Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2018-10-26

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34¹, 34², 34⁴, 34⁵, 34¹⁶, 34¹⁸, 34¹⁹ ir 34²⁰ str. pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnio ir įstatymo 3 ir 4 priedėlių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimų projektai (toliau – Įstatymų projektai) parengti, siekiant užtikrinti efektyvų ir tinkamą gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimą, šešėlinės ekonomikos Lietuvoje mažinimą.

Įstatymų projektais siekiama užtikrinti, kad visi elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, į gaminius įmontuotų gaminių gamintojai ir importuotojai dalyvautų atliekų tvarkymo sistemoje, organizuotų ir finansuotų gaminių atliekų surinkimą visoje Lietuvoje, vykdytų Vyriausybės nustatytas užduotis ar kitas pareigas, taip pat panaikinti neefektyvią ir verslui brangiai kainuojančią priemonę, kuri turėjo užtikrinti tinkamą elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą – banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad gaminių atliekos bus tvarkomos. Vietoje banko garantijų ar laidavimo draudimo sutarčių teikimo elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, baterijų ir akumuliatorių sutvarkymo pareigų nevykdantys gamintojai ir importuotojai privalėtų deklaruoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą.

Siūloma sumažinti kai kuriuos pakuotės mokesčio tarifus, kurie akivaizdžiai per dideli ir neatitinka realių pakuotės atliekų sutvarkymo kaštų.

Siūloma, kad transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai užtikrintų ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietos kiekvienoje savivaldybėje buvimą ir organizuotų priimtų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimą, kad būtų įvykdytos Vyriausybės nustatytos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo užduotys. Taip pat siūloma nustatyti draudimą transporto priemonių ir apmokestinamųjų gaminių platintojams platinti gaminius, kurių gamintojas ir (ar) importuotojas nėra įsiregistravę aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tai paskatintų automobilių ir jų atsarginių dalių pardavėjus reikalauti, kad gamintojai ir importuotojai vykdytų jiems nustatytas pareigas.

Siūloma numatyti, kad apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai privalėtų sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiuo metu savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse gyventojai priduoda padangas ir kitas atliekas, už kurių sutvarkymą moka savivaldybių gyventojai, nors tai finansuoti privalo gamintojai ir importuotojai. Toks reglamentavimas užtikrintų „gamintojų atsakomybės“ principo įgyvendinimą ir už jų tvarkymą gyventojams nereikėtų mokėti.

Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Virginija Vingrienė.

Pasiūlymus ir pastabas siųskite

Lietuvos Respublikos Seimui

adresu: Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius

arba el. paštu [email protected]