Lietuvos valstybės simboliai Seimo rūmai Seimo logotipas

Seimo nariai J. Sabatauskas ir S. Šedbaras Briuselyje aptarė ES politikos ir teisės aktualijas

2019 m. sausio 28 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai Stasys Šedbaras ir Julius Sabatauskas su Lietuvos Respublikos nuolatine atstove Europos Sąjungoje Jovita Neliupšiene. R. Varanauskienės nuotr.

 

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai Stasys Šedbaras ir Julius Sabatauskas 2019 m. sausio 20–23 dienomis su kitų Lietuvos institucijų teisininkais dalyvavo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje organizuotame vizite į Europos Sąjungos (ES) institucijas Briuselyje (Belgijos Karalystė). Vizito metu buvo apsilankyta Europos Komisijoje, Europos Parlamente ir Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES, vyko susitikimai su aukšto rango ES institucijų pareigūnais, su kuriais buvo aptarti aktualiausi ES darbotvarkės klausimai.

Susitikimo su už teisingumą, vartotojų teises ir lyčių lygybę atsakingos Europos komisarės Veros Jūrovos (Věra Jourova) kabineto vadove Renate Nikolaj (Renate Nikolay) metu buvo aptarti aktualūs klausimai ir svarstomi pasiūlymai priimti ES teisės aktus, susijusius su elektroniniais įrodymais, duomenų apsauga, vartotojų teisėmis, lyčių lygybe. Be to, ypač daug diskutuota apie Europos prokuratūrą, aptarti procedūriniai šio klausimo aspektai ir galimybės plėsti jos veiklos sritį ateityje. Planuojama, kad Europos prokuratūra veiklą pradės 2020 metų pabaigoje.

ES vyriausiojo derybininko „Brexit“ klausimais Mišelio Barnje (Michel Barnier) pavaduojantis diplomatinis patarėjas Tristanas Orio (Tristan Aureau) pristatė situaciją dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES sutarties. 2016 m. birželio 23 d. Jungtinėje Karalystėje vyko referendumas dėl to, ar Jungtinė Karalystė turėtų likti ES, 2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Karalystė pranešė Europos Vadovų Tarybai apie savo ketinimą išstoti iš ES ir taip oficialiai pradėjo Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnyje numatytą procedūrą. Išstojimo susitarimas, kuris buvo parengtas per 17 sudėtingų derybų mėnesių, apima finansinių reikalų, piliečių teisių, Šiaurės Airijos ir pereinamojo laikotarpio klausimus. Susitikimo dalyviai diskutavo apie „Brexit“ susitarimo atmetimo priežastis ir pasekmes, buvo aptarti įvairūs galimi scenarijai, kurie turėtų paaiškėti artimiausioje ateityje.

Vizito metu itin didelis dėmesys buvo skirtas teisės viršenybės klausimui. Apie jį diskutuota iš esmės visų vykusių susitikimų tiek su Europos Komisijos, tiek su Europos Parlamento atstovais metu, tačiau ypač plačiai jis buvo aptartas su Europos Parlemento Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vicepirmininke Judit Sargentini (Judith Sargentini). Pažymėtina, kad dar praėjusių metų rugsėjo 12 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją (vadinamoji J. Sargentini ataskaita) dėl padėties Vengrijoje pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį. Tai – precedentas, nes pirmą kartą ES istorijoje dėl ES sutarties 7-ojo straipsnio iniciavimo balsavo Europos Parlamentas. Rezoliucijoje reiškiamas susirūpinimas dėl Vengrijos teismų nepriklausomybės, korupcijos, raiškos laisvės, akademinės laisvės, religinės laisvės ir mažumų bei pabėgėlių teisių. Europos Parlamentas,  remdamasis ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi, rezoliucijos priede pateikė pagrįstą pasiūlymą Tarybai ir ragina Tarybą nuspręsti, ar esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia ES sutarties 2 straipsnyje nurodytas vertybes, ir šiuo požiūriu parengti Vengrijai atitinkamas rekomendacijas. Pažymėtina, kad Lenkijos atžvilgiu tokios iniciatyvos ėmėsi Europos Komisija. Susitikimo dalyviai sutarė, kad Lenkijoje įvyko tam tikrų teigiamų pokyčių, tačiau susirūpinimas lieka, todėl yra būtina ieškoti konstruktyvių sprendimų situacijai išspręsti, nes teisinė valstybė – tai bet kokios šiuolaikinės konstitucinės demokratijos pagrindas, pagrindinių teisių, kuriomis grindžiama ES, apsaugos prielaida.

Pažymėtina, kad susitikimų, kurių šio vizito metu įvyko iš ties nemažai, metu buvo išsakyta daug įvairių minčių ir apsikeista nuomonėmis, tačiau esminė mintis, kuriai pritarė visi susitikimo dalyviai, buvo: kad ir su kokiomis krizėmis susidurtų Europos Sąjunga – precedento neturinčia migracija, teisės viršenybės klausimu, „Brexit“ ar kt. – visa tai duoda tam tikras pamokas ir, svarbiausia, dar gilesnį suvokimą, kad įsiklausymas į kitą nuomonę ir susitelkimas bendroms europietiškoms vertybėms yra tai, kas šiandien svarbiausia kiekvienam europiečiui.

 

Parengė ir daugiau informacijos teiks:

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja

Rita Varanauskienė, tel. (8 5) 239 6748

 

2019 m. sausio 28 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai Stasys Šedbaras ir Julius Sabatauskas su Lietuvos Respublikos nuolatine atstove Europos Sąjungoje Jovita Neliupšiene. R. Varanauskienės nuotr.

 

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai Stasys Šedbaras ir Julius Sabatauskas 2019 m. sausio 20–23 dienomis su kitų Lietuvos institucijų teisininkais dalyvavo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje organizuotame vizite į Europos Sąjungos (ES) institucijas Briuselyje (Belgijos Karalystė). Vizito metu buvo apsilankyta Europos Komisijoje, Europos Parlamente ir Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES, vyko susitikimai su aukšto rango ES institucijų pareigūnais, su kuriais buvo aptarti aktualiausi ES darbotvarkės klausimai.

Susitikimo su už teisingumą, vartotojų teises ir lyčių lygybę atsakingos Europos komisarės Veros Jūrovos (Věra Jourova) kabineto vadove Renate Nikolaj (Renate Nikolay) metu buvo aptarti aktualūs klausimai ir svarstomi pasiūlymai priimti ES teisės aktus, susijusius su elektroniniais įrodymais, duomenų apsauga, vartotojų teisėmis, lyčių lygybe. Be to, ypač daug diskutuota apie Europos prokuratūrą, aptarti procedūriniai šio klausimo aspektai ir galimybės plėsti jos veiklos sritį ateityje. Planuojama, kad Europos prokuratūra veiklą pradės 2020 metų pabaigoje.

ES vyriausiojo derybininko „Brexit“ klausimais Mišelio Barnje (Michel Barnier) pavaduojantis diplomatinis patarėjas Tristanas Orio (Tristan Aureau) pristatė situaciją dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES sutarties. 2016 m. birželio 23 d. Jungtinėje Karalystėje vyko referendumas dėl to, ar Jungtinė Karalystė turėtų likti ES, 2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Karalystė pranešė Europos Vadovų Tarybai apie savo ketinimą išstoti iš ES ir taip oficialiai pradėjo Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnyje numatytą procedūrą. Išstojimo susitarimas, kuris buvo parengtas per 17 sudėtingų derybų mėnesių, apima finansinių reikalų, piliečių teisių, Šiaurės Airijos ir pereinamojo laikotarpio klausimus. Susitikimo dalyviai diskutavo apie „Brexit“ susitarimo atmetimo priežastis ir pasekmes, buvo aptarti įvairūs galimi scenarijai, kurie turėtų paaiškėti artimiausioje ateityje.

Vizito metu itin didelis dėmesys buvo skirtas teisės viršenybės klausimui. Apie jį diskutuota iš esmės visų vykusių susitikimų tiek su Europos Komisijos, tiek su Europos Parlamento atstovais metu, tačiau ypač plačiai jis buvo aptartas su Europos Parlemento Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vicepirmininke Judit Sargentini (Judith Sargentini). Pažymėtina, kad dar praėjusių metų rugsėjo 12 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją (vadinamoji J. Sargentini ataskaita) dėl padėties Vengrijoje pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį. Tai – precedentas, nes pirmą kartą ES istorijoje dėl ES sutarties 7-ojo straipsnio iniciavimo balsavo Europos Parlamentas. Rezoliucijoje reiškiamas susirūpinimas dėl Vengrijos teismų nepriklausomybės, korupcijos, raiškos laisvės, akademinės laisvės, religinės laisvės ir mažumų bei pabėgėlių teisių. Europos Parlamentas,  remdamasis ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi, rezoliucijos priede pateikė pagrįstą pasiūlymą Tarybai ir ragina Tarybą nuspręsti, ar esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia ES sutarties 2 straipsnyje nurodytas vertybes, ir šiuo požiūriu parengti Vengrijai atitinkamas rekomendacijas. Pažymėtina, kad Lenkijos atžvilgiu tokios iniciatyvos ėmėsi Europos Komisija. Susitikimo dalyviai sutarė, kad Lenkijoje įvyko tam tikrų teigiamų pokyčių, tačiau susirūpinimas lieka, todėl yra būtina ieškoti konstruktyvių sprendimų situacijai išspręsti, nes teisinė valstybė – tai bet kokios šiuolaikinės konstitucinės demokratijos pagrindas, pagrindinių teisių, kuriomis grindžiama ES, apsaugos prielaida.

Pažymėtina, kad susitikimų, kurių šio vizito metu įvyko iš ties nemažai, metu buvo išsakyta daug įvairių minčių ir apsikeista nuomonėmis, tačiau esminė mintis, kuriai pritarė visi susitikimo dalyviai, buvo: kad ir su kokiomis krizėmis susidurtų Europos Sąjunga – precedento neturinčia migracija, teisės viršenybės klausimu, „Brexit“ ar kt. – visa tai duoda tam tikras pamokas ir, svarbiausia, dar gilesnį suvokimą, kad įsiklausymas į kitą nuomonę ir susitelkimas bendroms europietiškoms vertybėms yra tai, kas šiandien svarbiausia kiekvienam europiečiui.

 

Parengė ir daugiau informacijos teiks:

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja

Rita Varanauskienė, tel. (8 5) 239 6748

 

   Naujausi pakeitimai - 2019-01-28 16:31
   Monika Kutkaitytė

  Siųsti el. paštuSpausdinti