Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2018-10-26

Administracinių nusižengimų kodekso 71, 420, 422, 423, 424, 427 ir 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2517

Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Sprendimų, kaip efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, ir formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, paieška vis dar išlieka vienu aktualiausių visuomeninių klausimų. Per pastaruosius dešimt metų vienam šimtui eismo įvykių tenkanti žuvusių ir sužeistų žmonių dalis mažai pakito: vidutiniškai kasmet dėl šimto neblaivių vairuotojų kaltės žūva 11 ir sužalojami 143 žmonės. Panašus santykis stebimas nuo 2000 metų. Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, 2015 m. dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 237 eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 17 ir buvo sužeisti 352 žmonės, 2016 m. – 225 eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 16 ir buvo sužeisti 285 žmonės, 2017 m. – 186 eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 11 ir buvo sužeista 250 žmonių. Darytina išvada, kad, nors gerokai sumažėjo dėl neblaivių asmenų kilusių eismo įvykių skaičius, santykinai jų padaroma tokia pati žala – išlieka toks pat eismo įvykių ir juose žuvusių bei sužalotų asmenų santykis. Pažymėtina, kad 2017 m. šalies keliuose išaiškinta 9 814 (2016 m. – 10 952, 2015 m. – 13 727) neblaivių vairuotojų, iš jų 5 046 vairuotojams buvo nustatytas didesnis kaip 1,5 promilės neblaivumas, 4 321 vairuotojui nustatytas mažesnis kaip 1,5 promilės neblaivumas, 447 vairuotojai vengė neblaivumo patikrinimo.

2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1871 Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnis papildytas 7 dalimi, kurioje nustatyta atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba mokymą praktinio vairavimo esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai asmens kraujyje daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be to, pakeista ir BK 281 straipsnio 9 dalis, kurioje numatyta, kad tais atvejais, kai vairavimas esant neblaiviam sukelia pasekmes (sužeidžiamas ar žuvo žmogus), asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Šie pakeitimai įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Pagal tokį reglamentavimą neblaivumo patikrinimo vengimas arba alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nėra atitinkamų pasekmių, užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, asmeniui, kuris vairuoja transporto priemonę sunkiai apgirtęs, visais atvejais naudinga vengti patikrinimo. Susidaro ydinga situacija, kai asmens veikos kvalifikavimas priklauso ne nuo jo padarytos veikos pavojingumo, o nuo jo veiksmų atliekant neblaivumo tikrinimą, t. y. asmuo, sutinkantis tikrintis blaivumą, atsiduria teisiškai blogesnėje padėtyje, nei asmuo, vengiantis tokio patikrinimo. Pažymėtina, kad 2017 m. (nustatyti 447 vairuotojai, kurie vengė patikrinimo), palyginti su 2016 m. (nustatyti 335 vairuotojai), 25 proc. padaugėjo atsakomybėn patrauktų vairuotojų, kurie vengė neblaivumo patikrinimo, nors nuo 2017 m. atsakomybė už šį nusižengimą buvo gerokai sugriežtinta (iki 2017 m. buvo numatyta bauda nuo 579 iki 868 eurų ir teisės vairuoti atėmimas iki 3 metų, nuo 2017 m. numatyta bauda nuo 1000 iki 2000 eurų ir teisės vairuoti atėmimas iki 4 metų).

Papildžius BK 281 straipsnį 7 dalimi ir nuo 2017 m. sausio 1 d. nustačius baudžiamąją atsakomybę už kelių transporto priemonės vairavimą arba mokymą praktinio vairavimo esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai asmens kraujyje daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) iš esmės nebuvo sugriežtinta. Dėl to ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda nuo 300 iki 450 eurų (tokio dydžio bauda galioja nuo 2000 m. kovo 15 d.) už vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra atgrasanti ir nėra proporcinga, palyginti su kitais, mažesnį pavojų eismo saugumui keliančiais, nusižengimais (pvz., už pakartotinį motorinių transporto priemonių, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, vairavimą ANK 415 straipsnio 7 dalyje nustatyta nuo 200 iki 300 eurų bauda).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BK projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 120, 121 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 134¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – BPK projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71, 420, 422, 423, 424, 427 ir 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK projektas) parengti vykdant Valstybinės eismo saugumo komisijos 2018 m. kovo 6 d. posėdžio sprendimą dėl poreikio tobulinti teisinį reglamentavimą, susijusį su griežtesnės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nustatymu ir atsakomybės neišvengiamumo principo užtikrinimu. Įstatymų projektais siekiama pašalinti teisinio reglamentavimo spragas, kurios sukuria galimybę asmenims piktnaudžiauti teise ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, suvienodinti BK 281 straipsnio 7 ir 9 dalyse bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 42 dalyje apibrėžtas neblaivumo ir apsvaigimo nuo alkoholio sąvokas, papildyti Baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – BPK) nauja kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu, ANK nustatyti adekvačias ir proporcingas sankcijas už pavojingą ir eismo saugumui tiesioginę įtaką turintį administracinį nusižengimą – transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam.

Pasiūlymus ir pastabas siųskite

Lietuvos Respublikos Seimui

adresu: Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius

el. paštu [email protected]