2015 m. gegužės 6 d. pranešimas VIR

Šiandien Seime jau vienuoliktą kartą vyko tradicinės „Širdies dienos Seime“. Šios dienos skirtos atkreipti visuomenės dėmesį į didėjantį širdies ir kraujagyslių ligų paplitimą Lietuvoje. Ta proga taip pat vyko konferencija „Ūminių išeminių sindromų  kardiologijoje ir neurologijoje specializuotos pagalbos rezultatai“. Širdies dieną Seime inicijavo Seimo narys prof. Arimantas Dumčius. Šių metų renginiuose dalyvavo gydytojai kardiologai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius, Kardiologijos klinikos vadovas prof. Remigijus Žaliūnas, LSMU klinikų gen. direktorius prof. Renaldas Jurkevičius, Krūtinės, širdies ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas prof. Rimantas Benetis, LSMU Kardiologinės poliklinikos vedėjas prof. Rimvydas Šlapikas, LSMU prof. emeritas, akademikas Jurgis Brėdikis, LSMU Neurologijos klinikos vadovė prof. Daiva Rastenytė, Kardiologijos sektoriaus vadovė prof. Rūta Babarskienė, doc. Regina Jonkaitienė.

Prieš pradedant renginius, skirtus „Širdies dienai Seime“, prof. A. Dumčius surengė spaudos konferenciją, kurios metu buvo aptarta jau metus veikianti ūminių išeminių susirgimų klasterių sistema, kam ji reikalinga ir kokie rezultatai pasiekti per vienerius metus. „Džiaugiuosi pasiektais rezultatais kardiologijoje ir neurologijoje. Lietuva po truputį kyla iš juodojo sąrašo, kuriame pagal mirčių skaičių nuo širdies ir kraujagyslių ligų esame paskutinėse pozicijose Europos Sąjungoje. Manau, kad ši iniciatyva labai vaisinga, todėl reikia ją vystyti, raginti Sveikatos apsaugos ministeriją aktyviai ir toliau prisidėti, kad būtų pasiekti dar geresni rezultatai“, – akcentavo prof.  A. Dumčius.

Prof. R. Žaliūnas teigė, kad įvykus infarktui ar insultui labai svarbus laikas ir greitas reagavimas, todėl klasterių sistema labai svarbi stengiantis išgelbėti pacientų gyvybes ir kuo skubiau suteikti kvalifikuotą pagalbą.

Prof. D. Rastenytė  pabrėžė,  kad 2014 m.  buvo proveržio metai organizuojant pagalbą insulto ar infarkto ištiktiems pacientams, nes buvo įsteigti 6 aukščiausio lygio centrai, į kuriuos pacientai yra transportuojami iš visos Lietuvos. Kaip teigė profesorė, skubi pagalba yra labai svarbi, nes apie 30 proc. pacientų lieka neįgalūs visam gyvenimui, todėl klasterių tikslas ir yra suteikti kuo skubesnę ir greitesnę pagalbą

Prof. R. Benetis akcentavo, kad ligonio būklė priklauso ir nuo komandos bendradarbiavimo, įrangos bei pasiruošimo. „Kartais neužtenka įprastų metodų ir būtina atlikti chirurgines operacijas, kurioms turi būti įrengta specializuota vieta. Ligoniui svarbu laiku ten pakliūti. Taigi džiaugiuosi, kad politinis sprendimas davė rezultatų ir ligoniai laiku atvežami į atitinkamas įstaigas“, – metų pasiekimus vertino prof. R. Benetis.

Prof. R. Jurkevičius pritarė kolegoms ir teigė, kad Lietuvoje mirštamumas nuo širdies kraujagyslių ligų – viena iš didžiausių problemų ir jau seniai žinoma, tačiau niekas nebuvo daroma. Jis pasidžiaugė, kad jau metus veikianti sistema suteikia sąlygas visiems pacientams gauti vienodą pagalbą ir tai – vienas iš didžiausių pasiekimų per kelerius metus medicinos sistemoje. Kaip teigė profesorius, rezultatai akivaizdūs – vien Kauno klinikose mirtingumas nuo insulto sumažėjo nuo 11 proc. iki 7 proc., o nuo infarkto nuo 10 proc. iki 7 proc. Taigi prof. R. Jurkevičius tikisi išlaikyti tokius tempus ir toliau.

Prof. R. Šlapikas akcentavo, kad sistema veikia, tačiau norint išvengti skaudžiausių pasekmių, svarbu atkreipti dėmesį į profilaktiką, kuria turi užsiimti kiekvienas žmogus, siekiantis save apsaugoti nuo insulto ar infarkto ir jų pasekmių.

Prof. J. Brėdikis prisiminė savo vaikystės dienas, kuomet gydymas nuo insulto buvo vienintelis – gulėjimas ir nejudėjimas. Profesorius atkreipė dėmesį, kad medicina juda į priekį ir džiaugėsi šių dienų medikų pasiekimais, kuomet išgelbėjama vis daugiau žmonių gyvybių.

Daugiau informacijos:

Seimo TS-LKD frakcijos narys prof. Arimantas Dumčius

Tel. (8-5) 239 6632, el. p. Arimantas.Dumcius@lrs.lt