Pradžia > Seimas (2016–2020) > Komitetai > Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas > Darbo planai ir ataskaitos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 I. AKTUALIAUSI DARBAI

2.1. Parengti teisės aktų projektai

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas rudens sesijoje parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-173, kuriuo pasiūlyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 įsigaliojimą atidėti pusei metų, kad būtų sudarytos būtinos teisinės prielaidos tinkamai pasirengti ir įgyvendinti naujas įstatymo nuostatas, reglamentuojančias savivaldybių vykdomą ūkinę veiklą. Po svarstymo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2016 m. gruodžio 21 d. pateikė patobulintą Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-173 (2). Įstatymas Nr. XIII-185  Seime priimtas 2016 m. gruodžio 22 d.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas rudens sesijoje parengė ir įregistravo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo
Nr. VIII-371 4, 5, 10, 13 straipsnių pakeitimo, 5 straipsnio papildymo 4 dalimi ir 11 straipsnio papildymo 8 dalimi įstatymo projektą Nr. XIIIP-309, kuriuo siekiama įtvirtinti pareigą deklaruoti privačius interesus ne tik viešųjų pirkimų komisijų nariams, bet ir asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo įgaliotiems organizuoti ir vykdyti supaprastintus pirkimus bei ekspertams. Tokiu būdu bus pasiektas tikslas, kad visus viešuosius pirkimus, nepriklausomai nuo jų vertės, vykdytų nešališki asmenys.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas rudens sesijoje įregistravo Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VII-1012 5 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-306. Įstatymo projektą parengė 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo valdybos sprendimu Nr. SV-S-1307 sudaryta darbo grupė valstybės tarnautojų, valstybės politikų ir valstybės pareigūnų apmokėjimo už darbą teisinio reguliavimo nuostatoms tobulinti ir suderinti.Įstatymo projekto tikslas – suderinti Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatas su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto patobulintu Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3268 (2). Vyriausybė 2017 m. kovo 1 d. priėmė nutarimą, kuriuo prašoma toliau nesvarstyti Projekto Nr. XIIIP-306, nes Vyriausybė numato parengti naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą ir jį lydinčiųjų įstatymų projektus.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas rudens sesijoje įregistravo Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-307.          Įstatymo projektą parengė 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo valdybos sprendimu  Nr. SV-S-1307 sudaryta darbo grupė valstybės tarnautojų, valstybės politikų ir valstybės pareigūnų apmokėjimo už darbą teisinio reguliavimo nuostatoms tobulinti ir suderinti. Įstatymo projekto tikslas – suderinti Žvalgybos įstatymo nuostatas su Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo  įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3274, kuris pateiktas kaip Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 lydimasis projektas. Dėl šio projekto yra paprašyta Vyriausybės išvados.

              2.2. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas

       2.2.1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šiuos teisės aktų projektus:

1. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3268.

Projektą parengė Valstybės tarnybos departamentas ir Vidaus reikalų ministerija, Seimui svarstyti projektą (kartu su lydimaisiais įstatymų projektais) pateikė Vyriausybė 2015 m. birželio mėnesį.

Projekto tikslas – iš esmės pakeisti valstybės tarnybos organizavimo teisinį reglamentavimą, įdiegiant kompetencijos modelio elementus ir tokiu būdu sudaryti sąlygas pritraukti į valstybės tarnybą pritraukti naujus žmones, išlaikyti aukštą jau dirbančių valstybės tarnautojų kvalifikaciją ir vertybines nuostatas, sudaryti galimybes jauniems ir gabiems asmenims didinti savo kompetenciją ir nuosekliai daryti karjerą, taip pat atlaikyti privataus sektoriaus konkurenciją. Projekte numatyta tobulinti valstybės tarnautojų veiklos vertinimo ir karjeros planavimo, taip pat darbo apmokėjimo ir motyvavimo sistemas, garantuoti tokį darbo užmokestį ir karjeros galimybes, kokie bus adekvatūs veiklos rezultatams ir indėliui, labiau susieti valstybės tarnautojų mokymus su kompetencijų vadyba, tikslingiau naudoti mokymus kaip valstybės tarnautojų motyvavimo priemonę ir kt.

Komitetas patobulino Projektą, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo valdybos sprendimu sudarytos darbo grupės (vadovas A. Sysas), Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Valstybės kontrolės, Vaistų kontrolės tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, papildomų komitetų ir kitų asmenų teiktas pastabas ir pasiūlymus. 

Komitetas 2017 m. sausio 11 d. savo posėdyje apsvarstė Komiteto patobulintą Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268(2), jam pritarė ir nusprendė prašyti Seimo valdybos kreiptis į Vyriausybę, kad dėl šio Įstatymo projekto ir jį lydinčiųjų įstatymų projektų N. XIIP-3270 – XIIP-3276 būtų pateikta Vyriausybės išvada (išvados).

Vyriausybė 2017 m. kovo 1 d. priėmė nutarimą, kuriuo siūloma toliau nesvarstyti projekto Nr. XIIP-3268 (2) ir jį lydinčiųjų įstatymų projektų, nes Vyriausybė numato parengti naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą ir jį lydinčiųjų įstatymų projektus.

              1.1. Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3270 ES,

           1.2. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3271,

           1.3. Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo Nr. I-270 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3273,

           1.4. Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3275,

           1.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 24, 29¹, 30 ir 31¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3276.

           Šiuos Projektą Nr. XIIP-3268 lydinčiųjų įstatymų projektus parengė Valstybės tarnybos departamentas ir Vidaus reikalų ministerija.

           Įstatymų projektų tikslas – suderinti minimų įstatymų nuostatas su Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto
Nr. XIIP-3268 nuostatomis, numatančiomis, kad Vyriausybės įstaigų vadovų teisinis statusas iš valstybės pareigūnų yra keičiamas į karjeros valstybės tarnautojų (įstaigų vadovų) statusą.

 Komitetas patobulino šiuos Įstatymų projektus, siūlydamas tikslinti jų įsigaliojimo datą. Dėl komiteto patobulintų projektų Vyriausybė 2017 m. kovo 1 d. priėmė nutarimą, kuriuo prašoma toliau jų nesvarstyti, nes Vyriausybė numato parengti naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą ir jį lydinčiųjų įstatymų projektus.

           2. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo I (rudens) sesijos darbų programos“ projektą (XIIIP-53(2). Komitetas iš esmės pritarė projektui ir pasiūlė darbų programą papildyti. Į komiteto pasiūlymus buvo atsižvelgta. Seimo nutarimas Nr. XIII-60 priimtas 2016 m. gruodžio 1 d.

3. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-173, kuriuo pasiūlyta įstatymo Nr. XII-2741 įsigaliojimą atidėti pusei metų, kad būtų sudarytos būtinos teisinės prielaidos tinkamai pasirengti ir įgyvendinti naujas įstatymo nuostatas, reglamentuojančias savivaldybių vykdomą ūkinę veiklą. Po svarstymo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2016 m. gruodžio 21 d. pateikė patobulintą Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-173 (2). Įstatymas Nr. XIII-185 Seime priimtas 2016 m. gruodžio 22 d.

4. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo  I-532 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2750. Įstatymo projektu siekiama užkirsti kelią rinkėjų apgaudinėjimui. Siūloma nustatyti, kad jeigu partijos ar rinkimų komiteto keliamame kandidatų sąraše yra įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą būtų dešimties VMDU (vidutinis mėnesinis darbo užmokestis) dydžio. Šiuo metu galiojančiame reglamentavime rinkimų užstatas yra du VMDU dydžiai. Komitetas priėmė sprendimą rinkimų užstatą kandidatams, įrašytiems į partijos ar rinkimų komiteto keliamą kandidatų sąrašą ir einantiems pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, nustatyti penkis VMDU dydžius.

5. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Seimo narių pasiūlymus Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2731 (2) ir, įvertinęs šiuos pasiūlymus, pateikė dėl jų išvadą.

2.2.2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šiuos teisės aktų projektus:

1. Šeimos kortelės įstatymo projektą Nr. XIIP-4130 ir

1.1. Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3 ir 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4131, kuriais siekiama įdiegti Šeimos kortelės sistemą, kuri būtų skiriama šeimoms ir šeimynoms, auginančioms ar globojančioms 3 ir daugiau vaikų. Šeimos kortelės turėtojams būtų taikomos nuolaidos kai kurioms maisto prekėms mažmeninės prekybos parduotuvėse, transporto paslaugoms, sporto ir laisvalaikio paslaugoms, vaikų užimtumo paslaugoms ir kt.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui šiuos įstatymų projektus grąžinti iniciatoriams tobulinti.

2. Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 2, 7, 12, 15 straipsnių pakeitimo ir 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-160

2.1. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-161

2.2. Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. I-1591 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-162

2.3. Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. I-1516 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-163

2.4. Akmenės laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1906 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-164

2.5. Marijampolės laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1907 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XIIIP-165

2.6. Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1909 4 IR 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-166

2.7. Kėdainių laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1923 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-167

2.8. Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1924 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-168.

Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 2, 7, 12, 15 straipsnių pakeitimo ir 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo (toliau – LEZPĮ pakeitimo projektas) Nr. XIIIP-160 tikslai ir uždaviniai – siekiant panaikinti teisinį dviprasmiškumą, zonos įmonės statuso įgijimą sieti tik su zonos valdymo bendrovės leidimo įmonei vykdyti veiklą zonoje išdavimu ir atsisakyti perteklinio įmonės buveinės vietos adreso registracijos zonos teritorijoje bei įtvirtinti galimybę, kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, LEZPĮ garantuojamas mokestines lengvatas taikyti zonos teritorijoje esančius sklypus išsinuomojusiems investuotojams. Siekiant išspręsti LEZPĮ garantuojamų mokestinių lengvatų taikymo, kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, zonos teritorijoje esančius sklypus išsinuomojusiems investuotojams, klausimą ir zonoje taikyti vienodas mokestines lengvatas, reikalinga papildyti LEZPĮ įstatymo 15 straipsnį ir todėl kartu su LEZPĮ pakeitimo projektu yra reikalingas jo lydimasis teisės aktas – Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675  pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-161. Įvertinus tai, kad LEZPĮ nuostatos susijusios ir su atskirų LEZ įstatymų nuostatomis, siekiant sisteminio teisinio nuoseklumo, kartu keičiamos ir atskirų LEZ įstatymų atitinkamos nuostatos.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iš esmės pritarė šiems iniciatorių pateiktiems įstatymų projektams ir pasiūlė pagrindiniam komitetui juos tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas.

3. Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-269 ir

3.1. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. X-1263 „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-270

     Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma į Nacionalinės sveikatos tarybos sudėtį įtraukti Pasaulio sveikatos asociacijos atstovybės Lietuvoje bei pacientus atstovaujančių organizacijų atstovus, o taip pat įvesti Nacionalinės sveikatos tarybos narių kadencijas. Taip pat projekto rengimą paskatino Valstybės kontrolės pastaba, jog Tarybos pirmininkas dirba visuomeniniais pagrindais ir negali būti valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir vykdyti jo funkcijų. Kartu atitinkamai keičiamas ir Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. X-1263 „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo“.

     Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iš esmės pritarė šiems iniciatorių pateiktiems teisės aktų pakeitimo projektams ir pasiūlė pagrindiniam komitetui juos tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Pagrindinis komitetas iš esmės atsižvelgė į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus.

            4. Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-203 ES

            4.1. Civilinio proceso kodekso 1.80 straipsnio ir XXI¹ skyriaus pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-204

            4.2. Administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-205

            Įstatymo projekto ir kartu su juo teikiamų lydimųjų įstatymų projektų tikslas – įgyvendinti Direktyvos 2014/23/ES nuostatas dėl koncesijų sutarčių suteikimo bei koncesijų teisinio reguliavimo ir suderinti Lietuvos Respublikos koncesijų teisę su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais. Siekiama užtikrinti efektyvų ir skaidrų koncesijų suteikimą Lietuvoje.

            Komitetas iš esmės pritarė įstatymų projektams ir pasiūlė pagrindiniam komitetui juos tobulinti, atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus.

            5. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4846

            5.1. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4847

            Projektų tikslas – įgyvendinti EBPO rekomendacijas dėl valstybės valdomų įmonių nuosavybės funkcijų sustiprinimo, perduodant centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo (valstybės įmonės Turto banko) vykdomas su valstybės valdomų įmonių valdymo politikos įgyvendinimu susijusias funkcijas viešajai įstaigai „Stebėsenos ir prognozių agentūra“, kurios savininkė yra valstybė, taip pat suvienodinti valstybės įmonių valdybų sudarymo reguliavimą.

            Komitetas iš esmės pritarė įstatymų projektams ir pasiūlė pagrindiniam komitetui juos tobulinti, atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

6. Lietuvos Respublikos Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3274. 

          Šį Projektą kaip projekto Nr. XIIP-3268 lydintįjį įstatymo projektą Seimui svarstyti projektą pateikė Vyriausybė 2015 m. birželio mėnesį.

          Projekto tikslas – įstatymo nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 nuostatomis, numatančiomis, kad Vyriausybės įstaigų vadovų teisinis statusas iš valstybės pareigūnų yra keičiamas į karjeros valstybės tarnautojų (įstaigų vadovų) statusą.

          Komitetas 2017 m. sausio 11 d. savo posėdyje priėmė sprendimą pritarti Įstatymo projektui Nr. XIIP-3274 (2) ir siūlyti pagrindiniam Komitetui (SRDK) jį tobulinti, atsižvelgiant į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pateiktus pasiūlymus, kurie parengti atsižvelgiant į Seimo valdybos sprendimu sudarytos darbo grupės išvadą ir siūlymus, kuriais yra ženkliai siūlomi keisti valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai. Dėl VVSK pasiūlymų tobulinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3274 yra paprašyta Vyriausybės išvados.

   7. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. IX-907 „Dėl nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4806.

     Nutarimo projektą parengė Vyriausybės nutarimu sudaryta darbo grupė, Seimui svarstyti nutarimo projektą 2016-10-16 pateikė Vyriausybė.

     Nutarimo projekto tikslas – atnaujinti ir patikslinti Nacionalinio saugumo strategiją, pritaikant šį dokumentą ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo politiką prie pasikeitusios šalies saugumo situacijos.

     Komitetas 2016 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą, siūlydamas patobulinti Nutarimo projektą, atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymus tikslinti atskiras nuostatas ir labiau atsižvelgti į Vyriausybės nutarimu patvirtintos Strateginio planavimo metodikos reikalavimus, keliamus tokio tipo planavimo dokumentui. Seimas nutarimą Nr. XIII-202 priėmė 2017 m. sausio 17 d.

            8. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektas Nr. XIIIP-174. Komitetas nutarė pritarti Seimo nutarimo projektui. Seimo nutarimas
Nr. XIII-82 priimtas 2017 m. gruodžio 13 d.

            9. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017 m. sausio 11 d. posėdyje kaip papildomas komitetas apsvarstė Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3750(2) ir

            9.1. Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektą Nr. XIIP-3751(2). Šių projektų tikslas - suderinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų teisę su Europos Sąjungos teisės reikalavimais. Viešųjų pirkimų taisyklės supaprastinamos ir didinamas jų lankstumas, perkančiosioms organizacijoms suteikiama daugiau pasirinkimo galimybių, sumažinama joms ir tiekėjams tenkanti administracinė našta. Taip siekiama padidinti viešųjų išlaidų efektyvumą, užtikrinti geriausius pirkimų rezultatus pagal kainos ir kokybės santykį. Supaprastintos ir efektyvesnės pirkimų procedūros turėtų būti naudingos visiems ūkio subjektams, paskatinti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą, pritraukti daugiau tiekėjų iš kitų valstybių narių. Komiteto posėdyje buvo išklausytos Ūkio ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, nevyriausybinių organizacijų vadovų nuomonės ir diskutuota, kaip patobulinti viešųjų pirkimų procedūras. Daugiausia dėmesio skirta vidaus sandorių reglamentavimo ypatumams. Komitetas po svarstymo pritarė patobulintoms įstatymų projektų nuostatoms ir pasiūlė uždrausti vidaus sandorius valstybės kontroliuojamose įmonėse, bet numatyti galimybę, esant išimtinėms sąlygoms, sudaryti vidaus sandorius savivaldybių lygiu.

10. Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4723.

     Įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Seimui svarstyti projektą 2016 m. rugsėjo 20 d. pateikė Vyriausybė.

     Įstatymo projekto tikslas – atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimą, kuriame nurodyta, kad iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų, įmonių, organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos įstatymų nustatyta tvarka.

     Komitetas 2016 m. gruodžio 7 d. savo posėdyje priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą Nr. XIIP-4723 tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Įstatymas Nr. XIII-198 priimtas 2017 m. sausio 17 d.

2.3. Parlamentinė kontrolė

1. Dėl e. sveikata informacinės sistemos naudojimo savivaldybėse

VVSK 2016 m. lapkričio mėnesį atliko pakartotinę savivaldybių teritorijoje esančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, dalyvavusių e. sveikata informacinės sistemos 2009–2015 m. plėtros programoje, apklausą, kurios metu aiškinosi progresą naudojantis e. sveikata informacine sistema, trukdžius ją maksimaliai išnaudoti ir siūlymus sistemos tobulinimui. Komitetui pateikti apibendrinti atsakymų duomenys, iš kurių matoma, kad sistemos veikimas vis dar stringa ir reikalingos tiek Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek pačių sveikatos priežiūros įstaigų pastangos, kad sistema taptų patogi naudotis ir padidintų darbo efektyvumą.

Atsižvelgiant į apklausos rezultatus, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą prašydamas pagal kompetenciją išnagrinėti apklausos pažymoje pateiktą informaciją ir iki 2017 m. birželio 1 d. informuoti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, kokių priemonių imtasi apklausos metu nustatytoms naudojimosi e. sveikata informacine sistema problemoms spręsti.

2. Dėl bendruomeninės veiklos finansavimo modelio 2017 metais

VVSK 2016 m. gruodžio mėnesį atliko tęstinę parlamentinę kontrolę dėl bendruomeninės veiklos finansavimo modelio 2017 metais. Svarstyta, kokie galėtų būti galimi paramos gavėjai ir jiems keliami reikalavimai, finansuotina veikla, didžiausia paramos vienam projektui suma, seniūnaičių sueigų (seniūnaičių išplėstinių sueigų) įtraukimas į projektų atrankos procesą,

Nutarta siūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai rengiant 2017 metų bendruomeninės veiklos finansavimo programą atsižvelgti į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išdėstytus siūlymus ir taikyti Vietos bendruomenių savivaldos 2013–2015 metais programos įgyvendinime naudotas finansavimo paskirstymo, paraiškų vertinimo ir administravimo priemones.

3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017 m. sausio 11 d. posėdyje diskutavo apie regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo tobulinimo kryptis. Diskusijoje, kurioje dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos, Finansų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovai ir savivaldybių merai, buvo aptartas Europos Sąjungos fondų paramos lėšų panaudojimas regionuose 2007–2015 m. laikotarpiu. Taip pat apžvelgti fiksuojami akivaizdūs netolygumai tarp Lietuvos regionų. Gilintasi, kokiais strateginio planavimo dokumentais remiantis yra planuojama ir įgyvendinama regionų plėtra Lietuvoje. Apsikeista nuomonėmis apie 2015 metų Valstybės kapitalo investicijų paskirstymą savivaldybių lygiu ir investicijų projektus. Komitetas išreiškė susirūpinimą dėl to, kad, nepaisant pastaraisiais metais įgyvendinamos regioninės politikos priemonių ir skiriamo didelio finansavimo investicijų projektams, ekonominiai, socialiniai netolygumai tarp Lietuvos regionų auga. Komitetas, pritardamas Septynioliktosios Vyriausybės programoje iškeltiems tikslams, nusprendė kreiptis į Vyriausybę siūlydamas rengiamame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane nustatyti aiškias regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo tobulinimo priemones ir konkrečius veiksmus, kurie užtikrintų ekonominių, socialinių skirtumų tarp Lietuvos regionų mažinimą artimiausiu metu ir padėtų pagrindus regioninės politikos po 2020 metų stiprinimui. Komitetas Vyriausybei pateikė konkrečių siūlymų dėl pagrindinių nacionalinės regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo Lietuvoje tobulinimo krypčių.

4. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017 m. sausio 11 d. posėdyje aptarė Lietuvos Respublikos atstovavimą Europos Sąjungos Regionų komitete. Komitetas išklausė Vidaus reikalų ministerijos įgaliotų atstovų pateiktą informaciją apie Lietuvos Respublikos delegacijos Europos Sąjungos Regionų komitete (toliau – Delegacija) sudėties atitiktį Lietuvos Respublikos atstovų delegavimo į Europos Sąjungos Regionų komitetą nuostatuose, patvirtintuose vidaus reikalų ministro 2004 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1V-59 (vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. 1V-728 redakcija), įtvirtintiems reikalavimams ir proporcinio atstovavimo principui. Komitetas taip pat išklausė Delegacijos narių ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų pateiktą informaciją apie Delegacijos veiklą ir Delegacijos narių teikiamą informaciją apie savo veiklos pobūdį ir turinį. Komitetas, pripažindamas, kad Delegacijos veikla yra svarbi ir aktyvi (dalyvaujama Regionų komiteto teisėkūros procese, tarptautinėse konferencijose, seminaruose, darbo grupėse, rinkimų stebėjimo komisijose), atkreipė dėmesį į tai, kad Delegacijos sudėtis 2015–2020 metų kadencijai buvo formuojama pagal 2011 metų rinkimų į savivaldybių tarybas rezultatus. Be to, Delegacijos narys M. Sinkevičius buvo paskirtas Ūkio ministru, o Delegacijos narys J. Jarutis tapo Seimo nariu, todėl Delegacijos sudėtis turės būti atnaujinta. Atsižvelgiant į tai, Komitetas nusprendė siūlyti Vidaus reikalų ministerijai nedelsiant įgyvendinti Delegacijos sudėties pakeitimo procedūras, Delegacijos sudėtį formuojant pagal 2015 m. rinkimų į savivaldybių tarybas rezultatus.

5. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017 m. vasario 8 d. vykusiame bendrame posėdyje su Antikorupcijos komisija aptarė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme imperatyviai numatytą savivaldybių Antikorupcijos bei Etikos komisijų, Kontrolės komiteto sudarymo tvarką, šių institutų veiklos efektyvumą, skaidrumą, jų nepriklausomumo užtikrinimo problematiką. Posėdyje informaciją pristatė savivaldybių administracinę priežiūrą įgyvendinantys Vyriausybės atstovai apskrityse, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjai. Posėdyje buvo nuspręsta prašyti Vyriausybės atstovų iki  2017 m. kovo 10 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui pateikti konkrečių siūlymų dėl Vietos savivaldos įtstatymo nuostatų, reglamentuojančių Kontrolės komitetų, Etikos komisijų ir Antikorupcijos komisijų sudarymą ir komitetų pirmininkų skyrimą, tobulinimo.

              6. Komitetas  2016 m. gruodžio 21 d. posėdyje svarstė:

1) valstybinio audito ataskaitą „Programinio biudžeto sistema: strateginių veiklos planų sudarymas ir įgyvendinimo stebėsena“ (2016 m. spalio 10 d. Nr. VA-P-60-2-17);

2) valstybinio audito ataskaitą „Valstybės investicijų 2015 metais programos valdymas“ (2016 m. spalio 10 d. Nr. VA-P-60-9-16).

Komitetas, išklausęs Valstybės kontrolės, Finansų ministerijos, kitų suinteresuotų institucijų atstovų pateiktą informaciją, komentarus ir atsakymus į Komiteto narių užduotus klausimus, pripažino, kad valstybinio audito ataskaitose:

- nuodugniai ir objektyviai išanalizuota ir įvertinta tiek valstybės institucijų strateginio planavimo dokumentų sudarymą, įgyvendinimo stebėseną ir atsiskaitymą už veiklos rezultatus apibūdinanti situacija, tiek ir Valstybės investicijų programos 2015 metais valdymo (apimančio planavimą, stebėseną ir atsiskaitymą), tinkamumas ir rezultatyvumas,

- aiškiai ir pagrįstai suformuluotos išvados, nurodančios esminius trūkumus ir jų priežastis,

- pateiktos pamatuotos ir realiai įgyvendinamos rekomendacijos identifikuotiems trūkumams šalinti.

              Komitetas nusprendė tęsti pradėtą parlamentinę kontrolę ir 2017 metų kovo mėnesį  pakartotinai išklausyti Vyriausybės kanceliarijos, Finansų ministerijos ir kitų minėtose valstybinio audito ataskaitose nurodytų valstybės institucijų (ministerijų), kurioms suformuluotos rekomendacijos, atstovų informaciją apie rekomendacijų įgyvendinimo eigą.

2.4. Europos reikalų svarstymas

1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2016 m. gruodžio 14 d. posėdyje apsvarstė Europos Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2017 m. Komisijos darbo programa. Sauganti, galių teikianti ir ginanti Europa“ KOM(2016) 710 Nr. ES-16-152 Komitetas pateikė motyvuotą išvadą ir prie labai aktualių pasiūlymų priskyrė Europos Komisijos numatomą iki 2018 m. sausio 1 d. pateikti pasiūlymą dėl Daugiametės finansinės programos (DFP) po 2020 m.

2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2016 m. gruodžio 21 d. posėdyje apsvarstė Europos Komisijos komunikatą „2017 m. metinė augimo apžvalga“ KOM(2016) 725 Nr. ES-16-148 ir Lietuvos Respublikos poziciją dėl šio komunikato. Europos semestras kiekvienais metais pradedamas Europos Komisijai paskelbiant Metinę augimo apžvalgą. Joje išdėstomi bendrieji ES ekonomikos ir socialiniai prioritetai.

3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017 m. sausio 11 d. posėdyje apsvarstė Europos Komisijos Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1059/2003 nuostatos dėl teritorijų tipologijų (TERCET) KOM(2016) 788 Nr. ES-16-163. Šio pasiūlymo tikslas – patobulinti nuostatas dėl vietos administracinių vienetų (LAU), papildyti naujais straipsniais dėl statistinių tinklelių, teritorijų tipologijų bei nustatyti Europos Komisijos konkrečių įgaliojimų delegavimą. Komitetas pritarė parengtai Lietuvos Respublikos pozicijai.

2.5. Tarptautinis bendradarbiavimas

              Plėtojant tarpparlamentinį bendradarbiavimą, apsikeista oficialiais raštais su Estijos Respublikos Riigikogu Konstitucinio komiteto ir Latvijos Respublikos Saeimos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos komiteto pirmininkais, numatant 2017 m. rugsėjį/spalį dalyvauti trišaliame jungtiniame komitetų posėdyje Estijos Respublikoje.

            Plėtojant tarpparlamentinį bendradarbiavimą, apsikeista oficialiais raštais su Lenkijos Respublikos Sejmo Vietos savivaldos ir regioninės politikos komiteto pirmininku, numatant delegacijos priėmimą 2017 m. birželį.

            Plėtojant tarpparlamentinį bendradarbiavimą su Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos Teisės komitetu rengiamas Komiteto delegacijos vizitas 2017 m. gegužę į Vengrijos Respubliką.

 

Komiteto pirmininkas                                                                        Povilas Urbšys