LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETO 2017 M. PAVASARIO SESIJOS DARBO ATASKAITA

TURINYS

Bendroji informacija 1

Komiteto sudėtis 2

Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai, kuriuos svarstė Aplinkos apsaugos komitetas 2-5

Svarstyta aktualių ir labai aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos

Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateiktos išvados 5-6

Posėdžiai ir klausymai 7

Parlamentinė kontrolė 7-10

Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas 10

Renginiai 10-11

Tarptautiniai ryšiai 11

BENDROJI INFORMACIJA

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.0	Seimo pavedimai komitetui Kaip pagrindiniam komitetui Kaip papildomam komitetui	42 31 11
1.2.	Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateiktos išvados	14
1.3.	Komiteto iniciatyva pateiktos išvados (ES)	-
1.4.	Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui	-
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.	Komiteto posėdžiai	28
2.2.	Klausymai	2
3. Parlamentinė kontrolė
3.1.	Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų	19
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.	Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	587
4.2.	Parengta atsakymų ir raštų	243
4.3	Vidinių dokumentų	133
5. Renginiai
5.1.	Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų	2
5.2.	Kiti renginiai	1
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.	Surengta vizitų	2
6.2.	Priimta delegacijų	1

Komiteto sudėtis

2017 m. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (toliau – Komitetas) dirbo tokios sudėties: Komiteto pirmininkas – Kęstutis Mažeika, Komiteto pirmininko pavaduotojas – Simonas Gentvilas, Komiteto nariai Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komiteto biuras dirbo tokios sudėties: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, Patarėja Aistrida Latvėnė, patarėja Rasa Liucija Matusevičiūtė ir padėjėja Vida Katinaitė.

AKTUALIAUSI DARBAI

Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai, kuriuos svarstė Komitetas

2017 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) priėmė Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 6 straipsnio pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIIP-387) ir jį lydinčiuosius Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 13, 16, 18, 20, 23, 241, 25, 27, 29, 30, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 32(1) straipsniu įstatymo Nr. XII-2683 2 straipsnio pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIIP-388) ir Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 30 straipsnio pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIIP-389). Įstatymai priimti siekiant suvienodinti ir nustatyti aiškius psichinės ir fizinės prievartos, bei šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindus. Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 projekto 30 straipsnyje ir Miškų įstatymo 6 straipsnyje nurodoma, kad valstybiniai saugomų teritorijų ir miškų pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, turi teisę panaudoti psichinę ir fizinę prievartą bei šaunamąjį ginklą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Toks reglamentavimas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad pakeisto Policijos įstatymo nuostatos yra perkeltos į Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 12, 40, 41, 43 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 42 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą ir savo apimtimi yra pakankamos valstybinei saugomų teritorijų ir miškų kontrolei užtikrinti.
2017 m. balandžio 20 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 7 straipsnio pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIP-4453). Įstatymas nustato pareigą prekiautojams nepavojingomis atliekomis ir tarpininkams vykdyti atliekų apskaitą ir teikti metines ataskaitas. Šis pakeitimas būtinas norint sistemingai kaupti duomenis, juos apdoroti ir analizuoti informaciją atliekų tvarkymo situacijos Lietuvoje vertinimui, naujų sprendimų planavimui, atliekų tvarkymo valstybinės strategijos įgyvendinimui ir atliekų tvarkymo kontrolės užtikrinimui. Taip pat įstatyme kaip atskiri atskiriami kriterijai „atliekų kiekis“, „atliekų rūšis“, „Įmonės vykdoma veikla“ ir „įmonės dydis“, taip užtikrinant įmonių, kurios atitinka bent vieną iš išvardintų kriterijų, pareigą vykdyti apskaitą ir teikti metines ataskaitas.
2017 m. balandžio 27 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymą (projektas Nr. XIIIP-90 ES). Šis įstatymas parengtas siekiant į jį teisingai perkelti 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (toliau – direktyva) terminų „aplinkos oras“, „ribinė vertė“ ir „siektina vertė“ apibrėžtis, įstatymu įgyvendinti direktyvos nuostatą, kuri reikalauja, kad valstybės narės padarytų nuorodą į direktyvą nacionalinės teisės aktuose, kuriais perkeliamos direktyvos nuostatos, arba oficialiai skelbdamos tuos teisės aktus.
2017 m. birželio 1 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 6, 38, 58 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIIP-511). Įstatymu įgyvendinama 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2015/1513, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, reikalavimus (OL 2015 L 239, p. 1). Atsižvelgiant į Direktyvos reikalavimus, įstatyme nustatyta, kad didžiausia bendra biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų iš javų ir kitų krakmolingų augalų, cukrų ir aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis energijos gamybos tikslais, dalis turi būti ne didesnė kaip 7 procentai transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo, o siektina biodegalų, pagamintų iš žaliavų, ir kitų degalų, numatytų Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintame sąraše, į kurį numatoma perkelti Direktyvos IX priedą, dalis sudarytų 0,5 procento transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo. Tokiu būdu bus įvykdytas Direktyvos reikalavimas, kad 0,5 procento rodiklis bus nustatytas iki 2017 m. balandžio 6 d. ir sudarytos prielaidos biodegalų gamintojams gaminti biodegalus iš Direktyvos IX priede išvardintų žaliavų.
2017 m. birželio 8 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2, 3, 4, 10 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIIP-543). Įstatymu įteisintos sąvokos: „elektrinės traukos transporto priemonės“ ir „Geriausias prieinamas transporto sistemos organizavimo būdas“. Taip pat pakeistas 3 straipsnis „Aplinkos oro apsaugos prioritetai“ labiau detalizuojant (aktualizuojant ir atsižvelgiant į Lietuvos Vyriausybės priemonių plano 1.5.3 darbo priemones) kiekvieną nustatytą prioritetą. Papildyta 4 straipsnio 3 dalis savivaldybes įpareigojančia nuostata strateginio planavimo dokumentuose planuojant oro taršos mažinimo priemones atsižvelgti į nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus (tarp jų ir mažiausiai taršų) transporto sistemos organizavimo būdą. Į įstatymą perkelta ir įgyvendinta 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284, dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB, kurioje ES valstybėms narėms nustatyti nacionaliniu mastu iš antropogeninės taršos šaltinių į orą išmetamų teršalų (sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), amoniako (NH3), smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2.5) ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ)) kiekio mažinimo įsipareigojimai 2020 ir 2030 metams (lyginant su 2005 m. išmestu kiekiu), pareiga parengti, priimti ir įgyvendinti nacionalines oro taršos valdymo programas šiems tikslams pasiekti, kiti reikalavimai. Įstatyme įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos Seimas Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje nustatytų nacionalinius tarptautiniais ir Europos Sąjungos teisės aktais reguliuojamų oro teršalų išmetamo kiekio mažinimo tikslus ir esmines politikos kryptis šiems tikslams pasiekti; o Vyriausybė, siekdama įgyvendinti Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje nustatytus nacionalinius oro teršalų išmetamo kiekio mažinimo tikslus, patvirtintų nacionalinį oro taršos mažinimo planą.
2017 m. birželio 8 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 5 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-4453). Miškų įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkciją – prižiūrėti, saugoti ir tvarkyti viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui patikėjimo teise gautus valstybinės miško žemės sklypus. Taip numatyta tiksli ir apibrėžta valstybinė funkcija, kuriai atlikti savivaldybėms patikėjimo teise būtų perduodami valstybinės miško žemės sklypai Žemės įstatymo nustatyta tvarka.
2017 m. birželio 8 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos architektūros įstatymą (projektas Nr. XIIP-4606) kartu su lydinčiaisiais Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymu (projektas Nr. XIIP-4607) ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 25 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymu (projektas Nr. XIIP-4608). Įstatymas yra skirtas kompleksiniam architektūros srities teisinio reguliavimo problemų sprendimui – architektūros kokybės apibrėžimui, kokybės užtikrinimo priemonių (architektūrinių konkursų, ekspertinio vertinimo ir kt.) nustatymui, architekto kvalifikacijos reikalavimų, jo teisių, pareigų ir atsakomybės įtvirtinimui, o taip pat architektūros viešojo administravimo sistemos sukūrimui, viešojo intereso gynimo užtikrinimui.
2017 m. birželio 22 d. Seimas priėmė nauja redakcija Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIIP-833). Įstatyme nustatytos aiškios ir ilgalaikės valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) valstybės paramos teikimo sąlygos ir būdai, užtikrinantys sklandų ir kokybišką Vyriausybės patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo tęstinumą bei skatinantys daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkus rengti ir įgyvendinti atnaujinimo (modernizavimo) projektus. Taip pat sudarytos sąlygos pritraukti privatų kapitalą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams finansuoti; apibrėžtos atnaujinimo (modernizavimo) proceso dalyvių teisės ir pareigos, interesų apsauga; reglamentuotas sprendimų dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) priėmimas; sustiprinta atnaujinimo (modernizavimo) projektų vertinimo ir įgyvendinimo priežiūrą.
2017 m. birželio 27 d. Seime priimti nauja redakcija Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymas (projektas XIIP-4804) ir jį lydintis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo, 16, 17 ir 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymas (projektas XIIP-4805). Šie įstatymai parengti, atsižvelgiant į Vyriausybės ir investuotojų pasiūlymus mažinti administracinę naštą bei į kaimyninių šalių patirtį šioje srityje. Maksimaliai sutrumpinta poveikio aplinkai vertinimo procedūrų trukmė, patikslintos nuostatos, reglamentuojančios poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių tarpusavio santykius, jų funkcijos atrankos ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose.
2017 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 34 straipsnio pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIIP-718). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija siekdama, įgyvendinti Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, 232 ir 233 punktų nuostatas, numato kai kurių ministerijos administravimo sričiai priskirtų įstaigų reorganizaciją. Reorganizavus Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą jo teisės ir pareigos (tarp jų ir Atliekų tvarkymo programos lėšų administravimas) pereitų kitai biudžetinei įstaigai. Siekiant užtikrinti perduodamų funkcijų tęstinumą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VII-787 34 straipsnio pakeitimo įstatyme nustatoma, kad Atliekų tvarkymo programos lėšas administruoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliota institucija.
2017 m. liepos 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-777) ir jį lydintis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio papildymo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-778). Įstatymais patikslinta išimtinio atvejo, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis valstybės sienos apsaugos ir krašto apsaugos tikslais, formuluotė. Nustatyta, kad išimtis, leidžianti miško žemę paversti kitomis naudmenomis krašto apsaugos tikslais, būtų išplėsta ir apimtų saugomose teritorijose augančius miškus. Laukiami teigiami rezultatai – sudarytos palankesnės sąlygos vystyti krašto apsaugai skirtas teritorijas pagal krašto apsaugos poreikius, užtikrinant efektyvų karinių teritorijų naudojimą Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių rengimui, tinkamą priimančiosios šalies paramos teikimą Lietuvoje dislokuojamoms NATO pajėgoms. Taip pat numatytas, kad, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektus, nereikėtų į valstybės biudžetą sumokėti piniginės kompensacijos už valstybės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.
2017 m. liepos 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas XIIP-4291). Įstatyme atsisakyta konkretaus miškų urėdijų skaičiaus nustatymo taip sudarant galimybę įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei valstybės įmonių savininko teises ir pareigas, vykdant numatytas reformas. Priimtais pakeitimais Seimas įstatyme reglamentavo iš valstybinių miškų pagamintos žaliavinės medienos, miško kirtimo liekanų ir nenukirsto miško mažmeninės ir didmeninės prekybos tvarką.
2017 m. liepos 11 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymą (projektas XIIP-4355), kuriame naujai reglamentuotos atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos, patikslinta pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo tvarka, apibrėžti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaros principai, naujai reglamentuotas gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos licencijavimas.

Svarstyta aktualių ir labai aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateiktos išvados

Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas svarstė 14 pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateikė išvadas ir nuomonę šiais klausimais:

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai Europos veiksmai siekiant tvarumo Nr. COM/2016/739 Nr.ES – 16-159.
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos Investicijų bankui. Švari energija visiems europiečiams Nr. COM/2016/860.
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos Investicijų bankui. Spartesnis švarios energetikos inovacijų kūrimas ir diegimas Nr. COM/2016/763 Nr. ES-16-164.
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 87/217/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/31/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1257/2013, Tarybos direktyvos 86/278/EEB ir Tarybos direktyvos 94/63/EB nuostatos dėl aplinkos srities ataskaitų teikimo procedūrinių taisyklių ir panaikinama Tarybos direktyva 91/692/EEB Nr. COM/2016/789 Nr. ES-17-17.
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl energetikos sąjungos valdymo kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 94/22/EB, Direktyva 98/70/EB, Direktyva 2009/31/EB, Reglamentas (EB) Nr. 663/2009, Reglamentas (EB) Nr. 715/2009, Direktyva 2009/73/EB, Tarybos direktyva 2009/119/EB, Direktyva 2010/31/ES, Direktyva 2012/27/ES, Direktyva 2013/30/ES ir Tarybos direktyva (ES) 2015/652 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 Nr. COM/2016/759 Nr. ES- 16-168.
Pasiūlymas dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) Nr. COM/2016/767 Nr. ES- 17-32.
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui. Antroji energetikos sąjungos būklės ataskaita Nr. COM/2017/53 Nr. ES-17-23.
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimus ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę Nr. COM/2017/54 Nr. ES-17-25.
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo Nr. COM/2017/38 Nr. ES-17-21.
Komisijos komunikatas Europos parlamentui, Tarybai, Europos centriniam bankui ir euro grupei 2017 m. Europos semestras. Struktūrinių reformų pažangos vertinimas, makroekonominio disbalanso prevencija ir naikinimas ir pagal reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 atliktų nuodugnių apžvalgų rezultatai Nr. COM/2017/9. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas šalies ataskaita. Lietuva 2017 Nr. SWD(2017) 80 Nr. ES-17-31.
Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimo Nr. COM/2017/33 Nr. ES-17-24.
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui energijos iš atliekų vaidmuo žiedinėje ekonomikoje Nr. COM/2017/34 Nr. ES-17-22.
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Bendri uždaviniai ir kaip bendrai siekti geresnių rezultatų Nr. COM/2017/63 Nr. ES-17-27.
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl naujų sunkiasvorių transporto priemonių išmetamo CO₂ kiekio ir degalų sąnaudų monitoringo ir ataskaitų teikimo Nr. COM/2017/279 Nr. ES-17-95.

Posėdžiai ir klausymai

Iki sesijos pabaigos Komitete surengti 28 posėdžiai ir 2 klausymai.

Posėdžiuose apsvarstyti 154 klausimai.

Dveji klausymai buvo surengti nagrinėjant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projektą, nes šiam projektui buvo daug Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų suinteresuotų institucijų ir visuomenės grupių atstovų pastabų ir pasiūlymų, į kuriuos atsižvelgus reikėjo ženkliai patobulinti pirminį šio įstatymo projekto variantą.

Parlamentinė kontrolė

Komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 49 straipsnio 9 punktu, 56 ir 65 straipsniais, vykdė aplinkos apsaugos sistemos institucijų ir kitų su Komiteto kuruojamomis sritimis susijusių klausimų parlamentinę kontrolę, teikė pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos gerinimo.

Komiteto posėdžiuose aktyviai dalyvavo Aplinkos ministerijos, Energetikos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Generalinės miškų urėdijos, Saugomų teritorijų tarnybos, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, savivaldybių ir kitų suinteresuotų įstaigų bei organizacijų ir visuomenės grupių atstovai. Jie Komitetą informuodavo apie priimamus ar ruošiamus priimti sprendimus, išsakė pastabas dėl jų nuomonę netinkamai įgyvendinamų teisės aktų nuostatų, teikė pasiūlymus, atsakė į posėdžių dalyvių klausimus.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas apsvarstė 19 parlamentinės kontrolės klausimų. Paminėtini šie svarbiausi Komiteto sprendimai, priimti dėl parlamentinės kontrolės klausimų:

2017 m. vasario 15 d. svarstytas parlamentinės kontrolės klausimas dėl Klimato kaitos specialiosios programos lėšų panaudojimo 2016 m. ataskaitos ir Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2017 m. sąmatos projektų. Detaliai išnagrinėjęs tutimą informaciją, Komitetas nutarė nepritarti Aplinkos ministerijos teikiamam Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2017 m. sąmatos pakeitimo projektui ir pasiūlė Aplinkos ministrui persvarstyti ir pakeisti 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. D1-509 patvirtintas lėšų naudojimo proporcijas, numatant visas įstatymiškai numatytas lėšas atsinaujinančių išteklių energetikos projektams. Taip pat pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei nepriimti šiuo metu su institucijomis svarstomo nutarimo, kuriuo energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimo priemonėms siūloma skirti 90 procentų programos lėšų.
Vasario 15 d. posėdyje Komitetas apsvarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl planuojamų statyti kogeneracinių jėgainių. Atsižvelgęs į tai, kad Europos Komisija (toliau – EK), vasario 3 dieną paskelbusi ataskaitą apie ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo priežiūrą, perspėjo Lietuvą, kad pasistačiusi dvi naujas atliekas deginančias jėgaines, Lietuva rizikuoja nepasiekti europinių 2020 m. atliekų perdirbimo tikslų ir, kad EK nuomone optimalus deginimo pajėgumas Lietuvoje yra 20–25% šalyje susidarančių komunalinių atliekų, o EK atliekų deginimą traktuoja kaip konkurenciją atliekų perdirbimui, ir kad įspėjimus dėl galimai per didelių planuojamų jėgainių EK ne kartą buvo išsakiusi Lietuvos atstovams, kurie dabar pakartoti oficialiame EK dokumente, Komitetas nutarė siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei galutinius sprendimus dėl kogeneracinių atliekų deginimo jėgainių statybos priimti, kai bus patvirtintas žiedinės ekonomikos veiksmų planas ir bus patvirtinti tikslai ir skaičiai, kurių Lietuva privalės siekti; sprendimą priimti, įvertinant ir kitas galimas atliekų tvarkymo alternatyvas, įskaitant AB Akmenės cementas galimybes deginti kietąjį atgautąjį kurą, pramonines atliekas ir nuotekų dumblą ir iki sprendimo dėl kogeneracinių atliekų deginimo jėgainių statybos priėmimo atlikti papildomus energetinę vertę turinčių atliekų kiekių skaičiavimus ir prognozes iki 2030 m.
2017 m. kovo 15 d. Komitetas svarstė klausimą dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo ir nutarė: 1) Siūlyti aplinkos ministrui iki š. m. birželio 1 d.: patikslinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano rengimo tvarkos aprašą, nustatant šių planų rengimui papildomus kokybinius (energinio efektyvumo priemonių visumos) reikalavimus ir siekiant aukštesnių energijos taupymo rezultatų, investicinių planų konkretumo ir išbaigtumo; stiprinti atnaujinimo (modernizavimo) proceso dalyvių (butų ir kitų patalpų savininkų, projektų administratorių ir kitų suinteresuotų asmenų) mokymą ir švietimą, orientuojantis į kokybės ir maksimalios naudos kriterijus, suteikiant konkrečių žinių apie energinį efektyvumą didinančias priemones, geriausius jų įgyvendinimo būdus ir gerosios praktikos pavyzdžius; sudaryti sąlygas Būsto energijos taupymo agentūros specialistams dar labiau įsitraukti į pradinį daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo etapą (investicinių planų rengimą) ir teikti gyventojams kvalifikuotas konsultavimo paslaugas svarstant investicinio projekto apimtį bei turinį, skatinti gyventojus pasirinkti visumą sprendinių, kurie leistų pasiekti aukštesnę, nei minimali nustatyta, energinio naudingumo klasę ir supažindinti su iš to kylančia ekonomine nauda, gaunama pridėtine verte ir pan.; sugriežtinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicinių planų ir techninių projektų vertinimo procedūras, nustatant optimaliausią metodiką šiam vertinimui atlikti; sugriežtinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicinių planų ir techninių projektų rengėjų asmeninę atsakomybę, jų veiklą vertinti pagal projekto pasiektą aukštesnę energinio efektyvumo klasę ir (ar) žemesnėse energinio efektyvumo klasėse numatytą energinį efektyvumą didinančių priemonių visumą; imtis konkrečių priemonių ir veiksmų, siekiant skaidrinti ir optimizuoti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, techninės priežiūros ir statybos rangos darbų viešųjų pirkimų procedūras (panaikinti mažiausios kainos kaip prioritetinio kriterijaus taikymą, numatyti ekonominio naudingumo (kokybės) kriterijaus viršenybę, skatinant aukštos kokybės medžiagų naudojimą ir darbų kokybės gerinimą, iki š. m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti priemonių planą, siekiant teisės aktuose įtvirtinti baigtinį tiekėjų kvalifikavimo kriterijų sąrašą ir sukurti automatizuotą tiekėjų kvalifikavimo sistemą, įtvirtinti baigtinį ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus sąrašą, iki š. m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti priemonių planą, siekiant teisės aktuose nustatyti viešuosiuose pirkimuose naudojamų sutarčių standartines sąlygas); nustatyti, kad statybos rangos darbai būtų perkami pagal techninį darbo projektą, tik gavus statybą leidžiantį dokumentą; kritiškai įvertinti statybos rangos darbų pirkimo per VšĮ CPO LT elektroninį katalogą sistemą, užtikrinti katalogo atnaujinimą kas dveji metai; parengti ir pateikti priemonių planą, siekiant teisės aktuose įtvirtinti palengvintą renovuojamų pastatų energinio efektyvumo vertinimo ir energinių klasių suteikimo tvarką, palyginti su taikomomis naujos statybos atveju; 2) Seimo Aplinkos apsaugos komitetui parengti Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir nustatyti, kad valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams teikiama, jeigu pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip C (vietoj dabar nustatytos D klasės) pastato energinio naudingumo klasė, o papildoma 25 procentų investicijų dalis iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų kompensuojama tuo atveju, kai pasiekiama ne mažesnė kaip B (vietoj dabar nustatytos C klasės) pastato energinio naudingumo klasė, skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 60 (vietoj dabar numatytų 40) procentų ir yra įgyvendinta visuma energinį efektyvumą didinančių priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje.
2017 m. balandžio 19 d. svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl afrikinio kiaulių maro prevencijos priemonių. Išklausęs turimą informaciją Komitetas nutarė: 1) prašyti Aplinkos ministerijos pateikti komitetui Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo Nr. IX-1607 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, numatant lėšų naudojimą afrikinio kiaulių maro prevencijos priemonėms; 2) prašyti Aplinkos ministerijos iki š. m. gegužės 8 d. pateikti komitetui informaciją kiek šiais metais nepanaudota lėšų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ir kiek lėšų galima būtų skirti afrikinio kiaulių maro prevencijos priemonėms; 3) prašyti Lietuvos savivaldybių asociacijos iki š. m. gegužės 8 d. pateikti komitetui informaciją kiek šiais metais nepanaudota lėšų iš Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos ir kiek lėšų galima būtų skirti afrikinio kiaulių maro prevencijos priemonėms; 4) prašyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos numatyti galimybę esant sudėtingoms gamtinėms sąlygoms Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniams padaliniams naudotis Regionų aplinkos apsaugos departamentų turima technika nugaišusiems šernams išvilkti ir nugabenti į tarnybos skyrius; 5) siūlyti Aplinkos ministerijai ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, medžiotojus vienijančioms asociacijoms atlikti šviečiamuosius darbus su medžiotojų būreliais šiai problemai spręsti; 6) prašyti Aplinkos ministerijos išanalizuoti galimybę įpareigoti medžiotojus sumedžiojus šerną užkrėstoje AKM zonoje pranešti Aplinkos ministerijai pagalbos telefonu; 7) prašyti Lietuvos mokslininkų pateikti komitetui bendrą nuomonę dėl prevencinių priemonių efektyvumo kovojant su afrikiniu kiaulių maru, taip pat įvertinti ar reikėtų skatinti šernų jaukinimą (šėrimą), koks šernų judėjimas (km), plėšrūnų, paukščių įtaka platinant AKM virusą; 8) prašyti Lietuvos mokslo tarybos pateikti komitetui informaciją dėl galimybių gauti tikslinį AKM tyrimų finansavimą.
2017 m. gegužės 3 d. svarstyta dėl žmonių palaikų gabenimo ir kremavimo veiklos teisinio reglamentavimo. Išklausęs pateiktą informaciją, Komitetas nutarė siūlyti Aplinkos ministerijai iki 2017 m. rugsėjo 10 dienos parengti ir teikti Seimui svarstyti LR žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektą, kuriame būtų suderintos su žmonių palaikų gabenimu ir kremavimo veiklos vykdymu susijusios nuostatos. Esant reikalui, parengti teisės aktų pakeitimus, numatančius administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme nustatytus reikalavimų pažeidimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki 2017 m. rugsėjo 10 dienos pasiūlyta parengti ir pateikti Komitetui susipažinti nutarimo dėl leidimo vežti mirusiojo kūną (laissez-passer) išdavimo ir kontrolės tvarkos projektą.
Gegužės 3 d. Komitetas, reaguodamas į Vilniaus rajono Čekiškių kaimo gyventojų kreipimąsi, dėl kaimynystėje planuojamo įrengti kiaulių komplekso (pajėgumas – 25000 kiaulių per metus), kuriame nurodoma, kad UAB „Cowi Lietuva“ atliktoje poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitoje pateikti teorinio modeliavimo rezultatai yra nepagrįsti, kadangi realiai veikiančio objekto tarša yra didesnė ir kad PAV ataskaitoje neatsižvelgta į panašią veiklą vykdančių objektų monitoringą ir panašius matavimus. Komitetas, išnagrinėjęs kreipimąsi, nutarė siūlyti Aplinkos apsaugos agentūrai, kaip atsakingai institucijai, sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių pasirinktoje vietoje Vilniaus rajono Čekiškių kaime priimti tik atlikus argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą.
2017 m. gegužės 24 d. Komitetui buco pristatyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 metų veiklos ataskaita. Išklausęs ataskaitą Komitetas pritarė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 metų ataskaitai (atsinaujinančių išteklių energetikos, vandens sektoriai).
2017 m. birželio 7 d. Komitetas nagrinėjo klausimą dėl savivaldybių tvirtinamų rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikų. Išnagrinėjus klausimą nutarta siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pakeisti 2013 liepos 13d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 711 nuostatą, atsisakant 31.4 metodikos punkto ir panaikinti galimybę kintamąją dalį skaičiuoti pagal atliekų susikaupimo normas, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai paruošti ir iki 2018 m. sausio 1d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui teisės aktus dėl regioninių atliekų tvarkymo kainodaros tvirtinimo perdavimo Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.
Vykdydamas parlamentinę kontrolę, Komitetas sausio 25 d. lankėsi Užstato sistemos administratoriaus (toliau – Administratorius) skaičiavimo centre, kur turėjo galimybę realiai susipažinti ir stebėti kaip veikia vienkartinių pakuočių sutvarkymo sistema.
2017 m. balandžio 26 d. Komitetas išvažiuojamojo posėdžio metu aiškinosi kaip realiai veikia mechaninių biologinių atliekų tvarkymo įrenginiai; domėjosi Kauno vandenų veikla šalinant nuotekas į Nemuną ir Kauno zoologijos sodo veikla bei planuojama rekonstrukcija.

Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas

Komitetas per ataskaitinį laikotarpį gavo 499 laiškus, raštus ir kitus dokumentus susijusiais su Komiteto veikla klausimais.

Per ataskaitinį laikotarpį Komitetas išsiuntė 252 raštus ir atsakymus į paklausimus. Atsakyta į 109 Seimo vidinius raštus.

Daliai korespondentų atsakyta žodžiu, elektroniniu paštu arba jie buvo pakviesti į komitetą.

Renginiai

2017 m. balandžio 19 d. 4 d. Komitetas surengė „Europos savaitės Seime 2017“ diskusiją „ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos nauda įmonių ir organizacijų aplinkosauginiam veiksmingumui“, kurios tikslas buvo supažindinti Seimo narius ir Seimo kanceliarijos darbuotojus su aplinkosaugos vadybos ir audito sistemų galimybėmis. Įžanginį pranešimą susirinkusiems perskaitė Europos Komisijos Aplinkos direktorato EMAS koordinatorius Sebastjenas Pako (Sébastien Paquot). Jis pristatė EMAS (Eco-Management and Audit Scheme) ir ISO 14001 – pagrindinių dviejų savanoriškų ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistemų tikslus, įgyvendinimo etapus ES institucijose ir sėkmės istorijas. Lietuvoje aplinkosaugos vadybos ir audito sistemas turi įsidiegę nemažai verslo ir pramonės įmonių, nes tai padeda joms pagerinti aplinkosauginį įvaizdį visuomenėje. Vienintelė iš valstybinių institucijų įdiegusi EMAS savo pastatuose yra Aplinkos ministerija. Viceministras Martynas Norbutas susirinkusiems papasakojo, kaip ministerijos vadovams ir darbuotojams sekėsi įgyvendinti šią idėją. Pranešimą perskaitė ir Įmones ir įstaigas sertifikuojančios Viešosios įstaigos LST Sert rinkodaros direktorė Aldona Ramanauskienė. Susipažinus su kitų šalių parlamentų patirtimi, ketinama pasiūlyti kanceliarijai ir Seimo valdybai spręsti dėl aplinkosaugos vadybos ir audito sistemų įgyvendinimo. Taip pat bus siūloma kitoms ministerijoms ir valstybės institucijoms analogiškai įvertinti ir tobulinti savo veiklą aplinkosaugos srityje.

2017 m. kovo 20 d. Komitetas kaip ir kasmet paminėjo pasaulinę žemės dieną. Šia proga buvo suorganizuota konferencija „Lietuvos valstybinių miškų ir miškininkystės ateities vizija“, kurios tikslas ‑ ateities miškininkystės ir darbo su mišku vizijos suformavimas. Perspektyvas, įžvalgas ir lūkesčius pristatė Aplinkos ministerijos, miškininkų ir kitų organizacijų bei institucijų atstovai; Nepriklausomybės aikštėje iškelta žemės vėliava, o Seimo rūmuose eksponuota Švenčionėlių miškų urėdijos miškininkų Jono Barzdėno ir Rimanto Nalivaikos fotografijų paroda.

Tarptautiniai ryšiai

2017 m. balandžio 6-8 dienomis Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika dalyvavo Maltos Respublikos parlamento surengtame pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai parlamentinio matmens renginyje klimato kaitos tema.

2017 m. gegužės 19-21 dienomis Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika dalyvavo 17–ame EUFORES (ES valstybių nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento narių tinklas už atsinaujinančios energetikos ir efektyvaus energijos naudojimo plėtrą) tarpparlamentiniame posėdyje

2017 m. kovo 13 d. Komitete lankėsi Poltavos srities tarybos pirmininkas Aleksandras Bilenkii su delegacija (Romanas Tovstyi- Poltavos administracijos vadovo pavaduotojas; Anatolijus Chanko - Poltavos srities tarybos pirmininko pavaduotojas, Vladimiras Pilipenko- Kremenčiuko miesto pirmasis mero pavaduotojas, Romanas Perepelica- Rešitilovo rajono administracijos vadovas ir Petras Kraisvitnis- įmonės „Fitofjuel“ direktorius). Vizito tikslas susipažinti su Lietuvos patirtimi energijos efektyvumo, biokuro naudojimo ir gyvenamųjų namų renovacijos srityse, padiskutuoti apie Lietuvos vykdomą politiką bei planus šiose srityse.

Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika

Naujausi pakeitimai - 2017-09-19 16:48
Vida Katinaitė