2015 m. rugsėjo 21 d. pranešimas VIR

 

Seimo kanceliarijos (aut. R. Stankevičius) nuotr.

 

Rugsėjo 20 d., sekmadienį, Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas Gediminas Kirkilas savo sveikinimo kalboje YIVO (Žydų mokslinių tyrimų instituto) 90 – jųjų metinių proga Seime pabrėžė YIVO instituto ir litvakų indėlį į Lietuvos mokslą, kultūrą ir visuomenės gyvenimą.

Jis pacitavo prieš dvejus metus Lietuvoje viešėjusio tuometinio Izraelio valstybės Prezidento, Nobelio premijos laureato Šimono Pereso (Shimon Peres ) žodžius apie jidiš kalbą ir litvakus: „Negali būti žydu nepabuvęs lietuviu. Lietuva – jidiš kalbos motina, todėl sakoma: litvakas. Litvakas – ne tik geografinė sąvoka, tai – charakteris ir kultūra. Litvakai garsūs dėl jų ypatingo charakterio – jie niekada nenusileis nei kitam, nei sau“.

 

Seimo Pirmininko pavaduotojo, ERK Gedimino Kirkilo sveikinimo kalba  YIVO 90 – jųjų metinių proga rugsėjo 20 d. Seime

 

„Gerbiamoji Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke, ponia Faina Kukliansky, YIVO instituto direktoriau, pone Džonatanai Brentai (Jonathan Brent), malonūs konferencijos dalyviai, man didelė garbė pasveikinti Jus šiandien čia, Lietuvos Respublikos Seime, atvykusius į tarptautinę konferenciją, skirtą YIVO (Žydų mokslinio tyrimo instituto) 90-osioms įkūrimo ir veiklos metinėms.

Naudodamasis proga noriu pasveikinti Jus visus ir su prieš keletą dienų prasidėjusiais Naujaisiais 5776 metais. Jie primena mums Lietuvoje ir pasauliui ilgą ir turtingą žydų tautos istoriją nuo gilios praeities iki šių dienų, kai yra stipri, nors nuolat dėl išlikimo kovojanti, žydų valstybė Izraelis ir  įvairiose pasaulio valstybėse aktyviai veikiančios žydų bendruomenės.

Tą akivaizdžiai matome Lietuvos žydų bendruomenės pavyzdžiu. Bendruomenė, kuri nebūdama gausi, geba kūrybingai ir prasmingai įsikomponuoti į Lietuvos valstybės gyvenimą. Bendruomenė, kuri gerbia ir prisimena svarbius savo tautos istorinius įvykius, pirmtakus gyvenusius čia ir įnešusius indėlį ne tik į Vilniaus ir Lietuvos žydų paveldą, bet ir bendrą XX amžiaus žydų kultūrinio palikimo aruodą.

YIVO sukūrimas ir ilgametė veikla kaip tik ir yra svarbi žydų kultūros palikimo dalis. Jo svarbą taikliai yra pastebėjęs Icikas Aradas (Yitzhak Arad), netoli Vilniaus gimęs buvęs ilgametis Jad Vašem (Yad Vashem) Jeruzalėje direktorius. „Mūsų žmonių ateitis remiasi praeities žinojimu. YIVO Vilniaus kolekcija yra svarbi kuriant žydų ateitį“, – teigė jis.

Instituto atsiradimo istorija ir įkūrimo aplinkybes bei asmenybių, dalyvavusių jo valdyme ir veikloje, nuopelną ir šiandien, praėjus beveik šimtmečiui, apmąstyti ir įvertinti nėra paprasta. Tačiau, minint šią garbingą sukaktį, apžvelgiant Instituto praeitį ir dabartį įvairiais aspektais, tai yra svarbu padaryti.

Cemachas Šabadas (Tsemakh / Zemach Shabad) ir Maksas Vainraichas (Max Vainraich), Zigmundas Froidas (Zigmund Froid) (Anglija), Šimonas Dubnovas (Simon Dubnow) (Latvija), Albertas Einšteinas (Albert Einstein) (JAV),  Chaimas Žitlovskis (Chaim Zhitlowsky) (JAV), Edvardas Sapiras (Edward Sapir) (JAV) – tai ne vien skambios pavardės, o asmenybės, dalyvavusios šio Instituto veikloje bei  kuratorių taryboje.

Šių ir daugelio kitų ryškių asmenybių dėka prieškaryje YIVO daug nuveikė ir sukaupė vertingą palikimą. Karo ir pokario metais turėtas turtas Vilniaus geto gyventojų buvo herojiškai slepiamas, o pastangos visa tai išsaugoti atskleidė kilnias ne tik žydų, bet ir lietuvių asmenybes.

Čia, prisimindami Abraomą Suckeverį (Avraham Suckever) ir Šmerkę Kačerginkį (Shmerke Kacherginsky), neišvengiamai turime paminėti ir Oną Šimaitę, kurios laiškas Maksui Vainraichui (Max Vainraich) dėl YIVO palikimo dalies Vilniuje yra išlikęs Instituto archyvuose Niujorke. Simboliška, jog pagaliau be O. Šimaitės atminimui skirtos paminklinės lentos Vilniaus universiteto kiemelyje turėsime ir jos vardu pavadintą gatvę Vilniuje. Negaliu nepaminėti ir buvusio Knygų rūmų direktoriaus Antano Ulpio nuopelnų, neleidusių paversti  makulatūra karo audras  išgyvenusio Instituto paveldą Vilniuje.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kurios 25-metį minėjome šiemet, neabejotinai turime pažymėti mūsų gerbiamos viešnios Esfiros Bramson-Alpernienės – Instituto amžininkės indėlį: daugiau kaip du dešimtmečius, palaikydama glaudžius ryšius su Niujorke veikiančiu YIVO institutu, kruopščiai dirbo tvarkydama ir propaguodama judaikos paveldą Lietuvoje ir pasaulyje. Leiskite man savo ir Lietuvos Respublikos Seimo vadovybės vardu nuoširdžiai padėkoti poniai Esfirai Bramson-Alpernienei už reikšmingą, kilnų darbą ir palinkėti geros sveikatos.

Prieš dvejus metus Lietuvoje viešėjo tuometinis Izraelio valstybės Prezidentas, Nobelio premijos laureatas Šimonas Peresas (Shimon Peres). Kalbant apie jidiš kalbą ir litvakus, jis yra pasakęs mintį, kurią noriu Jums pacituoti: „Negali būti žydu nepabuvęs lietuviu. Lietuva – jidiš kalbos motina, todėl sakoma: litvakas. Litvakas – ne tik geografinė sąvoka, tai – charakteris ir kultūra. Litvakai garsūs dėl jų ypatingo charakterio – jie niekada nenusileis nei kitam, nei sau“.

Naudodamasis proga, noriu padėkoti Instituto direktoriui ponui Džonatanui Brentui (Jonathan Bernt) už gražią ir prasmingą veiklą. Atgaivindami YIVO palikimą, kuris pateko į Niujorką, o taip pat yra Vilniuje  vykdomų ilgamečių programų dėka, Jūs primenate pasauliui apie turtingą Vilniuje sukauptą litvakų palikimą. Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, neseniai lankydamasi Niujorke, Jus aplankė ir turėjo galimybę tuo įsitikinti.

Turime pasidžiaugti kartu, kad atsakingų Lietuvos institucijų ir YIVO instituto Niujorke ilgamečio bendradarbiavimo dėka Vilniaus YIVO palikimas restauruojamas, skaitmeninamas ir vis labiau tampa prieinamas tyrinėtojams.

Gerbiamosios ir gerbiamieji, šios dienos konferencijos programoje yra įdomių pranešimų, kurie leis mums žymiai daugiau  sužinoti apie YIVO instituto praeitį ir dabartį ir gal sukels minčių ateities veiklai. Kai kurie pranešimai, kaip matau iš programos, turėtų būti skaitomi jidiš kalba. Ta proga prisimenu Nobelio premijos laureato Izaokas Baševis Singeris (Isaac Bashevis Singer) paaiškinimą, kodėl žydams reikėjo dviejų kalbų: hebrajų ir jidiš. Hebrajų kalba reikalinga melstis ir šlovinti Viešpatį,  o jidiš – ginčytis su Juo.

Linkiu , kad šios dienos konferenciją vyktų sklandžiai, o jei ir bus joje ginčijamasi, kaip kad ir dera jidiš kalbos gerbėjams, linkiu, kad tie ginčai pasitarnautų prasmingos tolimesnės instituto veiklos paieškoms.“

 

Seimo Tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas Rimantas Stankevičius

(tel. (8 5) 239 6214, el. p. Rimantas.stankevicius@lrs.lt).

 

Seimo Pirmininko pavaduotojo, Europos reikalų komiteto pirmininko patarėja Danutė Karaliūnienė (tel. (8 5) 239 6025, el. p. [email protected]).

 

Seimo Pirmininko pavaduotojo, Europos reikalų komiteto pirmininko patarėja Morta Vidūnaitė

(tel. (8 5) 239 6278, el. p. [email protected])