2015 m. birželio 5 d. pranešimas VIR
Klaipėdoje posėdžiavę
Baltijos Asamblėjos (BA) Švietimo, mokslo ir kultūros bei Socialinės gerovės
komitetai baigė darbą. Jungtinis komitetų posėdis buvo skirtas Baltijos valstybių darbo rinkos perspektyvai ir su ja
susijusiems pagrindiniams iššūkiams ir politiniams sprendimams aptarti.
|
Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr. |
Ketvirtoje ir paskutinėje renginio dalyje „Baltijos Asamblėjos rekomendacijų
įgyvendinimas“ pranešimą pristatė Lietuvos sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.
Ministrė kalbėjo apie bendrus Baltijos valstybių projektus sveikatos apsaugos
srityje, pacientų teisių į tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą įgyvendinimą, vieningą
e. sveikatos sistemą, valstybėse veikiančių medicinos centrų specializaciją.
R. Šalaševičiūtė išskyrė
Lietuvos, Latvijos ir Estijos organizuojamo bendro vakcinų nuo tuberkuliozės
pirkimo klausimą. Ji apgailestavo, kad šių metų pavasarį neįvyko viešasis
bendras Baltijos šalių pirkimas, kuriam vadovavo Latvijos sveikatos apsaugos
ministerija, ir pabrėžė, kad Lietuvos nuomone, aptarus teisės aktuose numatytas
galimybes, bendrą vakcinų nuo tuberkuliozės pirkimą būtina tęsti.
Aptardama e. sveikatos sistemos kūrimo
klausimus, sveikatos apsaugos ministrė pasidžiaugė, kad prieš kelias dienas (birželio
1 d.) Lietuvoje pradėjo veikti
sveikatos apsaugos e. sistema.
Pasak pranešėjos, iki šių metų
rugsėjo 1 d. 176 sveikatos priežiūros įstaigo turės apie pacientus ir jų gydymą sukauptą
informaciją pateikti centrinei sistemai, kuria galės naudotis visi šalies
medikai. Iki lapkričio pradžios prie sistemos turės prisijungti dar apie porą
šimtų sveikatos priežiūros įstaigų.
Sveikatos apsaugos ministerijos vadovė taip
pat kalbėjo apie nacionalinius referencinius centrus, kurie pagal kompetenciją
turi koordinuoti sveikatos priežiūrą tam tikrose specializuotose medicinos
srityse nacionaliniu mastu, dalyvauti Europos referencijos centrų tinklų
veikloje.
Pasak R. Šalaševičiūtės,
Lietuva, Latvija ir Estija turėtų palaikyti viena kitą Europos referencijos
centrų tinklų taryboje ir laikytis vieningo požiūrio dėl valstybių dalyvavimo
Europos referencijų centrų tinkluose (ERCT). Jos nuomone, Europos Komisijai
paskelbus kvietimą dėl jungimosi į ERCT, Lietuva, Latvija ir Estija galėtų
svarstyti bendro veikimo teikiant paraiškas galimybes.
Ministrė akcentavo, kad mažos valstybės neturėtų
būti diskriminuojamos priimant į ERCT: „Bendromis jėgomis kuo skubiau pradėję
ekspertų derybas turėtume pasistengti įtikinti Europos Komisiją, kad mažos
valstybės neturėtų būti diskriminuojamos priimant į ERCT dėl santykinai mažos
kritinės pacientų masės ir kitų kriterijų, susijusių su mažųjų valstybių
specifika. Taip pat manyčiau, kad turėtume bendrai kelti klausimą dėl
finansinių ERCT veikimo aspektų, kurie neabejotinai turi būti sprendžiami Europos
Sąjungos lygiu, nes dalyvavimas tinkluose pareikalaus nemažų administracinių ir
veiklos kaštų,“ – sakė R. Šalaševičiūtė.
Pranešėja taip informavo renginio dalyvius,
kad šių metų gegužės mėnesį nacionalinių referencijos centrų koordinavimo
tarybos sprendimu Lietuvoje paskirti 2 nacionaliniai referencijos centrai. Nacionaliniu
referencijos centru onkohematologijos srityje
paskirta VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė
Santariškių klinikos, o neurochirurgijos srityje – VšĮ
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Ji taip pat atkreipė
dėmesį, kad Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir Lietuvos
sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos įsteigė daugiaprofilinius retų ligų koordinavimo centrus. R. Šalaševičiūtės nuomone, būtina atsižvelgti į Europos
Komisijos rekomendaciją bendradarbiauti valstybėms narėms vystant diagnozavimo
ir gydymo pajėgumus, ypač gydant retas ligas. Ministrės manymu, Baltijos šalys
turėtų svarstyti kaip bendrai panaudoti šalyse jau veikiančių centrų potencialą
bei kuo aktyviau keistis patirtimi ir informacija.
Išsamią
renginio
programą ir dalyvių
sąrašą galima rasti specialiame interneto puslapyje (BA2015.lrs.lt),
renginiui skirtoje skiltyje.
2015 sausio 1
d. Lietuva pradėjo pirmininkauti Baltijos Asamblėjai. Per šiuos metus Seimas
planuoja surengti 14 tarptautinių renginių, kurių dauguma vyks Vilniuje, Seime,
taip pat po vieną renginį – Kaune, Klaipėdoje, Palangoje ir Šiauliuose.
Lietuvos
pirmininkavimo Baltijos Asamblėjai šūkis – „Už augantį ir vieningą Baltijos
regioną“. Prioritetai: augančio ir patikimo Baltijos regiono vystymasis; saugus
Baltijos regionas; darni ir konkurencinga regiono visuomenė; Baltijos regionas
pasaulyje: regioninių tinklų plėtra.
Baltijos
Asamblėja yra Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos
parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, įkurta 1991 m. lapkričio
8 d. Taline. Baltijos Asamblėjos Sekretoriato buveinė yra Rygoje, Latvijoje
(http://baltasam.org/en/).
Baltijos
Asamblėjai kasmet pasikeisdamos pirmininkauja Lietuva, Estija ir Latvija.
Jolanta Anskaitienė,
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius
(tel. (8 5) 239 6508, el. p. [email protected])
Daugiau informacijos:
Renata Godfrey,
Tarptautinių ryšių departamentas, Tarptautinių organizacijų skyrius
(tel. (8 5) 239 6224, el. p. [email protected])