Lietuvos valstybės simboliai Seimo rūmai Seimo logotipas

Trišalė asamblėja: „Karinių veiksmų atsinaujinimo grėsmė Ukrainoje vis dar išlieka, todėl pastangos spręsti šį karinį konfliktą diplomatiniu būdu turėtų būti paremtos ir „kietesnėmis“ priemonėmis“

2015 m. gegužės 29 d. pranešimas VIR 

 

 

Seime vyksta Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjos šeštoji sesija. Daugiausia dėmesio skiriama Ukrainai ir dabartiniams saugumo iššūkiams. Asamblėjos dalyviai aptaria Minsko susitarimų įgyvendinimą, Ukrainos vykdomas reformas, diskutuoja dėl pagalbos šiai šaliai ir kt. Renginio pabaigoje bus priimtas baigiamasis dokumentas – deklaracija.

Antrajame posėdyje „Lietuva. Lenkija. Ukraina. Ką darome, galime ir privalome padaryti kartu?“ kalbėjęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas prof. Benediktas Juodka savo pranešime aptarė pastarojo meto pokyčius regiono geopolitinėje aplinkoje, Ukrainos padėtį, partnerių galimybes ir būdus šiai šaliai padėti.

 

Seimo kanceliarijos (aut. Olga Posaškova) nuotr.

 

B. Juodka sakė, kad Maidano revoliucijos metu Ukrainos žmonės visam pasauliui aiškiai parodė savo norą atsisveikinti su iš sovietų imperijos laikų užsilikusia praeitimi ir, kad savo ateitį Ukraina mato Vakarų civilizacijos demokratinėmis vertybėmis besivadovaujančioje valstybių bendruomenėje. „Mūsų pareiga ir atsakomybė – visomis įmanomomis priemonėmis remti šį žmonių pasirinkimą“, – akcentavo Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas. Jis taip pat pabrėžė, kad pagalba Ukrainai turėtų būti teikiama ne vien diplomatinėmis, bet ir „kietesnėmis“ priemonėmis“: „Nors karo fronte formaliai galioja trapios paliaubos, vos ne kiekvieną dieną girdime pranešimus apie jų pažeidimus, apie žūstančius ir sužeistus žmones, apšaudomas gyvenvietes. Tai, kas vadinama sunkiosios ginkluotės atitraukimu iš Rusijos remiamų separatistų pusės, labiau primena pajėgų pergrupavimą ir stiprinimą strategiškai svarbiuose taškuose. Karinių veiksmų atsinaujinimo grėsmė vis dar išlieka, todėl pastangos spręsti šį karinį konfliktą diplomatiniu būdu turėtų būti paremtos ir „kietesnėmis“ priemonėmis, aiškiai parodant valstybei agresorei tolesnio konflikto eskalavimo kaštus, taip pat stiprinant Ukrainos gynybinius pajėgumus ir jos kariuomenę“.

B. Juodkos nuomone, Ukrainai labai padėtų ir bevizis režimas: „Bendradarbiavimui stiprinti, tiesioginiam žmonių bendravimui plėtoti, bevizio režimo suteikimas Ukrainai yra tiesiog būtinas. Tai būtų ir reikšmingas solidarumo gestas plačiajai Ukrainos visuomenei iš ES pusės“.

Apie informacinio karo keliamas grėsmes pranešėjas sakė, kad jos šiuo metu yra ypač išaugusios, o Rusijos veiksmai skleidžiant dezinformaciją ir propagandą – ypač suaktyvėję: „Turime toliau veikti ir nacionaliniu, ir europiniu, ir tarptautiniu lygmenimis, siekdami apsaugoti savo informacinę erdvę nuo skleidžiamo melo, nukreipto į valstybės pamatų silpninimą ir nepasitenkinimo visuomenėje kurstymą“.

Kalbėdamas apie Lietuvą, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas teigė, kad svarbiausiais užsienio politikos klausimais Lietuvos politinės partijos nesiskirsto į poziciją ir opoziciją ir parama Ukrainai yra būtent toks klausimas. Be to, pasak politiko, Ukrainos patiriama svetimos šalies agresija labai padėjo susitelkti Lietuvos visuomenei: „Mūsų šalyje vėl atgimė supratimas, kad turima laisvė ir nepriklausomybė nėra tiesiog savaime egzistuojanti duotybė, ją reikia kiekvieną dieną ginti“.

 

Tarpparlamentinė asamblėja įsteigta 2005 m. gegužės mėn. Lucke. Tai yra konsultacinė tarpparlamentinė institucija bendrus interesus atitinkantiems klausimams ir projektams svarstyti. Asamblėją sudaro po dešimt Lietuvos Seimo, Lenkijos Seimo ir Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių.

 

Jolanta Anskaitienė,

Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius

(tel. (8 5) 239 6508,  el. p. [email protected])


  Siųsti el. paštuSpausdinti