciją biokuro rinkoje modeliuoja A. Skardžius.

LSDP infocentro vadovė

Jolanta Bielskienė,

tel. nr. 8 612 01274