2015
m. birželio 3 d. pranešimas VIR
„Klaida vertinti partnerystę kaip priešpriešą
santuokos pagrindu sudarytai šeimai“, – sako liberalė Dalia Kuodytė. Seimo narė
kartu su grupe parlamentarų 2015 m. kovą pateikė Civilinio kodekso papildymus
ir pataisas, įteisinančias registruotą partnerystę Lietuvoje. Tikimasi, kad
pataisos bus artimiausiu metu pateiktos svarstyti Seimui.
Šiandien Seime surengtame forume „Civilinė
partnerystė Lietuvoje – galimybės ir perspektyvos“ diskutuota apie lygių teisių
ir galimybių užtikrinimą, teisinius partnerystės įsigaliojimo aspektus,
socialinius, kultūrinius ir ekonominius iššūkius.
„Norėčiau, kad partnerystę vertintume ne kaip priešpriešą santuokos pagrindu sudarytai šeimai. Kai įžvelgiamas pavojus santuokai – tai yra stereotipas, niekuo nepagrįsta fobija. Kaip susituokusiai šeimai iškils pavojus, jei du žmonės, sudarę partnerystės sutartį, galės šioje visuomenėje gyventi ir turėti pagrindines savo teises bei pareigas? Partnerystė yra kur kas paprastesnis būdas įteisinti santykius – tai leistų greičiau ir sklandžiau spręsti iškylančius turtinius, socialinius, vaikų priežiūros klausimus, jeigu žmonės dėl kokių nors priežasčių nebūtų linkę sudaryti santuokos“, – forume akcentavo įstatymo pataisų iniciatorė D. Kuodytė.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto
Privatinės teisės katedros vedėjas Vytautas Mizaras forume pabrėžė, kad
šiandien nebeprasminga kelti klausimą, ar reikia Lietuvoje įteisinti
partnerystės institutą. Profesoriaus įsitikinimu, į ši klausimą atsakyta dar
2000 metais, kai šalies Civiliniame kodekse buvo įtvirtintos nuostatos dėl
bendro gyvenimo neįregistravus santuokos. Nors šios nuostatos tebegalioja, jos
neveikia arba skirtinguose teisės aktuose taikomos chaotiškai.
Anot V. Mizaro, yra aiškus poreikis šį
teisinį chaosą pašalinti, nes šiandien skaičiuojama virš 200 įstatymų, kuriuose
vartojamos skirtingos sąvokos – „sutuoktiniai“, „sugyventiniai“, „partneriai,
kurie gyvena įregistravę partnerystę“ ar „asmenys, kurie yra sudarę susitarimą
tuoktis“.
„Lietuva turėtų sekti teisinių demokratinių
Vakarų valstybių pavyzdžiu ir nebenagrinėti, ar partnerystę reikia įteisinti –
tai yra faktas, dabar turime kelti klausimą „kaip?“. Šeimos statusą gali
sukurti ne tik valstybė, bažnyčios apeigos ar palaiminimas, bet ir susitarimas
– sutartis tarp dviejų žmonių. Nėra svarbu, kaip šis susitarimas yra
„įforminamas““, – sakė profesorius V.
Mizaras.
Teisės ekspertas forume taip pat atkreipė
dėmesį, kad partnerystės atveju reikėtų kalbėti ne tik apie įgyjamas žmonių
teises, bet ir tam tikras pareigas valstybei.
„Valstybei turėtų rūpėti, kaip šios pareigos
yra vykdomos. Kita vertus, ar teises ir pareigas valstybėje turėtų turėti tik
santuokos pagrindu gyvenančios šeimos? Pozityvioji valstybės pareiga yra
įvertinti ir ne santuokoje esančius santykius – to šiuolaikiniame pasaulyje
negalime ignoruoti“, – teigė profesorius V. Mizaras. Jo manymu, reikėtų ne
ieškoti skirtumų tarp santuokos ir partnerystės, bet susitelkti į panašumus,
gerbti bet kokiu pagrindu atsirandantį šeimos gyvenimą.
Seime surengtame forume dalyvavo Seimo,
Prezidentūros, Vyriausybės, Teisingumo ministerijos, nevyriausybinių ir jaunimo
organizacijų atstovai, akademikai. Forumą inicijavo nevyriausybinė jaunimo
organizacija Lietuvos liberalus jaunimas ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos,
Žmogaus teisių komiteto narė D. Kuodytė.
2011
m. rugsėjo 28 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo, be kita ko, buvo
pabrėžta, kad pagal Konstituciją yra saugomos bei ginamos ir kitokios nei
santuokos pagrindu sudarytos šeimos, tarp jų – santuokos nesudariusių vyro ir
moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo,
tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir
panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir
pareigas, kurios yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų
pagrindas.
Daugiau informacijos:
Seimo Liberalų sąjūdžio
frakcijos, Žmogaus teisių komiteto narė
Dalia Kuodytė, mob. 8 698
42266, el. p. [email protected]