Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2017-06-26

Krašto apsaugos ministerija parengė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Miškų įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio papildymo įstatymo projektą (toliau – Saugomų teritorijų įstatymo projektas), kurių tikslai yra:

1.1. užtikrinti galimybę visais atvejais miško žemę, esančią krašto apsaugos sistemai priklausančiose teritorijose, paversti kitomis naudmenomis, kad krašto apsaugai skirtas teritorijas būtų galima plėtoti pagal krašto apsaugos reikmes. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, siūloma Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (toliau – Miškų įstatymas) įtvirtintą išimtinį atvejį, kai miško žemę leidžiama paversti kitomis naudmenomis krašto apsaugos tikslais, išplėsti, kad jis apimtų skirtingų grupių ir saugomose teritorijose augančius miškus. Galimybė miško žemę paversti kitomis naudmenomis krašto apsaugos tikslais formuojamose teritorijose numatyta Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalys detalizuoja miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis sąlygas tam tikrų grupių miškuose ar saugomose teritorijose augančiuose miškuose. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis saugomose teritorijose augančiuose miškuose sąlygos pakartotos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas) 31 straipsnio 8 dalyje. Tačiau Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos išimties, leidžiančios miško žemę paversti kitomis naudmenomis krašto apsaugos tikslais, nėra nei Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nei Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje.

Praktikoje taikant Miškų įstatymo 11 straipsnio ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, kyla būtinybė Miškų įstatyme ir Saugomų teritorijų įstatyme tikslinti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis sąlygas ir numatyti, kad išimtis krašto apsaugos tikslais būtų taikoma ir skirtingų grupių miškuose, kaip nurodyta Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, bei miškuose, augančiuose saugomose teritorijose, kaip nustatyta Miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje. Vykdant krašto apsaugai skirtų teritorijų ir infrastruktūros plėtrą, iškyla poreikis (kai būtina įrengti karinio mokymo infrastruktūrą, atitinkančią karinės technikos ir ginkluotės naudojimo specifiką ir pan.) miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje paminėtų grupių miškuose ar saugomose teritorijose augančiuose miškuose, kai saugomos teritorijos patenka į krašto apsaugai skirtų teritorijų ribas. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą to padaryti neįmanoma. Tokia situacija lemia, kad kai kurių krašto apsaugai skirtų teritorijų negalima tinkamai plėtoti ir naudoti krašto apsaugos tikslais.

Pažymėtina, kad dabartinė Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punkto, leidžiančio miško žemę paversti kitomis naudmenomis, formuluotė („5) krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams, formuoti;“) yra tikslintina, nes:

- krašto apsaugos teritorijos ir teritorijos, skirtos valstybės sienos apsaugai, nėra apibendrintai vadinamos krašto apsaugos teritorijomis. Šios teritorijos yra valdomos ir administruojamos atskirų juridinių asmenų – Krašto apsaugos ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos (Valstybės sienos apsaugos tarnybos). Taip pat Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnyje teritorijos krašto apsaugos tikslams ir teritorijos valstybės sienos apsaugos tikslams išskiriamos kaip atskiri žemės naudojimo būdai;

- Lietuvos Respublikos teisės aktai neapibrėžia, kas yra specialieji krašto apsaugos tikslai;

- galimybė miško žemę paversti kitomis naudmenomis krašto apsaugos tikslais neturi apsiriboti vien tik teritorijų formavimu, t. y. kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis galima planuoti teritorijų planavimo proceso metu. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas išimtinis atvejis, leidžiantis miško žemę paversti kitomis naudmenomis, ne mažiau aktualus ne tik formuojamose, bet ir jau suformuotose (esamose) krašto apsaugai skirtose teritorijose, kuriose, vykdant šių teritorijų ir infrastruktūros plėtrą, taip pat būna reikalingas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis;

1.2. numatyti išimtį dėl piniginės kompensacijos mokėjimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektus. Ypatingos valstybinės svarbos projekto sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme.

Krašto apsaugos ministerija įgyvendina Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų plėtros projektą, kuris Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. XII-1228 „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų, esančių Jonavos rajono savivaldybės Ruklos seniūnijoje ir Švenčionių rajono savivaldybės Pabradės seniūnijoje, išplėtimo projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Esamų karinių poligonų teritorijose didelę dalį užima valstybinių miškų plotai.

Kariniuose poligonuose žemės paskirtis kita, naudojimo būdas – teritorijos krašto apsaugos tikslams, tačiau, esant nemažam karinių poligonų miškingumui (30–50 proc.), Lietuvos kariuomenei naudoti juos pagrindinėms karių ir karinių vienetų mokymo ir rengimo funkcijoms vykdyti, plėtoti priimančiosios šalies paramos pajėgumus ir užtikrinti pasirengimą sąjungininkų pajėgų dislokavimui ar atvykstančių pastiprinimo pajėgų priėmimui juose, taip pat vystyti minėtoms reikmėms tinkamą infrastruktūrą, nepavertus miško žemės kitomis naudmenomis, yra neįmanoma.

Miškų įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad asmenys, inicijuojantys valstybės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis.

Įgyvendinant minėtą ypatingos valstybinės svarbos projektą, miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis bus numatytas Jonavos rajono savivaldybės dalies (karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos) ir Švenčionių rajono savivaldybės dalies (karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos) bendruosiuose planuose, ir Krašto apsaugos ministerija, kaip šio proceso iniciatorė, į valstybės biudžetą turės sumokėti piniginę kompensaciją, kuri, remiantis apytiksliais skaičiavimais, būtų 13 mln. Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šios nemažos valstybės biudžeto lėšos, kurios galėtų būti panaudotos kitoms krašto apsaugos sistemos reikmėms, bus sumokėtos kaip piniginė kompensacija, siektina numatyti išimtį dėl tokios piniginės kompensacijos mokėjimo įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektus ir pakeisti Miškų įstatymo 11 straipsnio 8 dalį.

Pasiūlymus ir pastabas siųskite

Lietuvos Respublikos Seimui

adresu: Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius

arba el. paštu [email protected]