2017 m. vasario 23 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – O.Posaškova)
Vasario 23 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras ir komiteto nariai Rimantė Šalaševičiūtė ir Rimas Andrikis susitiko su Europos Tarybos patariamosios institucijos konstitucionalizmo klausimais – Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) delegacija, vadovaujama šios komisijos pirmininko Džianiu Bukikiju (Gianni Buquicchio), taip pat Konstitucinio Teismo pirmininku Dainiumi Žalimu ir kitais šio teismo atstovais.
Venecijos komisijos pirmininkas Džianis Bukikijas (Gianni Buquicchio), pristatydamas šios komisijos kūrimosi raidą, pažymėjo, kad komisija, kuri buvo įkurta 1990 metais, šiuo metu vienija 61 valstybes: 47 Europos Tarybos nares ir 14 šiai organizacijai nepriklausančių valstybių. Venecijos komisija veikia kaip Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucinės teisės klausimais ir teikia rekomendacijas Europos Tarybos valstybėms narėms, siekiančioms suderinti savo teisę ir institucijų veiklą su Europos standartais ir tarptautine patirtimi demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės srityse.
Venecijos komisijos pirmininkas pažymėjo, kad komisija itin didelį dėmesį skiria bendradarbiavimui su valstybių narių konstituciniais teismais, kurie, kaip jis pažymėjo, „yra pagrindinis teisės viršenybės ir žmogaus teisių apsaugos garantas“. Labai glaudžiai yra bendradarbiaujama ir su Lietuvos Respublikos Konstituciniu Teismu. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas turi galimybę dalytis patirtimi Venecijos forume – per Venecijos komisiją kitų valstybių konstitucinės justicijos institucijų atstovams teikti klausimus, svarbius sprendžiant konkrečias konstitucinės justicijos bylas, o taip pat teikti atsakymus į jų paklausimus.
TTK pirmininkas J. Sabatauskas svečius supažindino su komiteto veiklos ypatumais, atkreipdamas dėmesį į keletą itin svarbių komiteto veiklos sričių. Visų pirma jis pristatė komiteto funkcijas atliekant preliminarų projektų atitikimo Konstitucijai vertinimą. Buvo pažymėta, kad jei Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikia išvadą, kad projektas prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, TTK svarsto šį klausimą. Teisės ir teisėtvarkos komitetui padarius išvadą, kad projektas prieštarauja Konstitucijai, tokia komiteto išvada yra svarstoma Seime ir ji atmesta gali būti tik kvalifikuota, t.y. visų Seimo narių balsų, dauguma.
Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. – O.Posaškova)
Taip pat komiteto pirmininkas papasakojo apie komiteto veiklą svarstant klausimus dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų įgyvendinimo.
Susitikimo metu itin didelis dėmesys buvo skirtas individualaus konstitucinio skundo institutui aptarti. Venecijos komisijos pirmininkas D. Bukikijas pažymėjo, kad šis institutas yra itin svarbus dėl dviejų pagrindinių priežasčių, t.y. dėl geresnės žmogaus teisių apsaugos ir galimybės kai kurias bylas išspręsti nacionaliniame teisme nesikreipiant į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Julius Sabatauskas svečiams papasakojo apie tai, kad Lietuvoje jau daugiau nei dešimtmetis diskutuojama dėl poreikio įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institutą. Šios diskusijos ypač suintensyvėjo, kai 2005 m. Seimo narių grupė įregistravo atitinkamą Konstitucijos pataisų projektą. Atsižvelgiant į tai, kad projektas susilaukė nemažai pastabų ir pasiūlymų 2006 m. buvo sudaryta darbo grupė individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijai ir su tuo susijusių teisės aktų pataisoms parengti, kuriai vadovavo komiteto pirmininkas J. Sabatauskas. Darbo grupė parengė Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepciją, o taip pat Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo pataisų projektus. Pažymėtina, kad šiuos projektus buvo planuota priimti 2004–2008 m. kadencijos Seime, tačiau, atsižvelgiant į Konstitucijos pataisų priėmimo tvarką, kuriai nustatyti ypatingi procesiniai reikalavimai, tai nebuvo spėta padaryti. Tačiau, kaip pažymėjo, TTK pirmininkas, yra tikimasi, kad šios kadencijos Seime politinė valia bus pakankama ir individualaus konstitucinio skundo institutas bus įtvirtintas ir Lietuvoje.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja
Rita Varanauskienė, tel. (8 5) 239 6748
2017 m. vasario 23 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – O.Posaškova)
Vasario 23 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras ir komiteto nariai Rimantė Šalaševičiūtė ir Rimas Andrikis susitiko su Europos Tarybos patariamosios institucijos konstitucionalizmo klausimais – Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) delegacija, vadovaujama šios komisijos pirmininko Džianiu Bukikiju (Gianni Buquicchio), taip pat Konstitucinio Teismo pirmininku Dainiumi Žalimu ir kitais šio teismo atstovais.
Venecijos komisijos pirmininkas Džianis Bukikijas (Gianni Buquicchio), pristatydamas šios komisijos kūrimosi raidą, pažymėjo, kad komisija, kuri buvo įkurta 1990 metais, šiuo metu vienija 61 valstybes: 47 Europos Tarybos nares ir 14 šiai organizacijai nepriklausančių valstybių. Venecijos komisija veikia kaip Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucinės teisės klausimais ir teikia rekomendacijas Europos Tarybos valstybėms narėms, siekiančioms suderinti savo teisę ir institucijų veiklą su Europos standartais ir tarptautine patirtimi demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės srityse.
Venecijos komisijos pirmininkas pažymėjo, kad komisija itin didelį dėmesį skiria bendradarbiavimui su valstybių narių konstituciniais teismais, kurie, kaip jis pažymėjo, „yra pagrindinis teisės viršenybės ir žmogaus teisių apsaugos garantas“. Labai glaudžiai yra bendradarbiaujama ir su Lietuvos Respublikos Konstituciniu Teismu. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas turi galimybę dalytis patirtimi Venecijos forume – per Venecijos komisiją kitų valstybių konstitucinės justicijos institucijų atstovams teikti klausimus, svarbius sprendžiant konkrečias konstitucinės justicijos bylas, o taip pat teikti atsakymus į jų paklausimus.
TTK pirmininkas J. Sabatauskas svečius supažindino su komiteto veiklos ypatumais, atkreipdamas dėmesį į keletą itin svarbių komiteto veiklos sričių. Visų pirma jis pristatė komiteto funkcijas atliekant preliminarų projektų atitikimo Konstitucijai vertinimą. Buvo pažymėta, kad jei Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikia išvadą, kad projektas prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, TTK svarsto šį klausimą. Teisės ir teisėtvarkos komitetui padarius išvadą, kad projektas prieštarauja Konstitucijai, tokia komiteto išvada yra svarstoma Seime ir ji atmesta gali būti tik kvalifikuota, t.y. visų Seimo narių balsų, dauguma.
Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. – O.Posaškova)
Taip pat komiteto pirmininkas papasakojo apie komiteto veiklą svarstant klausimus dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų įgyvendinimo.
Susitikimo metu itin didelis dėmesys buvo skirtas individualaus konstitucinio skundo institutui aptarti. Venecijos komisijos pirmininkas D. Bukikijas pažymėjo, kad šis institutas yra itin svarbus dėl dviejų pagrindinių priežasčių, t.y. dėl geresnės žmogaus teisių apsaugos ir galimybės kai kurias bylas išspręsti nacionaliniame teisme nesikreipiant į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Julius Sabatauskas svečiams papasakojo apie tai, kad Lietuvoje jau daugiau nei dešimtmetis diskutuojama dėl poreikio įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institutą. Šios diskusijos ypač suintensyvėjo, kai 2005 m. Seimo narių grupė įregistravo atitinkamą Konstitucijos pataisų projektą. Atsižvelgiant į tai, kad projektas susilaukė nemažai pastabų ir pasiūlymų 2006 m. buvo sudaryta darbo grupė individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijai ir su tuo susijusių teisės aktų pataisoms parengti, kuriai vadovavo komiteto pirmininkas J. Sabatauskas. Darbo grupė parengė Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepciją, o taip pat Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo pataisų projektus. Pažymėtina, kad šiuos projektus buvo planuota priimti 2004–2008 m. kadencijos Seime, tačiau, atsižvelgiant į Konstitucijos pataisų priėmimo tvarką, kuriai nustatyti ypatingi procesiniai reikalavimai, tai nebuvo spėta padaryti. Tačiau, kaip pažymėjo, TTK pirmininkas, yra tikimasi, kad šios kadencijos Seime politinė valia bus pakankama ir individualaus konstitucinio skundo institutas bus įtvirtintas ir Lietuvoje.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja
Rita Varanauskienė, tel. (8 5) 239 6748