2017 m. spalio 24 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetai kartu su Europos atsinaujinančių išteklių energijos forumu (EUFORES) spalio 20 dieną surengė apskritojo stalo diskusiją tema „Europos energetikos sąjungos galimybės ir iššūkiai – atsinaujinantys energijos ištekliai Lietuvoje“.
Diskusijos dalyvius pasveikino EUFORES generalinis sekretorius Janas Geisas (Jan Geiss) ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika. Ilgametis EUFORES prezidentas, Europos Parlamento narys iš Liuksemburgo Klodas Tiurmas (Claude Turmes) atsiuntė vaizdo sveikinimą.
Įžanginį pranešimą apie naujosios Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos svarbiausias gaires pristatė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Strategijos projektas artimiausiu metu bus svarstomas Vyriausybėje ir jam pritarus, bus teikiamas tvirtinti Seimui.
Strategijoje numatytos keturios pagrindinės Lietuvos energetikos politikos kryptys – energetinis saugumas, konkurencingumas, žaliosios energetikos plėtra ir inovacijos.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas
Kadangi vienas iš pagrindinių energetikos politikos tikslų – klimato kaitos ir aplinkos taršos mažinimas, prioritetas strategijoje bus teikiamas energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Numatyta, kad 2030 m. Lietuvoje bus pagaminta 70 proc. suvartojamos elektros energijos ir beveik pusė (45 proc.) – iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), daugiausia – vėjo. 2050 m. visa Lietuvos poreikiams reikalinga elektra bus pagaminta Lietuvoje, o didžioji dalis (80 proc.) – iš AEI.
Strategijoje numatyta palaipsniui pereiti prie mažiau taršių degalų ir elektros energijos vartojimo transporte: 2020 m. energija iš AEI transporto sektoriuje turėtų sudaryti 10 proc., 2030 m. – 15 proc., o 2050 m. AEI dalis išaugs iki 50 proc. Numatyta, kad iki 2030 m. įprastiniu kuru (benzinu ir dyzelinu) varomų automobilių naudojimas miestuose turėtų sumažėti 50 proc., o 2050 m. – 100 proc.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius perskaitė pranešimą „Lietuva – link tvarios energetikos“, kuriame apžvelgė Lietuvos energetikos sektoriaus pokyčius nuo 2009 metų, po Ignalinos AE uždarymo iki dabar bei planuojamus pokyčius iki 2020 metų. Ankstesnių energetikos strategijų pagrindiniai tikslai buvo energetinis saugumas ir konkurencingumas, o dabartinėje strategijoje akcentuojami klimato politikos, Europos energetinės sąjungos ir žiedinės ekonomikos principai.
Planus, kaip keisis Europos atsinaujinančios energetikos politika po 2020 metų, pristatė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, o apie Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių potencialą, plėtros iššūkius ir galimybes kalbėjo Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.
Ministras ir kiti pranešėjai maloniai sutiko atsakyti į gausius diskusijos dalyvių klausimus. Kai kurie ekspertai apgailestavo, kad galutiniame Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos variante vietoj anksčiau numatyto tikslo 2050 metais visą elektros energiją gaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių beliko 80 procentų. Jie sakė tikintys, kad pavyks įtikinti Seimo narius siekti ambicingesnio tikslo.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas A. Pranckevičius
Atstovė iš tarptautinės konsultacinės kompanijos Eclareon Vokietijos atstovybės Jurga Tallat-Kelpšaitė pristatė projektą RNP (Renewable Networking Platform), kliūtis atsinaujinančių išteklių plėtrai Lietuvoje ir ES valstybėse bei siūlymus, kaip jas įveikti.
Skirstomųjų tinklų operatoriaus AB ESO paslaugų vystymo departamento direktorius Giedrius Kvederavičius savo pranešime išsakė optimistinį požiūrį į energetikos decentralizacijos tendencijas.
Kauno miesto savivaldybė, dalyvaujanti EUFORES remiamame projekte „Energy cities“, delegavo į diskusiją „Kauno energijos“ generalinį direktorių Rimantą Baką, pristačiusį antro pagal dydį Lietuvos miesto tvarios energetikos patirtį ir pagrindinius tikslus.
Lietuvos vėjo jėgainių asociacijos direktorius Aistis Radavičius pateikė informaciją apie vėjo energetikos potencialą Lietuvoje ir apgailestavo, kad vėjo energetikos plėtra jūroje atidedama neribotam laikui. Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos požiūrį į svarstomą energetikos strategiją ir ES tikslus AIE srityje pristatė konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Seimo Energetikos komisijos pirmininkas V. Poderys ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentas M. Nagevičius
Europos atsinaujinančių išteklių energijos forumo atstovai pabaigoje išreiškė norą po poros metų vėl surengti panašaus formato renginį ir įvertinti Lietuvos pasiektus rezultatus atsinaujinančių energijos išteklių srityje.
Diskusijoje skaityti pranešimai
Diskusijos vaizdo įrašas (EN Part 1)
Diskusijos vaizdo įrašas (EN Part 2)
Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. – O. Posaškova)
Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja
Rasa Matusevičiūtė, tel. (8 5) 239 6190
2017 m. spalio 24 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetai kartu su Europos atsinaujinančių išteklių energijos forumu (EUFORES) spalio 20 dieną surengė apskritojo stalo diskusiją tema „Europos energetikos sąjungos galimybės ir iššūkiai – atsinaujinantys energijos ištekliai Lietuvoje“.
Diskusijos dalyvius pasveikino EUFORES generalinis sekretorius Janas Geisas (Jan Geiss) ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika. Ilgametis EUFORES prezidentas, Europos Parlamento narys iš Liuksemburgo Klodas Tiurmas (Claude Turmes) atsiuntė vaizdo sveikinimą.
Įžanginį pranešimą apie naujosios Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos svarbiausias gaires pristatė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Strategijos projektas artimiausiu metu bus svarstomas Vyriausybėje ir jam pritarus, bus teikiamas tvirtinti Seimui.
Strategijoje numatytos keturios pagrindinės Lietuvos energetikos politikos kryptys – energetinis saugumas, konkurencingumas, žaliosios energetikos plėtra ir inovacijos.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas
Kadangi vienas iš pagrindinių energetikos politikos tikslų – klimato kaitos ir aplinkos taršos mažinimas, prioritetas strategijoje bus teikiamas energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Numatyta, kad 2030 m. Lietuvoje bus pagaminta 70 proc. suvartojamos elektros energijos ir beveik pusė (45 proc.) – iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), daugiausia – vėjo. 2050 m. visa Lietuvos poreikiams reikalinga elektra bus pagaminta Lietuvoje, o didžioji dalis (80 proc.) – iš AEI.
Strategijoje numatyta palaipsniui pereiti prie mažiau taršių degalų ir elektros energijos vartojimo transporte: 2020 m. energija iš AEI transporto sektoriuje turėtų sudaryti 10 proc., 2030 m. – 15 proc., o 2050 m. AEI dalis išaugs iki 50 proc. Numatyta, kad iki 2030 m. įprastiniu kuru (benzinu ir dyzelinu) varomų automobilių naudojimas miestuose turėtų sumažėti 50 proc., o 2050 m. – 100 proc.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius perskaitė pranešimą „Lietuva – link tvarios energetikos“, kuriame apžvelgė Lietuvos energetikos sektoriaus pokyčius nuo 2009 metų, po Ignalinos AE uždarymo iki dabar bei planuojamus pokyčius iki 2020 metų. Ankstesnių energetikos strategijų pagrindiniai tikslai buvo energetinis saugumas ir konkurencingumas, o dabartinėje strategijoje akcentuojami klimato politikos, Europos energetinės sąjungos ir žiedinės ekonomikos principai.
Planus, kaip keisis Europos atsinaujinančios energetikos politika po 2020 metų, pristatė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, o apie Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių potencialą, plėtros iššūkius ir galimybes kalbėjo Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.
Ministras ir kiti pranešėjai maloniai sutiko atsakyti į gausius diskusijos dalyvių klausimus. Kai kurie ekspertai apgailestavo, kad galutiniame Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos variante vietoj anksčiau numatyto tikslo 2050 metais visą elektros energiją gaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių beliko 80 procentų. Jie sakė tikintys, kad pavyks įtikinti Seimo narius siekti ambicingesnio tikslo.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas A. Pranckevičius
Atstovė iš tarptautinės konsultacinės kompanijos Eclareon Vokietijos atstovybės Jurga Tallat-Kelpšaitė pristatė projektą RNP (Renewable Networking Platform), kliūtis atsinaujinančių išteklių plėtrai Lietuvoje ir ES valstybėse bei siūlymus, kaip jas įveikti.
Skirstomųjų tinklų operatoriaus AB ESO paslaugų vystymo departamento direktorius Giedrius Kvederavičius savo pranešime išsakė optimistinį požiūrį į energetikos decentralizacijos tendencijas.
Kauno miesto savivaldybė, dalyvaujanti EUFORES remiamame projekte „Energy cities“, delegavo į diskusiją „Kauno energijos“ generalinį direktorių Rimantą Baką, pristačiusį antro pagal dydį Lietuvos miesto tvarios energetikos patirtį ir pagrindinius tikslus.
Lietuvos vėjo jėgainių asociacijos direktorius Aistis Radavičius pateikė informaciją apie vėjo energetikos potencialą Lietuvoje ir apgailestavo, kad vėjo energetikos plėtra jūroje atidedama neribotam laikui. Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos požiūrį į svarstomą energetikos strategiją ir ES tikslus AIE srityje pristatė konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Seimo Energetikos komisijos pirmininkas V. Poderys ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentas M. Nagevičius
Europos atsinaujinančių išteklių energijos forumo atstovai pabaigoje išreiškė norą po poros metų vėl surengti panašaus formato renginį ir įvertinti Lietuvos pasiektus rezultatus atsinaujinančių energijos išteklių srityje.
Diskusijoje skaityti pranešimai
Diskusijos vaizdo įrašas (EN Part 1)
Diskusijos vaizdo įrašas (EN Part 2)
Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. – O. Posaškova)
Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja
Rasa Matusevičiūtė, tel. (8 5) 239 6190