Pradžia > Seimas (2016–2020) > Komitetai > Aplinkos apsaugos komitetas > Darbo planai ir ataskaitos

TURINYS

Bendroji informacija 1

Komiteto sudėtis 2

Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai, kuriuos svarstė Aplinkos apsaugos komitetas 2-4

Svarstyta aktualių ir labai aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos

Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateiktos išvados 4-5

Posėdžiai ir klausymai 6

Parlamentinė kontrolė 6-7

Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas 7

Renginiai 7-8

Tarptautiniai ryšiai 8

BENDROJI INFORMACIJA

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.0	Seimo pavedimai komitetui Kaip pagrindiniam komitetui Kaip papildomam komitetui	36 26 10
1.2.	Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateiktos išvados	13
1.3.	Komiteto iniciatyva pateiktos išvados (ES)	-
1.4.	Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui	1
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.	Komiteto posėdžiai	16
2.2.	Klausymai	1
3. Parlamentinė kontrolė
3.1.	Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų	15
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.	Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	287
4.2.	Parengta atsakymų ir raštų	137
5. Renginiai
5.1.	Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų	2
5.2.	Kiti renginiai	-
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.	Surengta vizitų	1
6.2.	Priimta delegacijų	-

Komiteto sudėtis

2017 m. rudens sesijos metu Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (toliau – Komitetas) dirbo tokios sudėties: Komiteto pirmininkas – Kęstutis Mažeika, Komiteto pirmininko pavaduotojas – Simonas Gentvilas, Komiteto nariai Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Rimantas Sinkevičius (iki 2017-125-12), Artūras Skardžius (nuo 2017-12-13), Virginija Vingrienė.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komiteto biuras dirbo tokios sudėties: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, patarėja Aistrida Latvėnė, patarėja Rasa Liucija Matusevičiūtė ir padėjėja Vida Katinaitė.

AKTUALIAUSI DARBAI

Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai, kuriuos svarstė Komitetas kaip pagrindinis

1. 2017 m. spalio 12 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8 straipsnio pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIIP-549). Įstatymas sudaro sąlygas miestelių gyventojams naudotis užstato už daugkartines pakuotes sistema.

2. 2017 m. lapkričio 7 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 4 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIIP-275). Šis įstatymas parengtas siekiant suderinti atskiras įstatymo nuostatas, numatant galimybę pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį pagal žemės gelmių naudojimo planą. Įstatyme numatyta, kad visais atvejais bus galima žemės gelmių naudojimo planu (net kai jį rengiant jo sprendiniai neatitiks savivaldybės bendrojo plano) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas bus vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis.

3. 2017 m. lapkričio 7 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 19(1), 19(2) straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19(3) straipsniu įstatymą (projektas Nr. XIIIP-667).

4. 2017 m. lapkričio 7 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIIP-970). Įstatymu patikslintas Aplinkos apsaugos įstatymas pagal gautą Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato paklausimą Nr. 6532/14/ENVI dėl netinkamo 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) perkėlimo ir įgyvendinimo nacionalinėje teisėje.

5. 2017 m. lapkričio 21 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 6, 27, 37, 41, 48 straipsnių pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIP-3037) kartu su lydinčiaisiais Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 28 straipsnio pakeitimo įstatymu (projektas Nr. XIIP-3038); Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 32 straipsnio pakeitimo įstatymu (projektas Nr. XIIP-3039); Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 14 straipsnio pakeitimo įstatymu (projektas Nr. XIIP-3040); Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 5, 8, 9, 20 straipsnių pakeitimo įstatymu (projektas Nr. XIIP-3041); Lietuvos Respublikos netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 3, 4 straipsnių pakeitimo įstatymu (projektas Nr. XIIP-3042); Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 24 straipsnio pakeitimo įstatymu (projektas Nr. XIIP-3043); Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 4, 5, 7, 8, 10, 12, 13, 14, 15, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymu (projektas Nr. XIIP-3045); Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 30 straipsnio pakeitimo įstatymu (projektas Nr. XIIP-3046); Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 12, 19 straipsnių pakeitimo įstatymu (projektas Nr. XIIP-3047); Lietuvos Respublikos anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo Nr. XI-1550 11 straipsnio pakeitimo įstatymu (projektas Nr. XIIIP-1022) ir Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 40 straipsnio pakeitimo įstatymu (projektas Nr. XIIIP-1023). Pagrindiniame įstatyme ir lydinčiuosiuose įstatymuose numatyta, kad turi būti atskirtos aplinkos apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijos, sukurta skaidresnė ir efektyvesnė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės organizavimo sistema, sumažintas Aplinkos ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų skaičius. Šiuos tikslus numatoma pasiekti sujungiant aštuonių Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų vykdomas kontrolės funkcijas vienoje įstaigoje. Numatoma reorganizuoti Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentus, juos sujungiant į vieną įstaigą – Aplinkos apsaugos departamentą, organizuosiantį aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sukūrus vieną instituciją (Aplinkos apsaugos departamentą) su regioniniais struktūriniais padaliniais, bus sudarytos prielaidos ūkinės veiklos priežiūros lygio ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų suvienodinimui Lietuvos Respublikos teritorijoje, skaidriam ir efektyviam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės planavimui, vieningam veiklos efektyvumo ir rezultatų vertinimui, verslo sąlygų suvienodinimui ir naštos ūkinei veiklai mažinimui, pareigūnų darbo krūvio suvienodinimui, pareigūnų darbo sąlygų ir apmokėjimo gerinimui.

   6. 2018 m. sausio 12 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 6, 7, 7(1), 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13(1) straipsniu įstatymą (projektas Nr. XIIIP-1461) kartu su lydinčiaisiais Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 7, 17, 34¹, 34², 34⁴, 34⁵, 34⁷, 34¹², 34¹⁵, 34¹⁶, 34¹⁸, 34¹⁹, 34²², 34²³ straipsnių pakeitimo, 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo devintuoju¹ skirsniu įstatymu (projektas Nr. XIIIP-1462) ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-615 16 straipsnio pakeitimo įstatymu. Pagrindinio įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų tikslas nustatyti pareigą ūkio subjektams procedūras, susijusias su registravimu, apskaitos vykdymu, ataskaitų teikimu, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymu, banko garantijos ar laidavimo draudimo sutarties, įrodančių, kad atitinkamų gaminių atliekų tvarkymas bus finansuojamas, pateikimu, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimu, vykdyti naudojantis vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS). Tokiu būdu bus vykdoma tikslesnė atliekų tvarkymo ir gaminių bei pakuočių tiekimo rinkai sistemos analizė, užtikrinta efektyvesnė atliekų tvarkymo sistemos dalyvių kontrolė bei gauti tikslesni atliekų tvarkymo, gaminių ir pakuočių tiekimo rinkai apskaitos duomenys. Siekiant užtikrinti efektyvesnį atliekų tvarkymo kontrolės procesą ir atsižvelgiant į tai, kad neigiamą poveikį aplinkai gali sukelti tiek pavojingų, tiek nepavojingų atliekų netinkamas tvarkymas, tikslinga subjektus (atliekų darytojus ar atliekų tvarkytojus) įpareigoti atliekų vežimo lydraštį rengti vežant bet kokias atliekas (neatsižvelgiant į jų pavojingumą).

Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai, kuriuos svarstė Komitetas kaip papildomas

1. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio ratifikavimo“ (projektas Nr. XIIIP-994). Naujajame Gyvsidabrio reglamente nustatomos priemonės ir sąlygos, susijusios su gyvsidabrio, gyvsidabrio junginių, gyvsidabrio mišinių ir produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, gamyba, naudojimu, saugojimu ir prekyba, gyvsidabrio atliekų tvarkymu. Gyvsidabrio reglamentas bus tiesiogiai taikomas Lietuvoje.

2. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 276 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-603). Įstatymu nustatyta administracinė atsakomybė už Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių reikalavimų pažeidimus.

3. Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1150). Įstatyme nustatyta, kad valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti valstybinės reikšmės miškus, turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ir nuosavybės teise privalo priklausyti valstybei.

Svarstyta aktualių ir labai aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateiktos išvados

Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas svarstė 13 pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateikė išvadas ir nuomonę šiais klausimais:

1. Diskusijoms skirtas dokumentas dėl globalizacijos suvaldymo Nr. COM/2017/240 (Nr. ES-17-72).

2. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pridedama prie programos LIFE laikotarpio vidurio vertinimo Nr. COM/2017/642 (Nr. ESW-17-139).

3. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui 2018 m. Komisijos darbo programa. Vieningesnės, stipresnės ir demokratiškesnės Sąjungos darbotvarkė Nr. COM/2017/650 (Nr. ES-17-138).

4. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Mažataršio judumo įgyvendinimas. Planetą sauganti, vartotojams galių suteikianti ir pramonę bei darbuotojus ginanti Europos Sąjunga Nr. COM/2017/675 (Nr. ES-17-142).

5. Pasiūlymas Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones Nr. COM/2017/653 (Nr. ES-17-149).

6. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Veiksmų planas dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros Nr. COM(2017) 652 (Nr. Es-17-152).

7. Pasiūlymas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos laivų atliekos, kuria panaikinama Direktyva 2000/59/EB ir iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB ir Direktyva 2010/65/ES COM/2018/33 (Nr. ESW-18-16).

8. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl aerobiškai skaidaus plastiko, įskaitant aerobiškai skaidžius plastikinius pirkinių maišelius, naudojimo poveikio aplinkai COM/2018/35 (Nr. ES-18-17).

9. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija COM/2018/28 (Nr. ES-18-13).

10. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl žiedinės ekonomikos stebėsenos sistemos COM/2018/29 (Nr. ES-18-14).

11. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio gyvendinimas: cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės akto sąlyčio gerinimo variantai COM/2018/32 (Nr. ES-18-15).

12. Pasiūlymas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normos pagal Sąjungos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 715/2007 (nauja redakcija) COM/2017/676 (Nr. ES-17-153).

13. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui Trečioji energetikos sąjungos būklės ataskaita COM/2017/688 (Nr. ES-17-154).

Posėdžiai ir klausymai

Rudens sesijos metu Komitete surengta 16 posėdžių ir 1 klausymai.

Posėdžiuose apsvarstyti 102 klausimai.

Klausymai buvo surengti nagrinėjant Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-278, nes šiam projektui buvo daug Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų suinteresuotų institucijų ir visuomenės grupių atstovų pastabų ir pasiūlymų.

Parlamentinė kontrolė

Komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 49 straipsnio 9 punktu, 56 ir 65 straipsniais, vykdė aplinkos apsaugos sistemos institucijų ir kitų su Komiteto kuruojamomis sritimis susijusių klausimų parlamentinę kontrolę, teikė pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos gerinimo.

Komiteto posėdžiuose aktyviai dalyvavo Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Generalinės miškų urėdijos, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, savivaldybių ir kitų suinteresuotų įstaigų bei organizacijų ir visuomenės grupių atstovai. Jie Komitetą informuodavo apie priimamus ar ruošiamus priimti sprendimus, išsakė pastabas dėl jų nuomonę netinkamai įgyvendinamų teisės aktų nuostatų, teikė pasiūlymus, atsakė į posėdžių dalyvių klausimus.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas apsvarstė 11 parlamentinės kontrolės klausimų. Paminėtini šie svarbiausi Komiteto sprendimai, priimti dėl parlamentinės kontrolės klausimų:

1. 2017 m. rugsėjo 13 d. posėdyje svarstant pasiūlymus Valstybės kontrolės Valstybinio audito 2018 metų programai nutarta: Siūlyti 2018 metais atlikti valstybinį auditą: 1. Dėl viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo kainų, taikant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką, pagrįstumo, nes atskiruose regionuose ženkliai skiriasi sąvartynų vartų mokesčio dydis. Kyla pagrįstų abejonių, ar regioninės atliekų tvarkymo sistemos užtikrina darnų atliekų tvarkymą, apimantį ekologinius, ekonominius ir socialinius visuomenės tikslus. 2. Dėl rezervuotų miškų neefektyvaus naudojimo bei galimų sprendimų būdų, kurie užtikrintų veiksmingą ir efektyvų šalies miškų ūkio funkcionavimą.

2. 2017 m. rugsėjo 20 d. svarstant problemas, susijusias su stambiagabaričių atliekų aikštelėmis, nutarta siūlyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai įvertinti stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelių plėtros galimybes, kartu įvertinant galimus mokesčių už atliekų tvarkymą pokyčius, susijusius su papildomų aikštelių steigimu.

3. 2017 m. spalio 11 d. posėdyje svarstant klausimą dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto gilinimo darbų ir grunto užterštumą reglamentuojančių teisės aktų nutarta siūlyti Aplinkos ministerijai: 1) iki 2017-10-20 pateikti derinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 77 „Dėl Aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 46A-2002 „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškastų gruntų tvarkymo taisykles“ patvirtinimo“ atnaujintą redakciją; 2) iki 2017-11-30 patvirtinti LAND 46A-2002 atnaujintą redakciją, numatant IV klasės užterštumo gruntui nustatytos TBA (tributilalavo) ribinės vertės (0,1 mg/kg sausos masės) galiojimo pratęsimą; 3) kartu su Susisiekimo ministerija, remiantis mokslininkų išvadomis, priimti sprendimus dėl jūrų uosto akvatorijoje iškasto grunto tvarkymoir šalinimo, nepažeidžiant aplinkosauginių reikalavimų.

4. 2017 m. lapkričio 8 d. Komitetas svarstydamas klausimą dėl komunalinių atliekų tvarkymo ir atsižvelgdamas į tai, kad yra daug spręstinų uždavinių, priėmė sprendimą sudaryti darbo grupę atliekų tvarkymo klausimams nagrinėti, pakviečiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos atstovus dalyvauti darbo grupės veikloje.

5. 2017 m. lapkričio 16 d. pratęsus komunalinių atliekų tvarkymo klausimus nutarta: 1. Prašyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją pateikti informaciją ir dokumentus šiais klausimais: 1) Dėl mokesčių už aplinkos teršimą sąvartynuose šalinamoms atliekoms dydžių peržiūros ir nustatymo 2018–2020 metams; 2) Dėl Regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) veiklos ir valdymo: pateikti visų regioninių atliekų tvarkymo centrų (toliau – RATC) finansines ataskaitas, įskaitant 2016 m. balansus, pelno-nuostolių ataskaitas ir sukauptus atidėjinius sąvartynų uždarymui ir plėtrai; pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos poziciją palyginant RATC'ų veiklos modelio efektyvumą; 3) Dėl komunalinių atliekų pirminio rūšiavimo skatinimo priemonių, įgyvendinant Žiedinės ekonomikos principus; 4) Dėl Mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginių (MBA) veiklos ir rezultatų. Taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją prašant išaiškinimo dėl reikalavimo, kad MBA operavimo funkcijos būtų suteiktos viešojo konkurso būdu parinktam subjektui.

6. 2017 m. lapkričio 22 Komiteto nariai lankėsi AB „Plasta“, kur buvo supažindinti su galimybėmis perdirbti ir panaudoti kietąjį atgautąjį kurą, pasinaudojant mūsų gamybininkų sukurtomis technologijomis.

Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas

Komitetas per ataskaitinį laikotarpį gavo 287 laiškus, raštus ir kitus dokumentus susijusiais su Komiteto veikla klausimais.

Per ataskaitinį laikotarpį Komitetas išsiuntė 137 raštus ir atsakymus į paklausimus.

Daliai korespondentų atsakyta žodžiu, elektroniniu paštu arba jie buvo pakviesti į Komitetą.

Renginiai

2017 m. spalio 20 d. Seimo Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetai kartu su Europos atsinaujinančių išteklių energijos forumu (EUFORES) surengė apskritojo stalo diskusiją tema „Europos energetikos sąjungos galimybės ir iššūkiai – atsinaujinantys energijos ištekliai Lietuvoje“.

Apskritojo stalo diskusija vyko naujo EUFORES vykdomo projekto „Atsinaujinančių išteklių energijos platforma“ rėmuose, susijusi su naujai rengiamos atnaujintos Lietuvos Respublikos nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos klausimais. Pagrindinis diskusijos tikslas – aptarti Europos Sąjungos ir nacionalinės atsinaujinančių išteklių energijos politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus, taip pat pasikeisti nuomonėmis apie veiksmingą atsinaujinančių išteklių energijos politikos formavimą visoje Europos Sąjungoje, jos įgyvendinamo sunkumus ir kliūtis bei pasiūlyti sprendimus.

2017 m. lapkričio 10 d. Komitetas kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija ir Prancūzijos ambasada Lietuvoje surengė seminarą „Klimato kaitos priemonių įgyvendinimas savivaldybėse“.

Seminaro dalyviai buvo susipažindinti su Paryžiaus susitarimu, bendra situacija klimato kaitos srityje, pagrindiniais klimato kaitos politikos elementais ir reikalavimais savivaldybėms, taip pat pristatytas Lietuvos Respublikos vietos valdžios institucijų vaidmuo nacionalinėje klimato kaitos politikoje.

Seminare buvo aptartos Lietuvos ir Prancūzijos savivaldybių bendradarbiavimo galimybės klimato kaitos srityje, pristatyta savivaldybių patirtis įgyvendinant darnios energetikos, darnios statybos ir miestų planavimo bei darnaus judumo priemones.

Tarptautiniai ryšiai

2017 m. lapkričio 11-13 d. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, kaip Lietuvos vyriausybinės delegacijos narys, dalyvavo 23-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konferencijos (JTBKKK) renginiuose ir ta proga surengtame pasaulio šalių parlamentarų susitikime Bonoje (Vokietijos Federacinė Respublika).

Vienas svarbiausių Europos Sąjungos šalių, tarp jų ir Lietuvos, tikslų Bonoje – parengti Paryžiaus susitarimo įgyvendinamųjų sprendimų pagal Paryžiaus susitarimo veiksmų programą tekstus, kuriuos turėtų patvirtinti JTBKKK šalių 24-oji konferencija, vyksianti 2018 metais Katovicuose (Lenkija), ir pasirengti šalių konsultacijoms, kaip įgyvendinti Paryžiaus susitarimo ilgalaikius tikslus.

Šių tikslų įgyvendinimą bei parlamentarų vaidmenį pasauliniame kovos su klimato kaita procese aptarė parlamentų atstovai, dalyvavę Vokietijos Bundestago, Fidžio parlamento ir Tarpparlamentinės Sąjungos surengtame posėdyje. Bendru sutarimu priimtose susitikimo išvadose tikimasi, kad JTBKKK konferencijoje bus sėkmingai priimtos nacionaliniu lygiu nustatytų įpareigojančių veiksmų vykdymo skaidrumo ir apskaitos gairės, tarptautinio klimato kaitos finansavimo ir įgyvendinimo priemonės, institucinių gebėjimų stiprinimo, technologijų perdavimo, lanksčiųjų mechanizmų reglamentavimo, taip pat pasirengimo 2023 m. bendros pažangos vertinimui sprendimai.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                        Kęstutis Mažeika