2017 m. gegužės 15 d. pranešimas žiniasklaidai

2017 m. gegužės 12 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas kartu su Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuru surengė „Europos savaitės Seime“ diskusiją tema „Iššūkiai duomenų apsaugos srityje“.

Diskusijos svečius pasveikino ir įžanginį žodį tarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas. Jis pažymėjo, kad šių metų diskusijos, skirtos iššūkiams, kurie laukia Lietuvos, kaip ir kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, duomenų apsaugos srityje, aptarti tema pasirinkta neatsitiktinai. 2016-ųjų metų pavasarį Europos Parlamentas priėmė keletą labai svarbių teisės aktų, t.y.: Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, Duomenų apsaugos direktyvą, skirtą teisėsaugos institucijoms ir PNR direktyvą. Reglamentas bus pradėtas taikyti 2018 m. gegužės 25 d. ir, remiantis juo, o taip pat ir kitais minėtais teisės aktais, visose ES valstybėse narėse bus vykdomos asmens duomenų ir privatumo apsaugos srities reformos. Ne išimtis ir Lietuva. Todėl šis klausimas yra labai aktualus tiek valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, tiek eiliniams piliečiams, vartotojams, šiuo klausimu aktyviai domisi teisininkų bendruomenė.

Komiteto pirmininkas pažymėjo, kad, priėmus naująjį reglamentą, asmens duomenų teisinis reguliavimas visoje Europos Sąjungoje bus suvienodintas, tai reiškia, kad duomenų valdytojams, veikiantiems tarptautiniu mastu, skirtingose valstybėse bus taikomas vienodas teisinis reguliavimas. Naujasis reglamentas suteiks vartotojams daugiau galimybių kontroliuoti savo duomenis.

Teisingumo viceministras Paulius Griciūnas, pradėdamas savo pranešimą pažymėjo, kad šiandieninės interneto skverbties mastai yra visiškai kitokie nei buvo anksčiau. Tai sukuria didžiulę pridėtinę vertę, tačiau iškyla ir nauji iššūkiai. Pranešėjas papasakojo apie asmens teisę į asmens duomenų apsaugą, šios teisės apsaugai kylančius iššūkius dėl technologijų pokyčių ir atsiradusį poreikį šią teisę ginti naujojoje aplinkoje,  taip pat institucinius pokyčius ir vieno langelio principą. Viceministras pristatė 2016 m. priimtąjį ir nuo 2018 m. gegužės 25 d. pradedamąjį taikyti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir aptarė šio reglamento sukeliamus pokyčius viešojo ir privataus sektoriaus institucijoms. Buvo aptarti didesnės vaikų duomenų apsaugos, teisės „būti pamirštam“, asmens duomenų perkėlimo, baudų skyrimo ir kiti aspektai.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Rita Vaitkevičienė papasakojo apie privatumo ir asmens duomenų apsaugą bendroje Europos skaitmeninėje rinkoje. Ji pristatė, kokios Europos skaitmeninės rinkos vertybės yra svarbios tiek gyventojams – vartotojams, tiek verslui, kuris taip pat ruošiasi aptariamoms naujovėms. Pranešėja pažymėjo, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas yra tas dokumentas, kurio laukia ir verslas, ir vartotojai. Pirmieji yra suinteresuoti tinkamai ir efektyviai vykdyti savo veiklą, vartotojai – patogiu prekių ir paslaugų gavimu ir saugumu e-erdvėje.

Trečiasis pranešimas, kurį pristatė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis buvo skirtas PNR direktyvos, t.y. direktyvos dėl keleivio duomenų įrašo duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais, reikšmei vykdant teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevenciją, aptarti. Pranešėjas pažymėjo, kad tai yra labai svarbi direktyva, kurios laukė teisėsaugos institucijos. Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvai įstojus į ES, o po to prisijungus prie Šengeno zonos, reikėjo papildomų įrankių, kurie padėtų tinkamai vykdyti veiklą. Be to, teroristiniai įvykiai, prasidėję dar 2000 m. rugsėjo 11 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, buvo kaip katalizatorius tokio papildomo įrankio, kuriuo vėliau ir tapo minėtoji PNR direktyva, kūrimui.

Diskusijos vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia.

Parengė

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja

Rita Varanauskienė

Tel. (8 5)  239 6748