2015 m. gruodžio 10 d. pranešimas VIR

Tarptautinės žmogaus teisių dienos išvakarėse, gruodžio 9 dieną Seimo Žmogaus teisių komitetas surengė iškilmingą posėdį „25 metai laisvės ir žmogaus teisių kelyje. Pažanga ir lūkesčiai“ . Šis posėdis, skirtas Tarptautinei žmogaus teisių dienai ir Komiteto veiklos 25 – tosioms metinėms paminėti.

Nuotraukoje iš kairės į dešinę: D. Žalimas, L. Graužinienė, Z. Žvikienė, R. Norkus. Seimo kanceliarijos nuotrauka. Aut. – O. Posaškova

Iškilmingą posėdį pasveikino Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Parlamento vadovė savo sveikinime pažymėjo, kad per 25 metus nebūtume galėję sukurti tokios gražios ir klestinčios mūsų valstybės be prigimtinės teisės į orumą, be kitų žmogaus teisių. Seimo Pirmininkė įvertino kiekvieno, veikiančio žmogaus teisių srityje, indėlį bendram valstybės gėriui. Pasak L. Graužinienės, žmogaus teisės yra sritis, reikalaujanti didelio jautrumo ir dėmesio kiekvienam žmogui, kiekvienai jo problemai.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkė Zita Žvikienė dėkojo Seimo Pirmininkei už tai, kad savo dalyvavimu ir prasmingu sveikinimu patvirtino žmogaus teisių apsaugos svarbą pažangiai valstybės raidai.

Z. Žvikienė priminė šiuolaikinių žmogaus teisių ir žmogaus teisių Lietuvoje istorinius aspektus. Pasaulyje ši diena bus minima 65 kartą – pirmą sykį ji buvo paminėta 1950 metais Jungtinių Tautų iniciatyva. Gruodžio 10-toji diena pasirinkta šiam minėjimui, nes 1948 metais gruodžio 10 dieną Jungtinės Tautos priėmė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją (toliau – Deklaracija), kaip taikų pasaulio ginklą už pasaulio darną ir santarvę. Deklaracija – pirmasis istorijoje visuotinai tarptautiniu mastu pripažintas dokumentas, skelbiantis, kad visi žmonės nuo pat gimimo turi vienodas teises ir laisves. Pasak Z. Žvikienės, Deklaracija įkūnija demokratinės ir laisvos visuomenės gyvenimo filosofiją, kuri atspindėta ir pagrindiniame Lietuvos Respublikos dokumente, Lietuvių Tautos priimtame 1992 metais – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Deklaracijos svarbą pabrėžė ir renginyje skaitęs pranešimą Konstitucinio Teismo pirmininkas profesorius Dainius Žalimas. Deklaracija buvo lūžis tarptautinės teisės istorijoje, pradėjęs tarptautinės teisės humanizaciją, nes tarptautinės teisės vertybe tampa žmogus, apie tai kalbėjo Konstitucinio Teismo Pirmininkas. D. Žalimas detaliai pristatė ir Deklaracijos reikšmę valstybės vertybių formavimui, kuriant nepriklausomą Lietuvą – šios vertybės tapo pagrindu pogrindinių kultūrinių opozicinių grupių veiklai okupaciniu periodu, o taip pat, nubrėžė aiškią valstybės kryptį tik atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. Konstitucinio Teismo pirmininkas priminė, kad Lietuva įsipareigojo laikytis Deklaracijos principų okupacijos sąlygomis. 1949 metų vasario 16 dieną, praėjus porai mėnesių po Deklaracijos paskelbimo, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio taryba priėmė deklaraciją, kurios 22 punkte įtvirtintas įsipareigojimas laikytis Deklaracijoje nubrėžtų žmogaus teisių principų.

Seimo kanceliarijos nuotrauka. Aut. – O. Posaškova

Žmogaus teisių komiteto pirmininkė, vertindama valstybės pasiekimus apgailestavo dėl šiandien egzistuojančių skaudžių problemų.

„21 amžiuje vis dar egzistuoja vergovė. Šis reiškinys būdingas ne tik Lietuvai, bet ir kitoms, net ir labai išsivysčiusioms šalims. Kalbu apie prekybą žmonėmis, kuri įgauna vis naujas formas – vaikai vežami į užsienį vogti ir elgetauti, suaugę vyrai išnaudojami nežmoniškomis sąlygomis darbui, moterys ir mergaitės – dažniausios seksualinio išnaudojimo aukos. Mes ne visada sužinome apie parduotus, vėliau sulaikytus nusikalstant vaikus ir negalime jiems suteikti reikiamos pagalbos“, – sakė komiteto pirmininkė Z. Žvikienė. Pasak jos, Lietuvoje yra sukurtos visos esminės teisinės prielaidos žmogaus teisėms užtikrinti, tačiau įstatymų įgyvendinimas dažnai nėra efektyvus.

Konferencijos dalyviai taip pat pažymėjo įstatymų įgyvendinimo spragas. Pažymėta, kad trūksta visuomenės žinojimo apie savo teises, trūksta tarnautojų ir pareigūnų švietimo, veiksmų koordinavimo.

Z. Žvikienė atkreipė dėmesį ir į ateities iššūkius: „Mūsų laukia iššūkiai priimant pabėgėlius. Ar sugebėsime įtikinti visuomenę būti tolerantiškais ir pagarbiai elgtis su karo baisumus patyrusiais žmonėmis, ar sugebėsime sukurti sąlygas tinkamai šių žmonių integracijai į visuomenės gyvenimą. Ar sugebėsime jiems įskiepyti demokratines vertybes“, – kalbėjo ji.

Pasak Z. Žvikienės, kalbėjimas apie problemas, jų įgarsinimas, visuomet paspartina jų išsprendimą, todėl visuomet yra būtinas atvirumas, dialogas su visuomene pripažįstant ir nagrinėjant žmogaus teisių spragas.

Parengė ir daugiau informacijos suteiks

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]