Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2017 m.(II) pavasario sesijos veiklos ataskaita

Ataskaitai pritarta 2017 m. rugsėjo 13 d. Komiteto posėdyje , Protokolas Nr. 113-P-37

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETO
2017 M. II (PAVASARIO) SESIJOS DARBO ATASKAITA
(2017 m. kovo 10 d. – 2017 m. rugsėjo 9 d.)

I. BENDROJI VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETO INFORMACIJA

(2017 m. kovo 10 d. – 2017 m. rugsėjo 9 d.)

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.	Seimo pavedimai komitetui Iš jų kaip pagrindiniam komitetui kaip papildomam komitetui	95 49 46
1.2.	ES teisės aktų svarstymas	1
1.3.	ERK pavedimu pateiktos išvados	2
1.4.	Komiteto iniciatyva pateiktos išvados (ES)	-
1.5.	Komiteto pateiktos išvados Iš jų kaip pagrindinis komitetas kaip papildomas komitetas	98 57 41
1.6.	Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui ir kitiems aktualiems klausimams nagrinėti	1
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.	Komiteto posėdžiai Iš jų: išvažiuojamieji bendri su kitais komitetais	29 - 4
2.2.	Klausymai (teisės aktų)	1
3. Parlamentinė kontrolė
3.1.	Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų	18
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.	Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	560
4.2.	Parengta atsakymų ir raštų	293
5. Renginiai
5.1.	Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų	3
5.2.	Kiti renginiai	-
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.	Surengta vizitų	1
6.2.	Priimta delegacijų	2

II. AKTUALIAUSI DARBAI

2.1. Parengti teisės aktų projektai

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-834(2).

Komiteto patobulintu nutarimo projektu teikiama nauja Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtis.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XIII-508 „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ priimtas 2017 m. birželio 22 d.

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 38 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-361(5).

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 36 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 76¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-362(3).

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-363(4).

Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 39 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-364(4).

Komiteto patobulintuose įstatymų projektuose nustatoma, kad rinkimų užstatas yra grąžinamas per 60 dienų po galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo, jeigu yra įvykdytos įstatyme nustatytos sąlygos.

Įstatymų projektams Nr. XIIIP-361(5), XIIIP-362(4), XIIIP-363(4), XIIIP-364(4) 2017 m. birželio 15 d. buvo pritarta Seime po svarstymo.

Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-592(2).

Komiteto patobulintame įstatymo projekte siūloma sutrumpinti terminą nuo 25 iki 10 dienų nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos, per kurį viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai elektroninių ryšių priemonėmis Vyriausiajai rinkimų komisijai privalo pateikti viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaraciją.

Įstatymo projektui Nr. XIIIP-592(2) 2017 m. birželio 15 d. buvo pritarta Seime po svarstymo.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-610(2).

Komiteto patobulintame įstatymo projekte konkrečiai nustatytos vietos valdžios partnerystės projektų rengime bei vertinime dalyvaujančių subjektų funkcijos, detalizuojamas savivaldybės kontrolieriaus išvados dėl partnerystės projektų turinys.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-443 priimtas 2017 m. birželio 15 d.

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 15² straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-611(2).

Komiteto patobulintame įstatymo projekte konkrečiai nustatyta valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektų rengime, vertinime dalyvaujančių subjektų funkcijos ir atliekamų procedūrų eiliškumas.

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 15² straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-444 priimtas 2017 m. birželio 15 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 ir 16¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-475(4).

Komiteto patobulintame įstatymo projekte nustatomi subjektai, kurie teikia Seimui kandidatus į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narius, įtvirtinama, kad VTEK sprendimai priimami atviru vardiniu balsavimu, VTEK sprendimai ir balsavimo rezultatai yra vieši ir skelbiami VTEK interneto svetainėje.

Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 ir 16¹ straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-385 priimtas 2017 m. gegužės 25 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-488(3).

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, tobulindamas įstatymo projektą, pasiūlė, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nariais Seimo slaptu balsavimu būtų skiriami trys Teisėjų tarybos ir trys Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlyti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir darbo apylinkės, apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijose turintys asmenys. Taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos nariais Seimo slaptu balsavimu būtų skiriami Lietuvos Respublikos Prezidento pasiūlyti du aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys asmenys.

Komitetas pasiūlė nustatyti reikalavimą Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui ir nariams darbo komisijoje laikotarpiu sustabdyti savo narystę politinėje partijoje ir nedalyvauti jos veikloje.

Seimas 2017 m. gegužės 4 d. nepritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir nusprendė sudaryti specialiąją komisiją įstatymo projektui tobulinti.

Specialioji komisija pasiūlė Seimui Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-488(3) atmesti, nesant vieningo politinio sutarimo dėl Įstatymo projekte siūlomų Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo tvarkos pakeitimų.

Seimas 2017 m. birželio 1 d. įstatymo projektą atmetė.

Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. XIII-474 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4837(2).

Komiteto patobulintame įstatymo projekte nustatyta pareiga savivaldybių taryboms tvirtinti Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisykles, taip pat suteikiama teisė savivaldybių taryboms nustatyti draudžiamas maudytis vietas ir laiką.

Įstatymo projektas Nr. XIIP-4837(2) bus svarstomas Seime kartu su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 ir 491 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4836.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-309(3).

Komiteto patobulintame įstatymo projekte išplečiamas viešuosius ir privačius interesus deklaruoti turinčių subjektų ratas, kuriems nustatyta pareiga deklaruoti viešuosius ir privačius interesus bei nusišalinti priimant tam tikrus sprendimus. Tai viešojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, stebėtojų tarybų ir valdybų nariai bei valstybės ar savivaldybių įmonių valdybų nariai.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-323 priimtas 2017 m. balandžio 27 d.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-503(2).

Įstatymo projektu siekiama užtikrinti Seimo komitetų patvirtintų ekspertų, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos visuomeninių patarėjų, Nacionalinės sveikatos tarybos narių veiklos skaidrumą, nustatant jiems pareigą viešai deklaruoti privačius interesus. Priėmus įstatymo pakeitimus, Seimo komitetų patvirtinti ekspertai, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos visuomeniniai patarėjai, Nacionalinės sveiktos tarybos nariai privalės deklaruoti privačius interesus. Jų privačių interesų deklaracijos bus viešos ir prieinamos visuomenei.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-366 priimtas 2017 m. gegužės 4 d.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-565(2).

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-566 (2).

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-567 (2).

Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-568 (2).

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-569 (2).

Įstatymų projektai parengti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete įvertinus Seimui atskaitingų institucijų (Seimo kontrolierių įstaigos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateiktą informacija apie tikslingumą reglamentuoti jų teikiamų rekomendacijų (išnagrinėjus skundus) įgyvendinimo terminus.

Įstatymų projektų tikslas – nustatyti, kad subjektai, kuriems adresuojamos rekomendacijos, nedelsdami informuotų kontrolierius, kai priima sprendimus dėl rekomendacijų įgyvendinimo. Visais atvejais informacija kontrolieriams turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rekomendacijos gavimo.

Įstatymai Nr. XIII-454, XIII-455, XIII-456, XIII-457, XIII-458 priimti 2017 m. birželio 13 d.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-552.

Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-488(2) pateiktas pastabas.

Projektu siūloma nustatyti, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, pavaduotojai ir kiti šios komisijos nariai tol, kol eina savo pareigas, negali būti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nusprendė įstatymo projektą Nr. XIIIP-552 atmesti, atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. birželio 1 d. Seimas priėmė sprendimą atmesti projektą Nr. XIIIP-488(3).

Seimas 2017 m. birželio 20 d. projektą atmetė.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 14, 15, 16, 31, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-786.

Projektu siūloma reglamentuoti išplėstinės seniūnaičių sueigos statusą, sudarymą, veiklą ir sprendimų priėmimą bei nustatyti, kad savivaldybės taryba tvirtina išplėstinės seniūnaičių sueigos reglamentą.

Seimas 2017 m. birželio 13 d. po pateikimo šiam įstatymo projektui pritarė. Projektą numatoma svarstyti III (rudens) sesijoje.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 pakeitimo įstatymo projektas
Nr. XIIIP-787.

Projektu siūloma aiškiai nustatyti, kas yra laikoma nauja ūkine veikla, ir savivaldybėms vietoje prievolės nustatyti teisę kreiptis išvados į Konkurencijos tarybą dėl numatomo priimti sprendimo atitikimo įstatymu nustatytiems reikalavimams dėl konkurencijos neribojimo.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 pakeitimo įstatymo projektas
Nr. XIIIP-787(2)

Komiteto patobulintame įstatymo projekte nuostatos patikslintos nurodant, kad ūkinės veiklos vykdymu nelaikoma tokia viešosios paslaugos teikėjo veikla, kuri papildo jo teikiamą viešąją paslaugą ir teikiama kartu su šia viešąją paslauga. Įstatymo projekto nuostatos dėl ūkinę veiklą vykdančių juridinių asmenų reorganizavimo buvo suderintos su Civilinio kodekso nuostatomis. Taip pat buvo patikslintas įstatymo projekte įtvirtintas reikalavimas, pagal kurį savivaldybės valdomi juridiniai asmenys naują ūkinę veiklą gali pradėti vykdyti tik, kai tai yra pavedama savivaldybės sprendimu, nurodant, kad nauja ūkinė veikla turi būti susijusi su savivaldybės administruojamų viešųjų paslaugų teikimu. Be to, įstatymo projektas papildytas nauju reikalavimu, kad savivaldybės tarybos sprendime dėl naujos ūkinės veiklos vykdymo privaloma nurodyti motyvus, pagrindžiančius, kad laikomasi įstatymu nustatytų reikalavimų.

Šį projektą Seime numatoma svarstyti III (rudens) sesijoje, gavus nepriklausomo ekpertinio įvertinimo išvadą.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-493(2).

Komiteteto patobulintas projektas papildytas nuostatomis dėl įsigaliojimo ir įgyvendinimo, numatant, kad įstatymas įsigalioja nuo 2017 m. liepos 1 d., o savivaldybių tarybos iki 2017 m. birželio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 26 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-378 priimtas 2017 m. gegužės 23 d.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-343(2).

Komitetas įstatymo projektą papildė, nustatant, kad Kontrolės komitetas už savo veiklą atsiskaito kiekvienų metų pradžioje savivaldybės tarybos reglamento nustatyta tvarka. Taip pat įstatymo projektas papildytas nuostatomis, pagal kurias Kontrolės komitetui priskirta funkcija nagrinėti iš gyventojų gaunamus prašymus, pranešimus, skundus ir pareiškimus dėl savivaldybės administracijos, įmonių, įstaigų ir jų vadovų veiklos ir teikti siūlymus savivaldybės administracijai ir savivaldybės tarybai.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 14 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-384 priimtas 2017 m. gegužės 25 d.

Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 18, 19, 20, 21, 23, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-933(2)

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-934(2).

Komitetas patobulino įstatymų projektus ir patikslino žemės ūkio ministro, Žemės ūkio ministerijos, Vyriausybės įgaliotos institucijos, savivaldybių kompetencijas geodezijos, kartografijos ir valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo srityje, taip pat Geodezijos ir kartografijos įstatymo pakeistų nuostatų įsigaliojimą ir įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 18, 19, 20, 21, 23, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-601 ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-602 ypatingos skubos tvarka priimti 2017 m. liepos 4 d.

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 5, 6, 9, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-583(2).

Įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybę įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą užsieniečius, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo laikotarpiu – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas patikslino įstatymo įsigaliojimo datą.

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 5, 6, 9, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-600 priimtas 2017 m. liepos 4 d.

Seimo nutarimo „Dėl demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymo“ projektas Nr. XIIIP-501(2).

Komiteto patobulintame Seimo nutarimo projekte Vyriausybei siūlomi konkretūs veiksmai ir terminai aktualiausioms migracijos, demografijos ir integracijos problemoms identifikuoti ir pateikti sprendimų variantus.

Seimo nutarimas Nr. XIII-297 priimtas 2017 m. balandžio 20 d.

Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-843(2).

Komiteto patobulintame projekte papildomai nustatoma, kad kandidatai į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius turi turėti darbo patirties rinkimų komisijose, organizuojančiose ir vykdančiose Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, referendumą.

Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-843(2) Seime apsvarstytas 2017 m. birželio 27 d.

Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4464(2).

Komiteto patobulintame įstatymo projekte nustatoma, kad 1/3 visų apskrityse sudaromų regionų plėtros tarybų narių turi sudaryti socialinių ekonominių partnerių atstovai, kurie šių tarybų veikloje dalyvauja su balso teise ir kurie skiriami bei atšaukiami Vyriausybės nustatyta tvarka; taip pat kad regiono plėtros tarybos pirmąjį posėdį šaukia regiono plėtros tarybos narys, kurį į šias pareigas skiria Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Seimas 2017 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 15 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-583.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9, 10, 11, 13, 14, 23, 26, 32, 33, 36, 41, 43, 44, 45, 48, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-624(2).

Komiteto patobulintame Įstatymo projekte Nr. XIIIP-624(2) pasiūlyta nustatyti, kad valstybės tarnautojų atostogos ir toliau būtų skaičiuojamos ne darbo, bet kalendorinėmis dienomis; kad valstybės tarnautojams maksimali priedų ir priemokų suma gali būti didinama, bet ne 20, o 10 procentinių punktų; kad neįgalus valstybės tarnautojas, taip pat asmuo, auginantis nepilnamečius ar neįgalius vaikus dėl atleidimo iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo būtų ir toliau būtų įspėjamas prieš 4 mėnesius ir kt.

Seimas Komiteto patobulintą projektą Nr. XIIIP-624 (2) svarstė 2017 m. liepos 4 d. ir priėmė sprendimą jį atmesti.

Lietuvos Respublikos privačios detektyvinės veiklos įstatymo Nr. XII-1615 8 straipsnio pakeitimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-625(2),

Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-626(2).

Šie Įstatymų projektai parengti siekiant įgyvendinti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-624.

Komiteto patobulintuose projektuose Nr. XIIIP-625(2) ir Nr. XIIIP-626(2) pasiūlyta nustatyti šių teisės aktų įsigaliojimą datą.

Seimas Komiteto patobulintus projektus Nr. XIIIP-625 (2) ir Nr. XIIIP-626 (2) svarstė 2017 m. liepos 4 d. ir priėmė sprendimą juos atmesti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-627(2),

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-681 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-628(2).

Komiteto patobulintuose projektuose Nr. XIIIP-627(2) ir Nr. XIIIP-628(2) pasiūlyta nustatyti, kad viešojo administravimo įstaigos struktūrinis padalinys – grupė būtų sudaroma iš toje įstaigoje dirbančių valstybės tarnautojų sudėtingoms, bet laikino pobūdžio užduotims atlikti; kad struktūriniai padaliniai – skyriai savivaldybių viešojo administravimo subjektuose būtų sudaromi ne iš 5, bet iš 4 pareigybių, taip pat, kad savivaldybių viešojo administravimo subjektuose galėtų būti steigiami skyrių vedėjų pavaduotojų pareigybės; kad ir toliau galėtų būti sudaromi struktūriniai padaliniai – poskyriai ir kt.

Seimas Komiteto patobulintus projektus Nr. XIIIP-627 (2) ir Nr. XIIIP-628 (2) svarstė 2017 m. liepos 4 d. ir priėmė sprendimą juos atmesti.

2.2. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas

2.2.1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šiuos teisės aktų projektus:

Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 5, 6 ir 16¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-475(2).

Įstatymo projekte siūloma pakeisti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) formavimo tvarką. Komitetas, atsižvelgdamas į suinteresuotų subjektų pasiūlymus, nusprendė, kad po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, du kandidatus – Lietuvos teisininkų draugija. Taip pat projekte siūloma įtvirtinti, kad sprendimai priimami atviru vardiniu balsavimu. VTEK sprendimai ir balsavimo rezultatai yra vieši ir skelbiami VTEK interneto svetainėje. VTEK narys, turintis kitą nuomonę dėl priimto sprendimo, turi teisę raštu išdėstyti motyvuotą atskirąją nuomonę.

Komitetas svarstė šį įstatymo projektą kartu su įstatymų projektais Nr. XIIIP-67 ir Nr. XIIP-4266(3), kuriuose siūlomi alternatyvūs subjektai, teikiantis kandidatus į VTEK narius. Komitetas pritarė įstatymo projektui Nr. XIIIP-475(3).

Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 ir 16¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-475(3).

Komitetas, svarstydamas pasiūlymus įstatymo projektui Nr. XIIIP-475(3), nusprendė atsisakyti reikalavimo kandidatui į VTEK narius turėti teisinį išsilavinimą ir pritarė patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-475(4).

Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 ir 16¹ straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-385 priimtas 2017 m. gegužės 25 d.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-67.

Projekte siūloma pakeisti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) formavimo tvarką, nustatant, kad po du kandidatus į VTEK narius Seimui teikia Teisėjų taryba ir Lietuvos teisininkų draugija, vieną kandidatą – viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyrius.

Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo pritarta kartu svarstomam Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 5, 6 ir 16¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-475(3), kuris analogiškas nuostatas reglamentuoja kitaip, nutarė įstatymo projektą Nr. XIIIP-67 atmesti.

Seimas 2017 m. gegužės 25 d. įstatymo projektą Nr. XIIIP-67 atmetė.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4266(3).

Projekte siūloma pakeisti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) formavimo tvarką, nustatant, kad po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Teisėjų taryba, Lietuvos teisininkų draugija, viešosios įstaigos „Transparency international“ Lietuvos skyrius, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Seimas 2017 m. gegužės 25 d. įstatymo projektą Nr. XIIP-4266(3) atmetė.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 2, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-315.

Įstatymo projekto tikslas – išplėsti viešuosius ir privačius interesus deklaruoti turinčių subjektų ratą, kuriems nustatyta pareiga deklaruoti viešuosius ir privačius interesus bei nusišalinti priimant tam tikrus sprendimus. Tai akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, stebėtojų tarybų ir valdybų nariai bei valstybės ar savivaldybių įmonių valdybų nariai.

Komitetas nusprendė įstatymo projektą Nr. XIIIP-315 sujungti su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 13 straipsnių pakeitimo, 5 straipsnio papildymo 4 dalimi ir 11 straipsnio papildymo 8 dalimi įstatymo projektu Nr. XIIIP-309.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 2, 4, 5, 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-309(2).

Įstatymo projekto tikslas – išplėsti viešuosius ir privačius interesus deklaruoti turinčių subjektų ratą. Tai viešojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai. Šios nuostatos padės identifikuoti viešųjų ir privačių interesų konfliktus atskiruose viešuosiuose pirkimuose, o perkančiųjų organizacijų vadovams įgyvendinti jiems nustatytą prievolę kontroliuoti viešųjų pirkimų procedūrų nešališkumą ir eliminuoti viešųjų ir privačių interesų konfliktų apraiškas. Taip pat tai padės ir patiems komisijų nariams, asmenims, vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus viešuosius pirkimus bei ekspertams – jie aiškiau suvoks, kokios aplinkybės jiems gali sukelti interesų konfliktą, kokiose pirkimų procedūrose jie negali dalyvauti, nuo kokių procedūrų jie turi nusišalinti.

Komitetas nusprendė šį įstatymo projektą sujungti su įstatymo projektu Nr. XIIIP-315, papildydamas viešuosius ir privačius interesus deklaruoti turinčių subjektų ratą, kuriems nustatyta pareiga deklaruoti viešuosius ir privačius interesus bei nusišalinti priimant tam tikrus sprendimus: akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, stebėtojų tarybų ir valdybų nariais bei valstybės ar savivaldybių įmonių valdybų nariais. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-309(3).

Lietuvos Respublikos Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymo projektą Nr. XIIP-4481.

Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo tinkamą įgyvendinimą. Įstatymo projekte nustatoma galimybė, esant tam tikroms sąlygoms, Lietuvos Respublikoje steigti Europos politinę partiją ar Europos politinį fondą. Jie būtų registruojami juridinių asmenų registre.

Komitetas nusprendė grąžinti įstatymo projektą Nr. XIIP-4481 iniciatoriams tobulinti, įvertinant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei kitų Europos Sąjungos šalių praktiką dėl Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 kai kurių nuostatų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje.

Seimas 2017 m. balandžio 25 d. grąžino įstatymo projektą Nr. XIIP-4481 iniciatoriams tobulinti.

Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4482.

Įstatymo projekte įtvirtinta, kad šis įstatymas nereglamentuoja politinių partijų, kurios pagal Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1141/2014 laikomos Europos politinėmis partijomis, finansavimo ir jų finansavimo kontrolės.

Įstatymo projektas yra Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymo projekto Nr. XIIP-4481 lydimasis teisės aktas. Jis 2017 m. balandžio 25 d. buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti kartu su pagrindiniu įstatymo projektu.

Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. XIII-474 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4837.

Įstatymo projekte nustatyta pareiga savivaldybių taryboms tvirtinti Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisykles.

Komitetas, siekdamas teisinio reguliavimo aiškumo, įstatymo projektą papildė nuostata, kad savivaldybių tarybos prireikus nustato draudžiamas maudytis vietas ir laiką.

Įstatymo projektas Nr. XIIP-4837(2) bus svarstomas Seime kartu su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 ir 491 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4836, kurį Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi apsvarstyti kaip pagrindinis komitetas.

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 38 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-361(4).

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 36 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 76¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-362(2).

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-363(3).

Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 39 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-364(3).

Įstatymų projektų tikslas – sutrumpinti rinkimų užstato grąžinimo terminą. Įstatymo projekte siūloma, kad rinkimų užstatas yra grąžinamas per 30 dienų po galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo, jeigu yra įvykdytos įstatyme nustatytos sąlygos. Komitetas, apsvarstęs suinteresuotų subjektų pasiūlymus bei argumentus, rinkimų užstato grąžinimo terminą nustatė 60 dienų.

Komiteto patobulintiems įstatymų projektams Nr. XIIIP-361(5), XIIIP-362(3), XIIIP-363(4), XIIIP-364(4) 2017 m. birželio 15 d. buvo pritarta Seime po svarstymo.

Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-592.

Įstatymo projekte siūloma sutrumpinti terminą nuo 25 iki 10 dienų nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos, per kurį viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai elektroninių ryšių priemonėmis Vyriausiajai rinkimų komisijai privalo pateikti viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaraciją.

Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-592(2) 2017 m. birželio 15 d. buvo pritarta Seime po svarstymo.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-610.

Įstatymo projekto tikslas – nustatyti teisinį reglamentavimą, kuriuo būtų užtikrinamas tikslingas, ekonominiais skaičiavimais pagrįstas vietos valdžios partnerystės projektų rengimas, teikimas, vertinimas ir sprendimų dėl partnerystės projekto įgyvendinimo priėmimas. Įstatymo projekte siūloma konkrečiai nustatyti vietos valdžios partnerystės projektų rengime, vertinime dalyvaujančių subjektų funkcijas, detalizuojamas savivaldybės kontrolieriaus išvados dėl partnerystės projektų turinys.

Komitetas, svarstydamas įstatymo projektą (Nr. 610(2), jį patobulino, atsižvelgdamas į Audito komiteto pasiūlymus.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-443 priimtas 2017 m. birželio 15 d.

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 15² straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-611.

Įstatymo projekto tikslas – nustatyti teisinį reglamentavimą, kuriuo būtų užtikrinamas tikslingas, ekonominiais skaičiavimais pagrįstas vietos valdžios partnerystės projektų rengimas, teikimas, vertinimas ir sprendimų dėl partnerystės projekto įgyvendinimo priėmimas. Įstatymo projekte siūloma konkrečiai nustatyti valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektų rengime, vertinime dalyvaujančių subjektų funkcijas ir atliekamų procedūrų eiliškumą.

Komitetas, svarstydamas įstatymo projektą, jį patobulino (Nr. XIIIP-611(2), atsižvelgdamas į Audito komiteto pasiūlymus.

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 15² straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-444 priimtas 2017 m. birželio 15 d.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ projektą Nr. XIIIP-834.

Seimo nutarimo projektu teikiama nauja Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtis. Komitetas, svarstydamas nutarimo projektą, įvertino, kad remiantis Vyriausiosios rinkimų komisijos pateikta informacija apie kandidatų darbo rinkimų komisijose patirtį, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos teikiamas kandidatas reikalaujamos patirties neturi, todėl neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų kandidatams į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius ir negali būti Seimo skiriamas šios komisijos nariu. Komitetas pritarė patobulintam nutarimo projektui Nr. XIIIP-834(2), kuriame siūloma neteikti minėtos kandidatūros į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XIII-508 „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ priimtas 2017 m. birželio 22 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-843.

Įstatymo projekto tikslas – nustatyti, kad savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir narių pareigomis.

Komitetas, svarstydamas šį projektą, patikslino nuostatas dėl kandidatų į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius darbo rinkimų komisijose patirties, nustatydamas, kad patirtis turi būti rinkimų komisijose, organizuojančiose ir vykdančiose Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, referendumą.

Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-843(2) 2017 m. birželio 27 d. pritarta po svarstymo.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4696.

Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nuostatą, kad šiurkščiam tarnybiniam nusižengimui priskiriamas ir Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikšmingas pažeidimas.

Komitetas, atsižvelgdamas į gautas pastabas, priėmė sprendimą gražinti įstatymo projektą Nr. XIIP-4696 iniciatoriui tobulinti.

Seimas 2017 m. balandžio 25 d. projektą grąžino iniciatoriui tobulinti.

Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 6, 10, 12, 13, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4464.

Įstatymo projektu siekiama suteikti Vyriausybei įgaliojimus spręsti dėl regiono plėtros tarybų sudarymo tikslingumo Vyriausybės sudarytuose regionuose iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių ir nustatyti tvarką, kuria vadovaujantis Vyriausybė ar jos įgaliota institucija skirtų atstovus į regionų plėtros tarybas bei atšauktų iš šių tarybų, užtikrinti šių asmenų skyrimo į regionų plėtros tarybas sistemiškumą, platesnį socialinių ir ekonominių partnerių atstovavimą regionų plėtros tarybose.

Komitetas pritarė patobulintam projektui Nr. XIIIP-4464 (2), kuriame pasiūlė nustatyti, kad 1/3 visų apskrityse sudaromų regionų plėtros tarybų narių turi sudaryti socialinių ekonominių partnerių atstovai, kurie šių tarybų veikloje dalyvauja su balso teise ir kurie skiriami bei atšaukiami Vyriausybės nustatyta tvarka; taip pat pasiūlė nustatyti, kad regiono plėtros tarybos pirmąjį posėdį šaukia regiono plėtros tarybos narys, kurį į šias pareigas skiria Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Kitas nuostatas komitetas pasiūlė iš projekto išbraukti ir dėl pasiūlyto reguliavimo spręsti sistemiškai ateityje.

Seimas 2017 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 15 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIIIP-583.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9, 10, 11, 13, 14, 23, 26, 32, 33, 36, 41, 43, 44, 45, 48, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-624.

Projektu Nr. XIIIP-624 siūloma valstybės tarnybos bendrąjį valdymą pavesti atlikti tik vidaus reikalų ministrui, atsisakyti įstatyme įvardyti konkrečią valstybės įstaigą – Valstybės tarnybos departamentą kaip valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas vykdančią instituciją, valstybės tarnautojams atostogų trukmę skaičiuoti ne kalendorinėmis, bet darbo dienomis, atsisakyti pareigų siūlymo buvusiems valstybės tarnautojams dėl pareigybės panaikinimo instituto, numatyti galimybes lankstesniam darbo apmokėjimui (padidinti priedų ir priemokų maksimalias sumas), įspėjimo terminus valstybės tarnautojams ir numatomų jiems išmokų dydžius artinti prie naujos redakcijos Darbo kodekse numatytų terminų ir dydžių, nustatyti, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu jis atliko ne tik vidaus administravimo, bet ir viešojo administravimo funkcijas, atsisakyti, kad 18-20 kategorijų valstybės tarnautojų bendrąsias programas rengia ir tarnautojus moko Lietuvos viešojo administravimo institutas.

Komitetas patobulino Įstatymo projektą Nr. XIIIP-624(2) ir pasiūlė nustatyti, kad valstybės tarnautojų atostogos ir toliau būtų skaičiuojamos ne darbo, bet kalendorinėmis dienomis; kad valstybės tarnautojams maksimali priedų ir priemokų suma gali būti didinama, bet ne 20, tik 10 procentinių punktų; kad neįgalus valstybės tarnautojas, taip pat asmuo, auginantis nepilnamečius ar neįgalius vaikus dėl atleidimo iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo būtų ir toliau būtų įspėjamas prieš 4 mėnesius ir kt.

Seimas Komiteto patobulintą projektą Nr. XIIIP-624 (2) svarstė 2017 m. liepos 4 d. ir priėmė sprendimą jį atmesti.

Lietuvos Respublikos privačios detektyvinės veiklos įstatymo Nr. XII-1615 8 straipsnio pakeitimo įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIIP-625.

Įstatymų projektai parengti siekiant įgyvendinti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-624 (atsisakyti įstatyme įvardyti konkrečią valstybės įstaigą – Valstybės tarnybos departamentą kaip valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas vykdančią instituciją).

Komiteto projektus Nr. XIIIP-625 (2) ir Nr. XIIIP-626 (2) patobulino atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą ir papildė juos nauju antruoju straipsniu dėl šių įstatymų įgyvendinimo datos.

Seimas Komiteto patobulintus projektus Nr. XIIIP-625 (2) ir Nr. XIIIP-626 (2) svarstė 2017 m. liepos 4 d. ir priėmė sprendimą juos atmesti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIIP-627.

Įstatymų projektai parengti, siekiant optimizuoti viešojo administravimo įstaigų administracijų struktūrą: numatyti galimybę sudėtingų uždavinių sprendimui steigti struktūrinius padalinius – grupes, atsisakyti struktūrinių padalinių – poskyrių, nustatyti, kad skyrius (nepriklausomai, ar jis savarankiškas, ar departamento sudėtyje) būtų sudaromas ne mažiau kaip iš 5 pareigybių, atsisakyti administracijos padalinių (departamentų, valdybų, skyrių ir t.t.) vadovų pavaduotojų pareigybių.

Komiteto patobulino projektus Nr. XIIIP-627 (2) ir Nr. XIIIP-628 (2) ir pasiūlė nustatyti, kad viešojo administravimo įstaigos struktūrinis padalinys – grupė būtų sudaroma iš toje įstaigoje dirbančių valstybės tarnautojų sudėtingoms, bet tik laikino pobūdžio užduotims atlikti; kad struktūriniai padaliniai – skyriai savivaldybių viešojo administravimo subjektuose būtų sudaromi ne iš 5, bet iš 4 pareigybių, taip pat, kad savivaldybių viešojo administravimo subjektuose galėtų būti steigiami skyrių vedėjų pavaduotojų pareigybės; kad ir toliau galėtų būti sudaromi struktūriniai padaliniai – poskyriai ir kt.

Seimas Komiteto patobulintus projektus Nr. XIIIP-627 (2) ir Nr. XIIIP-628 (2) svarstė 2017 m. liepos 4 d. ir priėmė sprendimą juos atmesti.

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 5, 6, 9, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-583.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė patobulintam projektui Nr. XIIIP-583(2), kuriame patikslinta įstatymo įsigaliojimo data.

Seimas 2017 m. liepos 4 d. priimė Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 5, 6, 9, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-600.

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4230.

Įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti išimtį, kad nustatytas mažiausiojo naudingojo būsto ploto (t. y. 5 kv. m. asmeniui) reikalavimas nebūtų taikomas būste gyvenantiems šeimos nariams.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nusprendė grąžinti įstatymo projektą Nr. XIIP-4230 iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-488.

Įstatymo projekto tikslas – keisti Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo tvarką, panaikinant dalyvavimą politinių partijų deleguojamų narių Vyriausiosios rinkimų komisijos sudaryme ir nustatant, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir šios komisijos nariais negali būti skiriami politinių partijų ir politinių organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nepraėjo mažiau kaip treji metai.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nusprendė pritarti komiteto patobulintam Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-488(3) ir komiteto išvadai.

Seimas nepritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir nusprendė sudaryti specialiąją komisiją įstatymo projektui tobulinti.

Specialioji komisija nusprendė siūlyti Seimui Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-488(3) atmesti, nesant vieningo politinio sutarimo dėl Įstatymo projekte siūlomų Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo tvarkos pakeitimų.

Seimas pritarė specialiosios komisijos siūlymui. Įstatymo projektas atmestas.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-552.

Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabasVyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-488(2).

Įstatymo projekto tikslas – papildyti su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamų atvejų sąrašą numatant, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, pavaduotojai ir kiti šios komisijos nariai tol, kol eina savo pareigas, negali būti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais.

Seimas 2017 m. birželio 20 d. įstatymo projektą atmetė.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-565;

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-566;

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-567;

Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-568;

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-569.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė komiteto patobulintiems įstatymų projektams ir komiteto išvadoms.

2017 m. birželio 13 d. priimti įstatymai Nr.XIII-454, XIII-455, XIII-456, XIII-457, XIII-458.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-503.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė komiteto patobulintam Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-503(2) ir komiteto išvadoms.

Seimas 2017 m. gegužės 4 d. priėmė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-366.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 pakeitimo įstatymo projektą
Nr. XIIIP-787.

Komitetas pritarė patobulintam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-787(2), kuriame nustatė, kad ūkinės veiklos vykdymu nelaikoma tokia viešosios paslaugos teikėjo veikla, kuri papildo jo teikiamą viešąją paslaugą ir teikiama kartu su šia viešąją paslauga. Įstatymo projekto nuostatos dėl ūkinę veiklą vykdančių juridinių asmenų reorganizavimo buvo suderintos su Civilinio kodekso nuostatomis. Taip pat buvo patikslintas įstatymo projekte įtvirtintas reikalavimas, pagal kurį savivaldybės valdomi juridiniai asmenys naują ūkinę veiklą gali pradėti vykdyti tik kai tai yra pavedama savivaldybės sprendimu, nurodant, kad nauja ūkinė veikla turi būti susijusi su savivaldybės administruojamų viešųjų paslaugų teikimu. Be to, įstatymo projektas papildytas nauju reikalavimu, kad savivaldybės tarybos sprendime dėl naujos ūkinės veiklos vykdymo privaloma nurodyti motyvus, pagrindžiančius, kad laikomasi įstatymu nustatytų reikalavimų.

Seimo narių grupė 2017 m. birželio 22 d. kreipėsi į Seimo valdybą, kad, įstatymo projektui Nr. XIIIP-787 būtų užsakytas nepriklausomas ekspertinis vertinimas. Ekspertų išvada pateikta 2017 m. rugsėjo 1 d.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-493.

Įstatymo projekto tikslas – nustatyti, kad savivaldybių tarybų nariai gaunamas išmokas galėtų naudoti biuro patalpų nuomai, t.y. nuompinigiams.

Komitetas pritarė patobulintam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-493(2) ir numatė, kad įstatymas įsigalioja nuo 2017 m. liepos 1 d., o savivaldybių tarybos iki 2017 m. birželio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Seimas 2017 m. gegužės 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo
Nr. I-533 26 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-378.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-343.

Įstatymo projekto tikslas – nustatyti, kad savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas savivaldybės tarybai už savo veiklą atsiskaitytų kiekvienų metų pradžioje, o ne pabaigoje, kaip buvo nustatyta galiojančioje įstatymo redakcijoje.

Komitetas pritarė komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-343(2) ir nustatė, kad Kontrolės komitetas už savo veiklą atsiskaito kiekvienų metų pradžioje savivaldybės tarybos reglamento nustatyta tvarka. Taip pat įstatymo projektas papildytas nuostatomis, pagal kurias Kontrolės komitetui priskirta funkcija nagrinėti iš gyventojų gaunamus prašymus, pranešimus, skundus ir pareiškimus dėl savivaldybės administracijos, įmonių, įstaigų ir jų vadovų veiklos ir teikti siūlymus savivaldybės administracijai ir savivaldybės tarybai.

Seimas 2017 m. gegužės 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo
Nr. I-533 14 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-384.

Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 4, 6, 7, 9, 10, 11, 18, 19, 20, 21, 23, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-933.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-934.

Įstatymų projekų tikslai – dalį geodezijos ir kartografijos darbų – savivaldybių erdvinių duomenų rinkinio tvarkymą – priskirti prie valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų, Žemės ūkio ministerijai pavesti planuoti ir kontroliuoti savivaldybių erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo darbams, Geodezijos ir kartografijos įstatymo nuostatas suderinti su Europos Sąjungos teisės reikalavimais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis.

Komitetas patikslino žemės ūkio ministro, Žemės ūkio ministerijos, Vyriausybės įgaliotos institucijos, savivaldybių kompetencijas geodezijos, kartografijos ir valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo srityje, taip pat Geodezijos ir kartografijos įstatymo pakeistų nuostatų įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Pritarta komiteto patobulintiems Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 18, 19, 20, 21, 23, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-933(2) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-934(2).

Seimas 2017 m. liepos 4 d. ypatingos skubos tvarka priėmė Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 18, 19, 20, 21, 23, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-601 ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-602.

Seimo nutarimo „Dėl demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymo“ projektą Nr. XIIIP-501.

Seimo nutarimo tikslas – pasiūlyti Vyriausybei imtis priemonių realiam demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymui. Projektu Vyriausybei siūlomi konkretūs veiksmai ir terminai aktualiausioms problemoms identifikuoti ir pateikti sprendimų variantus.

Komitetas pritarė patobulintam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-501(2).

Seimo nutarimas Nr. XIII-297 priimtas 2017 m. balandžio 20 d.

Seimo nutarimo „Dėl demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymo“ projektą Nr. XIIP-4485.

Seimo nutarimo tikslas – pasiūlyti Vyriausybei imtis priemonių realiam demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymui.

Komitetas iš naujo persvarstė šį projektą, lygindamas jį su alternatyviu projektu Nr. XIIIP-501 ir, atsižvelgdamas į tai, kad buvo pritarta alternatyviam projektui, projektą Nr. XIIP-4485 pasiūlė atmesti.

2017 m. balandžio 4 d. Seimas šį projektą atmetė.

2.2.2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šiuos teisės aktų projektus:

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ projektą Nr. XIIIP-396(2), kurio tikslas – suformuoti Seimo pavasario sesijos darbų programą. Komitetas pritarė Seimo nutarimo projektui ir pasiūlė jį papildyti Laikinojo tiesioginio valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu. Į pasiūlymą buvo atsižvelgta. Seimo nutarimas Nr. XIII-226 priimtas 2017 m. kovo 16 d.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-295.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 papildymo 37¹straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-296.

Įstatymų projektais siekiama įvesti penkerių metų kadencijas valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių, taip pat akcinių bendrovių vadovams ir nustatyti, kad tas pats asmuo gali vadovauti tai pačiai įmonei ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Komitetas iš esmės pritarė įstatymų projektams ir pasiūlė pagrindiniam komitetui juos tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.

Seimas 2017 m. gegužės 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-347, o 2017 m. gegužės 11 d. – Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 papildymo 37¹straipsniu įstatymą Nr. XIII-356.

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3294(2).

Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti bendruosius viešojo sektoriaus įstaigų vadovų valdymo principus: priėmimą į pareigas konkurso būdu, kadencijų nustatymą, kasmetinį įstaigos vadovų veiklos vertinimą, siekiant užtikrinti geresnius įstaigų veiklos rezultatus, paskatinti keitimąsi žiniomis bei patirtimi ir suvienodinti tinkamumo eiti biudžetinės įstaigos vadovo pareigas reikalavimus tiek biudžetinės įstaigos vadovui – valstybės tarnautojui, tiek biudžetinės įstaigos vadovui, dirbančiam pagal darbo sutartį.

Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui Nr. XIIP-3294(2) ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.

Seimas 2017 m. gegužės 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-372. Respublikos Prezidento dekretu Nr. IK-976 šis įstatymas buvo grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti. Seimas 2017 m. birželio 1 d. priėmė sprendimą Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-372 laikyti nepriimtu.

Švietimo įstatymo Nr. I-1489 48, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5(1) ir 59(1) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-282.

Įstatymo projektu siūloma įvesti švietimo įstaigų vadovų kadencijas ir riboti jų skaičių, numatyti vadovų veiklos vertinimo tvarką ir jos pasekmes; detalizuoti atrankos komisijų sudėtį; detaliau reglamentuoti mokyklų tarybų sudėtį ir reikalavimus jų nariams; apibrėžti mokytojų ir švietimo įstaigų vadovų nepriekaištingą reputaciją ir nustatyti pareigą mokytojams ir švietimo įstaigų vadovams atitikti jai keliamus reikalavimus, įvesti tarnybinių patikrinimų atlikimo ir laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindus.

Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui Nr. XIIIP-282 ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti: numatyti garantijas asmenims, kurie yra atleidžiami ar atšaukiami iš švietimo įstaigos vadovo pareigų, jeigu jo veiklos kasmetiniai vertinimai buvo geri ir labai geri (pasibaigus antrajai kadencijai tokiems asmenims turi būti leista dalyvauti toje pačioje švietimo įstaigoje organizuojamame viešajame konkurse įstaigos vadovo pareigoms užimti, o atsisakius jame dalyvauti ar jo nelaimėjus – siūlomos eitos ar žemesnės pareigos viešajame sektoriuje), nustatyti, kad švietimo įstaigų vadovų veikla vertinama Vyriausybės nustatyta tvarka ir vertinant metinę švietimo įstaigų vadovų veiklą būtinai dalyvauja ir Švietimo ir mokslo ministerijos deleguotas atstovas; taip pat suderinti šio įstatymo projekto nuostatas su šiuo metu galiojančiomis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, kurios nustato savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero įgaliojimus, skiriant į pareigas švietimo įstaigų vadovus, atleidžiant juos iš pareigų, vykdant kitas su jų darbu susijusias valdymo funkcijas.

Seimas 2017 m. birželio 30 d. priėmė Švietimo įstatymo Nr. I-1489 48, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5(1) ir 59(1) straipsniais įstatymą Nr. XIII-592.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 5, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 straipsnių, IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-439.

Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti teisę savivaldybėms skaičiuoti delspinigius už laiku nesumokėtą vietinę rinkliavą; nustatyti valstybės rinkliavos mokėjimo terminus, taip pat teisines pasekmes, laiku nesumokėjus valstybės ar vietinės rinkliavos; nustatyti minimalų valstybės rinkliavos dydį; Rinkliavų įstatymo nuostatas suderinti su galiojančių teisės aktų nuostatomis.

Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui Nr. XIII-439 ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. Komitetas pasiūlė, kad savivaldybės taryba, tvirtindama vietinės rinkliavos nuostatus, turi teisę, bet neprivalo nustatyti delspinigius už rinkliavų nuostatų pažeidimus.

Seimas 2017 m. gegužės 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 5, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 straipsnių, IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-377.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 36⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-530.

Įstatymo projektu siūloma Viešojo administravimo įstatymą papildyti nauja sąvoka „kontrolinis pirkimas“, taip pat numatyti, kad įstatymų nustatytais atvejais kontroliniai pirkimai gali būti atliekami nepateikus ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos. Šiais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija ūkio subjektui turi būti pateikta iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo.

Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui Nr. XIIIP-530 ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.

Seimas 2017 m. gegužės 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 36⁴ straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-392.

Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-584

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-585.

Įstatymų projektai parengti, siekiant valstybinės reikšmės kelius, kurie šiuo metu patikėjimo teise valdomi įmonių, perduoti valdyti patikėjimo teise Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, sudaryti teisines sąlygas valstybinės reikšmės kelius tvarkančias įmones reorganizuoti prijungimo būdu; taip pat išbraukti valstybinės reikšmės kelius tvarkančias įmones (įmonę) iš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių sąrašo.

Komitetas iš esmės pritarė įstatymų projektams Nr. XIIIP-584 ir Nr. XIIIP-585 ir pasiūlė pagrindiniam komitetui juos tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.

Seimas 2017 m. birželio 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-473 ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo įstatymą Nr. XIII-474.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-720.

Įstatymo projektas parengtas, siekiant suvienodinti valstybės ir savivaldybių įmonių mokamų pelno įmokų ir valstybės valdomų bendrovių mokamų dividendų teisinį reguliavimą, nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių turto generuojama grąža užtikrintų galimybes didinti biudžetų pajamas iš turto valdymo.

Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui Nr. XIIIP-720 ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.

Seimas šį įstatymo projektą svarstys, kai pagrindinis komitetas (BFK) pateiks išvadą.

Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2, 10, 11, 13, 16, 18, 23, 26, 29, 30, 33, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių ir antrojo skirsnio pakeitimo, 48 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir statuto papildymo 10¹, 16¹, 26¹, 26², 29¹, 35¹, 38¹ straipsniais ir priedu įstatymo projektą Nr. XIIP-4745.

Įstatymo projektas parengtas, siekiant nustatyti pataisos pareigūnams patrauklią ir konkurencingą kitų statutinių valstybės tarnautojų atžvilgiu darbo užmokesčio sistemą, kuri skatintų asmenis rinktis pataisos pareigūno profesiją ir tarnauti pataisos sistemoje; priartinti tarnybos sąlygų kalėjimų departamento pareigūnams (statutiniams tarnautojams) teisinį reguliavimą prie vidaus tarnybos pareigūnų tarnybos sąlygų teisinio reguliavimą, išspręsti kitas praktikoje kylančias problemas.

Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui Nr. XIIP-4745 ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, taip pat Komiteto pasiūlymus: šio Įstatymo projekto nuostatas derinti su galiojančio Vidaus tarnybos statuto nuostatomis ir nustatyti šio Įstatymo projekto įsigaliojimo datą – 2017 m. spalio 1 d.

Seimas šį Įstatymo projektą svarstys, kai pagrindinis komitetas (TTK) pateiks išvadą.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-420.

Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti vienos valstybinių miškų valdymo įmonės modelį konsoliduojant valstybės įmones miškų urėdijas, optimizuoti jų veiklą ir valdymą.

Komitetas pritarė įstatymo projektui, taip pat pritarė Seimo narių pasiūlymams, kad miškų urėdijoms būtų suteiktas valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ filialų statusas, miškų urėdijų struktūriniai padaliniai būtų girininkijos ir miškų urėdijos galėtų vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą, nuostatuose nustatytomis apimtimis prekybą mediena, prekių ir paslaugų pirkimus.

Pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas pasiūlė įstatymo projektą atmesti.

Svarstant įstatymo projektą Nr. XIIIP-420 Seimo plenariniame posėdyje, buvo paskirtas kitas pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-259.

Konstitucijos pakeitimo tikslas – sumažinti Lietuvos Respublikos Seimo narių skaičių iki 101 ir nustatyti, kad eiliniai Seimo rinkimai rengiami ne spalio, o kovo mėnesį.

Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui Nr. XIIIP-259. Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas įstatymo projekto dar nesvarstė.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4582.

Įstatymo projekto tikslas – aiškiai atskirti valstybinės miško žemės perdavimo savivaldybėms patikėjimo teise atvejus ir taikomą tvarką. Įstatymo projekte įtvirtinta, kokiems tikslams ir kokiems subjektams gali būti perduodama valstybinė miško žemė patikėjimo teise. Taip pat yra nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos įgaliojimai prižiūrint valstybinės žemės sklypų perdavimą patikėjimo teise bei subjektų vykdomas funkcijas, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai.

Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė jį papildyti straipsniu dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo. Į šį Komiteto pasiūlymą buvo atsižvelgta.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-423 priimtas 2017 m. birželio 8 d.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4583.

Įstatymo projekto tikslas – aiškiai nustatyti valstybinės miško žemės perdavimo savivaldybėms patikėjimo teise atvejus. Įstatymo projekte nustatoma, kad savivaldybės vykdo valstybinę funkciją – prižiūri, saugo ir tvarko joms viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui patikėjimo teise perduotus valstybinės miško žemės sklypus.

Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė jį papildyti straipsniu dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo. Į šį Komiteto pasiūlymą buvo atsižvelgta.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 5 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-424 priimtas 2017 m. birželio 8 d.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-416.

Įstatymo projekto tikslas – paspartinti (taip pat ir išviešinti) nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą bei kuo skubiau įvykdyti valstybės prisiimtus įsipareigojimus piliečiams, įstatymu įpareigojant savivaldybes per konkretų terminą įgyvendinti joms pavestas funkcijas nuosavybės teisių atkūrimo procese, projektuojant perduodamus neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naujus žemės sklypus.

Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 22 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-367 priimtas 2017 m. gegužės 11 d.

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 8, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-349.

Įstatymo projekto tikslas – nustatyti, jog žemės sklypo ar keleto susisiekiančių žemės sklypų savininkui arba savininkams būtų deramai užtikrintos žemės sklypų savininkų teisės, susijusios su medžioklės plotų vienetų sudarymu ir medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimu juose. Įstatymo projekte suteikiama teisė privačios žemės sklypo savininkui, kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 50 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu. Taip pat siūloma koreguoti medžioklės ploto vieneto dydį.

Komitetas, svarstydamas įstatymo projektą, nepritarė siūlymui mažinti medžioklės ploto vieneto dydį ir pateikė su tuo susijusį pasiūlymą.

Pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas įstatymo projekto dar nesvarstė.

Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektą Nr. XIIIP-90 ES.

Įstatymo projekto tikslas – direktyvos terminų „aplinkos oras“, „ribinė vertė“ ir „siektina vertė“ apibrėžtis įstatyme apibrėžti, kad jos atitiktų vartojamas direktyvoje; taip pat įstatymą papildyti priedu, kuriame nurodoma direktyva.

Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui Nr. XIIIP-90 ES.

Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymas Nr. XIII-322 priimtas 2017 m. balandžio 27 d.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 ir 491 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4836.

Įstatymo projekto tikslas – nustatyti griežtesnę administracinę atsakomybę už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymą viešose vietose bei už saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių pažeidimus.

Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad šis įstatymo projektas bus svarstomas ir priimamas kartu su Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. XIII-474 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4837, pateikė pasiūlymą įstatymo įsigaliojimą derinti su įstatymo projekto Nr. XIIP-4837 įstatymo projekto nuostatomis.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 ir 491 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4836 Seime bus svarstomas po to kai jį apsvarstys pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4804.

Įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/52/ES reikalavimą: jeigu planuojama ūkinė veikla gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai, jai turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, o leidimas tokiai ūkinei veiklai gali būti išduodamas tik atlikus visas poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Įstatymo projekte užtikrinama, kad į aplinkos apsaugos aspektus būtų atsižvelgiama planuojamos ūkinės veiklos planavimo etape, detaliau apibrėžiamos procese dalyvaujančių subjektų funkcijos ir įgyvendinant Direktyvos reikalavimus bei mažinant administracinę naštą verslui trumpinami procedūrų terminai.

Komitetas, svarstydamas įstatymo projektą, ir atsižvelgdamas į tai, kad savivaldybės taryba atstovauja vietos gyventojų interesus, pateikė pasiūlymą, kad jeigu savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas. Į šį Komiteto pasiūlymą buvo atsižvelgta.

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-529 priimtas 2017 m. birželio 27 d.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo, 16, 17 ir 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-4805.

Įstatymo projekto tikslas – suderinti įstatymo nuostatas su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/52/ES reikalavimais ir su įstatymo projekto Nr. XIIP-4805 nuostatomis. Įstatymo projektu patikslinamos vietos savivaldos institucijų funkcijos ir visuomenės bei juridinių asmenų teisės ir pareigos poveikio aplinkai vertinimo procesuose. Įstatymo projekte įtvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/52/ES reikalavimas informuoti visuomenę apie tam tikrus valstybės institucijų išduotus leidimus ir užtikrinti aplinkosauginių sprendimų perkėlimą į leidimus.

Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 16, 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIII-530 priimtas 2017 m. birželio 27 d.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-354.

Projektu siekiama nustatyti vaiko teisių apsaugos užtikrinimo principus, pagrindines vaiko teises ir laisves, vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų veiklos pagrindus, pagrindines jų funkcijas.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pasiūlė pagrindinaim komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-354 tobulinti atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus aiškiau apibrėžti atvejo vadybininko pareigybę ir jai keliamus reikalavimus; iš esmės tobulinti Įstatymo projekto VI skyrių, konkrečiai apibrėžiant institucijų, formuojančių ir įgyvendinančių vaiko teisių apsaugos politiką šalyje uždavinius, pagrindines funkcijas (kurios gali būti detalizuotos poįstatyminiuose teisės aktuose) bei jų vietą valstybės institucijų sistemoje, įtvirtinti konkrečias atsakomybės ribas, vaiko interesų atstovavimą teismuose ir kitas šiuo metu savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriams priskirtas funkcijas; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūrą (teritorinius padalinius), atskirti tarnybos kaip centrinės institucijos, ir jos teritorinių padalinių (skyrių) funkcijas, nurodyti, kas tvirtina šios tarnybos nuostatus, apibrėžti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis teritoriniai skyriai vykdys kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Pagrindinis komitetas projekto dar neapsvarstė.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-360.

Įstatymo projekto tikslas – vaiko teisių apsaugą išbraukti iš valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų. Įstatymo projektas teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektu Nr. XIIIP-354.

Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektu Nr. XIIIP-354 savivaldybių institucijoms ir įstaigoms siūloma nustatyti vaiko teisių apsaugos srityje tam tikrus įgaliojimus, kurie negalėtų būti įgyvendinami nenustačius konkrečios funkcijos Vietos savivaldos įstatymu, nusprendė siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti, kaip valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją nustatant „savivaldybėms pagal teisės aktus priskirta vaiko teisių apsauga ir jaunimo politika“.

Pagrindinis komitetas įstatymo projekto pavasario sesijoje nesvarstė.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-668.

Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-669.

Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-670.

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-671.

Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-672.

Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-673.

Įstatymų projektų tikslas – nustatyti, kad įstatymų nuostatos būtų taikomos pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą gavusiems asmenims.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nusprendė įstatymų projektus Nr. XIIIP-668 – XIIIP-672 grąžinti iniciatoriams tobulinti įvertinant lėšų, reikalingų socialinei paramai poreikį, atsižvelgiant į šiuo metu gyvenančių Lietuvoje ir tarptautiniuose įsipareigojimuose numatytą priimti pabėgėlių skaičių; teisės aktuose reglamentuojant socialinių reikmių apibrėžimą ir socialinei paramai skirtų lėšų panaudojimo pagal atskiras socialines reikmes diferencijavimą.

Pagrindinis komitetas pritarė patobulintiems projektams. Įstatymai Nr. XIII-445, XIII-446, XIII-447, XIII-448, XIII-449, XIII-450 priimti 2017 m. birželio 15 d.

Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-570.

Projekto tikslas – numatyti sankcijas už privalomų žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų nevykdymą.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-570 ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Teisingumo ministerijos pastabas.

Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-459 priimtas 2017 m. birželio 20 d.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4589(2);

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4590(2).

Įstatymų projektų tikslas – praplėsti Valstybinės kultūros paveldo komisijos (toliau – Komisija) vykdomas funkcijas, aiškiau reglamentuoti jos kompetenciją, nustatyti Komisijos veiklos principus, Komisijos pirmininko pavaduotojo rinkimo tvarką, papildyti Komisijos pirmininko kompetenciją, nustatyti Komisijos veiklos finansavimo šaltinius.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iš esmės pritarė ir pasiūlė pagrindiniam komitetui juos tobulinti pagal gautas pastabas ir pasiūlymus.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-581 ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 10 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-582 priimti 2017 m. birželio 30 d.

Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-149.

Įstatymo projekto tikslas – atsisakyti valstybei ir savivaldybėms nebūdingų funkcijų kūno kultūros ir sporto srityje ir perteklinių, bendro pobūdžio normų, aiškiau reglamentuoti kūno kultūros ir sporto sistemą, įtvirtinti nuostatas, aptariančias esmines valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo apmokėjimo sąlygas, teisinį reguliavimą nustatyti tik tokį, kuris yra būtinas siekiant sportuojančių asmenų sveikatai, turtui ir viešajai tvarkai apsaugoti ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje apibrėžtai valstybės paskirčiai kūno kultūros ir sporto srityje – skatinti visuomenės kūno kultūrą ir remti sportą – atskleisti.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nusprendė siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-149 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms komitetas pritarė, Seimo nario S. Jovaišos ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pasiūlymus.

Seimas 2017 m. birželio 13 d. grąžino Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-149 iniciatoriams tobulinti.

Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-403;

Civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-404;

Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-405;

Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-406;

Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2667 7, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-407.

Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8(1) straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-408.

Įstatymų projektų tikslas – užtikrinti, kad valstybės registruose esantys duomenys ir informacija būtų neatlygintinai gaunami ir naudojami viešiesiems valstybės ir savivaldybių valdymo uždaviniams spręsti, taip pat valstybės bei savivaldybių institucijoms ir įstaigoms būtų užtikrintas nemokamas duomenų registravimas valstybės registruose.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iš esmės pritarė įstatymų projektams Nr. XIIIP-403 – XIIIP-408 ir pasiūlė pagrindiniam komitetui juos tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus: numatyti išimtį dėl valstybės rinkliavos ėmimo, kuomet duomenis valstybės registrams apie registruojamą objektą teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdydamos teisės aktuose nustatytas funkcijas; numatyti, kad registrų tvarkytojas per mėnesį nuo metų pabaigos teikia informaciją apie patirtas sąnaudas. Vyriausybės įgaliota institucija per 2 mėnesius nuo registrų tvarkytojo pateiktos informacijos gavimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina sąnaudų tinkamumą ir pagrįstumą. Jeigu nustatoma, kad įtrauktos nepagrįstos, netinkamai apskaičiuotos sąnaudos, nustatomas 10 dienų terminas trūkumams pašalinti. Nepateikus patikslintos informacijos, kompensuojamos tik tinkamai apskaičiuotos ir pagrįstos sąnaudos.

Pagrindinis komitetas projektų dar nesvarstė.

Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-461.

Įstatymo projektu siūloma Privalomojo sveikatos draudimotarybą formuoti vadovaujantis trišalio atstovavimo principu, įtvirtinti Tarybos narių kadencijas, nepriekaištingos reputacijos, privačių interesų deklaravimo reikalavimus.

Valstybės valdymo ir savivialdybių komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui Nr. XIIIP-461 ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių pasiūlymą ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus: nustatyti, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų atstovams nesutariant dėl bendrų kandidatų išrinkimo, galutinį sprendimą, atsižvelgdamas į pateiktą kandidatų sąrašą, priimtų sveikatos apsaugos ministras; patikslinti Privalomojo sveikatos draudimo tarybos pirmininko išrinkimo procedūrą.

Pagrindinis komitetas pasiūlymams pritarė iš dalies.

Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 28 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-361 priimtas 2017 m. gegužės 11 d.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3750GR.

Prezidento dekretu siūlyta atsisakyti savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms nustatomos vidaus sandorio išimties nacionalinėje teisėje, nes „tik vieša ir konkurencinga procedūra užtikrina efektyvų ir skaidrų biudžeto lėšų panaudojimą bei geresnes viešųjų paslaugų kainas gyventojams“.

Komitetas nusprendė siūlyti pagrindiniam komitetui priimti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3750GR be pakeitimų ir įstatymu numatyti galimybę, esant išimtinėms sąlygoms, leisti savivaldybėms sudaryti vidaus sandorius, nes vidaus sandorių institutas reikalingas, ypač tais atvejais, kai savivaldybės, vykdydamos savarankiškąsias funkcijas, siekia ne ekonominės ar komercinės naudos, o užtikrina savivaldybės bendruomenės viešojo intereso poreikius ir šias paslaugas turi teikti netgi tada, kada jų teikimas nėra ekonomiškai naudingas ar netgi nuostolingas. Be to, tarptautiniu lygiu yra pripažintas vidaus sandorių išimties teisėtumas.

Pagrindinis komitetas Komiteto sprendimui nepritarė ir nusprendė pritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3750GR su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.

Seimas 2017 m. gegužės 2 d. priėmė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo
Nr. I-1491 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-327 be pakeitimų.

2.3. Parlamentinė kontrolė

2017 m. kovo 22 d. bendrame Audito komiteto ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje svarstyta valstybinio audito ataskaita „Žmogiškųjų išteklių valdymas viešojo administravimo institucijose“. Audito metu nustatyta, kad esama žmogiškųjų išteklių valdymo sistema viešajame sektoriuje nėra pakankamas įrankis įstaigų veiklos tikslams pasiekti efektyviausiu būdu, neskatina skaidrios darbuotojų atrankos ir efektyvaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo. Aptartos audito rekomendacijos ir jų įgyvendinimo priemonių planas.

Komitetas, atsižvelgdamas į valstybinio audito išvadas rekomendacijas, pritardamas Vyriausybės kanceliarijos parengtam Rekomendacijų įgyvendinimo planui ir siekdamas, kad valstybės tarnyba būtų ribotos apimties, lanksti, profesionali, atskaitinga ir orientuota į veiklos rezultatus, o valstybės biudžeto lėšos žmogiškiesiems ištekliams viešojo administravimo institucijose valdyti būtų naudojamos efektyviai, pasiūlė Vyriausybei:

1. iki 2017 m. birželio 1 d. informuoti Komitetą apie teisės aktų dėl žmogiškųjų išteklių planavimo tobulinimo (pareigybių poreikio įvertinimo metodikos sukūrimo ir darbo užmokesčio skaičiavimo metodikos tobulinimo) ar jų pakeitimo projektų parengimo eigą;

2. iki 2017 m. rugsėjo 10 d. informuoti Komitetą apie parengtus ir Vyriausybei pateiktus pasiūlymus dėl Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų bendrųjų funkcijų efektyvumo didinimo;

3. iki 2017 m. lapkričio 1 d. informuoti Komitetą apie Rekomendacijų įgyvendinimo plano priemonių, skirtų įgyvendinti kitas rekomendacijas, vykdymo eigą.

Vidaus reikalų ministerija 2017 m. birželio 2 d. raštu informavo, kad, įgyvendinant Rekomendacijų įgyvendinimo plano priemones 2017 m. IV ketvirtį bus parengta Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo koncepcija.

Finansų ministerija 2017 m. birželio 12 d. informavo, kad Vyriausybės sprendimu Rekomendacijų įgyvendinimo plano priemonė dėl teisės aktų dėl žmogiškųjų išteklių planavimo tobulinimo (pareigybių poreikio įvertinimo metodikos sukūrimo ir darbo užmokesčio skaičiavimo metodikos tobulinimo) ar jų pakeitimo projektų parengimo išskirta į du veiksmus ir nustatyti tų veiksmų įvykdymo terminai:

1) sukurti ir patvirtinti pareigybių poreikių įvertinimo metodiką (2018 m. II ketv.);

2) tobulinti darbo užmokesčio skaičiavimo metodiką (2018 m. IV ketv.).

2017 m. gegužės 10 d. bendrame Audito komiteto ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje svarstyta valstybinio audito ataskaita „Ar sudarytos sąlygos viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemai efektyviai veikti?“. Audito metu nustatyta, kad šiuo metu galiojančios Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos nesudaro pagrindo viešojo sektoriaus institucijoms kurti, palaikyti ir tobulinti vidaus kontrolės sistemas, atitinkančias tarptautinę praktiką; teisinė bazė neapima svarbių elementų: kontrolės aplinkos, rizikos vertinimo, informavimo ir komunikacijos, kontrolės veiklą sudaro tik finansų kontrolė, o stebėseną – tik vidaus auditas; nėra institucijos, atsakingos už visos vidaus kontrolės reikalavimų kūrimą, metodologinę plėtrą ir priežiūrą; viešojo sektoriaus institucijų vadovai nėra įpareigoti parinkti vidaus kontrolės sistemos politiką, atlikti sistemos analizę ir viešai atsiskaityti už sukurtą ar patobulintą vidaus kontrolę.

Komitetas kartu su Audito komitetu 2017 m. gegužės 24 d. priėmė bendrą sprendimą, kuriuo paprašė Vyriausybės parengti ir 2017 m. rugsėjo mėnesį pateikti Seimui Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.

Vyriausybės kanclerė pavedė Finansų ministerijai iki 2017 m. rugpjūčio 20 d. parengti ir pateikti Vyriausybei vertinti šio įstatymo projektą. Projektas šiuo metu yra derinamas Vyriausybėje.

Komitetas 2017 m. gegužės 31 d. posėdyje, dalyvaujant Finansų ir Vidaus reikalų ministerijų atstovams, svarstė klausimą dėl viešojo sektoriaus vidaus auditorių atestacijos (įskaitant jų mokymą).

Komitetui buvo pateikta informacija apie viešojo sektoriaus vidaus auditorių atestacijos sistemą ir jos teisinį reglamentavimą, taip pat apie Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaitoje „Ar sudarytos sąlygos viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemai efektyviai veikti?“ pateiktas rekomendacijas dėl tikslingumo atnaujinti vidaus auditorių mokymo programą ir inicijuoti Vidaus kontrolės ir audito įstatymo pakeitimus, siekiant nustatyti Finansų ministerijos atsakomybę už visos vidaus kontrolės sistemos reikalavimų nustatymą, metodologinį vadovavimą ir priežiūrą.

Komiteto nariai buvo informuoti, kad vidaus auditorių mokymo ir atestacijos sistemoje svarbus vaidmuo tenka įstaigai, kuriai pavedama vykdyti vidaus auditorių atestacijos (įskaitant jų mokymą) organizavimo funkcijas. Šios funkcijos Finansų ministro įsakymu nuo 2012 metų buvo pavestos vykdyti Finansų ministerijos mokymo centrui. Vyriausybė 2017 m. balandžio 12 d. priėmė nutarimą Nr. 268 „Dėl Finansų ministerijos mokymo centro veiklos nutraukimo“, bet vidaus auditorių atestacijos (įskaitant mokymą) organizavimo funkcijos kitam subjektui nebuvo perduotos. Todėl Komitetas 2017 m. birželio 6 d. raštu paprašė Vyriausybės informuoti Komitetą: 1) kokiam subjektui ir kada yra numatyta perduoti vidaus auditorių atestacijos (įskaitant jų mokymą) organizavimo funkcijų vykdymą; 2) ar Finansų ministerijos mokymo centro mokymo tikslams įrengtos patalpos ir įsigyta techninė įranga bus ir toliau panaudotos valstybės tarnautojų mokymo poreikiams tenkinti ir kam bus pavesta jas valdyti.

Finansų ministerija 2017 m. birželio 29 d. raštu atsakė Komitetui, kad Finansų ministerijos mokymo centro patalpos yra perduotos valdyti Turto bankui ir dalis patalpų, kurios nesusijusios su valstybės tarnautojų mokymu, bus įrašytos į likviduojamo valstybės turto sąrašą; dėl vidaus auditorių atestacijos (įskaitant jų mokymą) organizavimo funkcijų perdavimo dar vyksta optimalaus sprendimo paieškos ir apie jų baigtį Komitetas bus informuotas papildomai.

2017 m. birželio 28 d. posėdyje, dalyvaujant Vyriausybės kanceliarijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės tarnybos departamento atstovams, Komitetas svarstė Vidaus reikalų ministerijos pateiktą informaciją dėl valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo sistemos ir jai kylančių iššūkių.

Komitetas susipažino su institucijų pateikta informacija ir pasiūlė Vidaus reikalų ministerijai rengiant Valstybės tarnybos naujos redakcijos įstatymo projektą jame aptarti valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo klausimus.

Vykdant tęstinę parlamentinę kontrolę komiteto posėdyje Socialinės apsaugos ir darbo ministras pristatė Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros 2017–2019 metų veiksmų plano 2.3 priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimo aprašą.

Komitetas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog minėtas veiksmų planas apima trejų metų laikotarpį, būtina atlikti minėtos priemonės įgyvendinimo stebėseną savivaldybėse ir pagal gautus rezultatus bei pasiūlymus tobulinti Aprašą. Komitetas paprašė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informuoti apie numatomas tobulinti Aprašo nuostatas, susijusias su bendruomeninės veiklos finansavimu 2018 metais.

2017 m. balandžio 19 d. posėdyje svarstė valstybinio audito ataskaitą „Šilumos ūkio nuoma savivaldybėse“. Komitetas atkreipė dėmesį į tai, kad nors šilumos kainų reguliavimo sistema yra detaliai reglamentuota, bet ji neužtikrina šilumos kainų pagrįstumo, yra sudėtinga ir nepakankamai skatina savivaldybes ir šilumos tiekėjus gerinti veiklos efektyvumą ir mažinti šilumos kainas. Po svarstymo nutarta atsižvelgiant į valstybinio audito metu vertintų problemų aktualumą ir valstybinio audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų svarbą kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę bei Energetikos ministeriją, kad iki 2017 m. birželio 1 d. pateiktų komitetui išsamią informaciją apie valstybinio audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo eigą ir priimtus sprendimus.

2017 m. birželio 28 d. posėdyje svarstė valstybinio audito ataskaitą „Ar užtikrinamas būsto prieinamumas mažas pajamas gaunantiems gyventojams“.

Komiteto nariai atkreipė dėmesį į tai, kad Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymas nesuderintas su kitais socialinę paramą reglamentuojančiais teisės aktais – jame nėra prievolės deklaruoti visų bendrą ūkį tvarkančių asmenų pajamas ir turtą, todėl savivaldybėms didėja administracinė našta, nes reikalingos kontrolės priemonės. Po svarstymo nutarta siūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Lietuvos savivaldybių asociacijai vykdyti stebėseną šiuo klausimu ir Seimo III (rudens) sesijoje pateikti komitetui informaciją.

2017 m. birželio 7 d. posėdyje išklausė Finansų ministerijos informaciją apie 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos (toliau – Programa) priemonių, skirtų regioniniams projektams įgyvendinti, lėšų perskirstymą. Aptartos šio perskirstymo priežastys. Taip pat išklausyta Sveikatos ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos informacija apie priežastis, dėl kurių yra vėluojama patvirtinti Programos priemonių įgyvendinimui reikalingų tvarkų aprašus ir kada numatoma šiuos aprašus patvirtinti. Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai informavo Komitetą apie tai, kokį poveikį Programos priemonių, skirtų regioniniams projektams įgyvendinti, lėšų perskirstymas gali turėti savivaldybių parengtiems ar rengiamiems projektams bei kokį poveikį turi Programos priemonių įgyvendinimui reikalingų tvarkos aprašų patvirtinimo vėlavimas. Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad yra numatoma 30 mln. eurų papildomai koncentruoti investicijoms regionuose pritraukti ir darbo vietoms kurti, nusprendė siūlyti Vidaus reikalų ministerijai ir Ūkio ministerijai klausimą dėl šių lėšų numatomo panaudojimo kriterijų ir tvarkos spręsti, įvertinant regionų plėtros tarybų ir savivaldybių atstovų nuomonę.

2017 m. birželio 28 d. svarstytos Regioninės politikos gairės. Išklausius pranešimus ir pasisakymus nutarta siūlyti Vidaus reikalų ministerijai rengiant Regioninės plėtros koncepciją nuolat informuoti Komitetą apie Koncepcijos rengimo eigą ir rezultatus bei prašyti Vidaus reikalų ministerijos Seimo II (pavasario) sesijoje pateikti informaciją apie investicijas (tiek nacionalines, tiek ES) pagal regionus ir savivaldybes ir šią informaciją svarstyti kituose komiteto posėdžiuose.

Komitetas, tęsdamas parlamentinę kontrolę, 2017 m. birželio 28 d. Komiteto posėdyje išklausė Vidaus reikalų ministerijos ir Finansų ministerijos informaciją apie Valstybės investicijų programos ir ES finansinės paramos investavimą regionuose, naujas priemones, skirtas pritraukti investicijas ir kurti darbo vietas regionuose. Komitetas nutarė siūlyti Vidaus reikalų ministerijai apibendrintus duomenis apie investicijas iš įvairių finansavimo šaltinių pagal regionus panaudoti rengiant regioninės politikos Baltąją knygą bei šiuos apibendrintus duomenis nuolat kaupti ir analizuoti, nustatant aiškius investicijų vertinimo kriterijus, į kuriuos tikslinga įtraukti investicijų vertinimą pagal santykį su bendruoju vidaus produktu ir demografinių rodiklių pokyčiais. Be to, komitetas nutarė pratęsti parlamentinę kontrolę ir prašyti Finansų ministerijos iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Komitetui raštu pateikti apibendrintą informaciją apie Europos Sąjungos fondų lėšomis (2007–2013 m laikotarpio) finansuojamų projektų, skirtų viešajai infrastruktūrai (geriamojo vandens, nuotėkų ir kt.), įgyvendinimą. Kartu pateikiant duomenis apie projektus, kuriuos įgyvendinant nepasiekti užsibrėžti rodikliai ir dėl to numatomas pasekmes (baudas, grąžinimus į biudžetą ir kt.).

Komitetas išklausė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – Komisija) 2016 metų veiklos ataskaitą ir pasiūlė ataskaitos rodiklius pateikti pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme numatytus Komisijos įgaliojimus, teises ir kompetenciją pranešimų, skundų, prašymų tyrimo ir sprendimų priėmimo srityse; ataskaitoje informaciją apie bylų nagrinėjimą teisme detalizuoti, išskirstant bylas pagal apskųsto Komisijos sprendimo priėmimo metus ir nurodant, kokioje proceso stadijoje ataskaitiniais metais buvo byla, dėl kurių metų Komisijos sprendimo ataskaitiniais metais priimti galutiniai teismo sprendimai; pasiūlė ataskaitoje pateikti duomenis, palyginamus su ankstesnių metų duomenimis, nurodyti tiek atliktų tyrimų skaičių, tiek ir asmenų, kurių veikla vertinta, skaičių, išskirti, kiek ir kokio pobūdžio tyrimų atlikta (pvz. aiškiai atriboti, kai Komisija pati atlieka asmenų veiklos tyrimą ir vertinimą ir kai tik vertina kitų subjektų atliktus tyrimus), išskirti, kiek tyrimų pradedama pagal gautus kreipimusis, o kiek – Komisijos iniciatyva, informaciją apie priimtus sprendimus (pripažinta, kad padarytas pažeidimas, pripažinta, kad pažeidimas nepadarytas, tyrimas nutrauktas/sustabdytas) diferencijuoti pagal tyrimo iniciatorių (kreipimasis ar Komisijos iniciatyva). Komisijai pateikus pageidaujamą informaciją ataskaitai buvo pritarta 2017 m. gegužės 3 d.

Komitetas svarstė Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios prašymą grąžinti tikintiesiems iki sovietų okupacijos Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai priklausiusį turtą (bažnyčias ir jų priklausinius) ir tarpininkavo sprendžiant prašyme iškeltus klausimus, surengdamas keletą suinteresuotų institucijų susitikimų. Įvertinęs suinteresuotų institucijų ir Evangelikų reformatų bažnyčios atstovų pateiktą informaciją, Komitetas pasiūlė Švietimo ir mokslo ministerijai tęsti diskusijas su Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios ir Mykolo Romerio universiteto atstovais dėl Kauno evangelikų reformatų bažnyčios pastatų grąžinimo tikintiesiems perspektyvų ir suteikti reikalingą pagalbą. Švietimo ir mokslo ministetrija teikė reikalingą pagalbą rengiant dokumentus, reikalingus nuosavybės teisių atkūrimui. Taip pat Komitetas pasiūlė Kėdainių rajono savivaldybės merui Sauliui Grinkevičiui tęsti diskusijas su Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios atstovais dėl nuosavybės teisių pripažinimo į Kėdainių evangelikų bažnyčios ir varpinės pastatus perspektyvų bei Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Generaliniam superintendentui kunigui Tomui Šernui tęsti diskusijas su suinteresuotomis institucijomis dėl kito Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai priklausiusio turto grąžinimo tikintiesiems perspektyvų ir pateikti reikalingus dokumentus. Atsižvelgdamas į prašyme pateiktų problemų sprendimo svarbą Evangelikų reformatų bažnyčiai, komitetas kreipėsi į Vyriausybės kanclerę Mildą Dargužaitę prašydamas iki 2017 m. rugsėjo 1 d. pateikti informaciją apie Kauno evangelikų reformatų bažnyčios, Biržų evangelikų reformatų bažnyčios bei Salamiesčio (Kupiškio r.) bažnyčios pastatų ir jų priklausinių grąžinimo tikintiesiems eigą.

Komitetas vykdė parlamentinę kontrolę dėl Seimui atskaitingų institucijų rekomendacijų įgyvendinimo terminų reglamentavimo. Siekiant palengvinti rekomendacijų įgyvendinimo kontrolę, Komitetas parengė Seimo kontrolierių, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, Lygių galimybių, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Mokslo ir studijų įstatymų pakeitimų projektams, kuriais nustatoma pareigą rekomendaciją gavusiam subjektui nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rekomendacijos gavimo dienos, informuoti rekomendaciją pateikusį subjektą apie priimtus sprendimus įgyvendinant rekomendaciją. Taip pat, atsižvelgiant į Žurnalistų etikos inspektoriaus prašymą, pritarė parengtam Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektui. Komiteto parengti įstatymų projektai priimti II (pavasario) sesijoje.

Išklausė Vyriausiosios rinkimų komisijos informaciją apie ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų vertinimo misijos ataskaitoje apie 2016 m. spalio 9 d. vykusius Seimo rinkimus Lietuvai pateiktas rekomendacijas ir įvertinęs Vyriausiosios rinkimų komisijos ir nevyriausybinės organizacijos „Baltosios pirštinės“ pasiūlymus sutarė tobulinti Seimo rinkimų ir, prireikus, kitus įstatymus.

Komitetas svarstė rinkimų klausimus dėl savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo tobulinimo poreikio ir ESBO rekomendacijų įgyvendinimo. Nutarta organizuoti pasitarimą, kuriame dalyvautų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai, Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai ir jame aptarti konkrečias galimas teisės aktų pakeitimo nuostatas. Taip pat nutarta išnagrinėti galimybę pagal Komiteto narių pasiūlymus papildyti Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatas. Parengtas Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo IX-2428 10, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas pateiktas derinti naujai patvirtintai Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Svarstė Audito komiteto sprendimą dėl Valstybės kontrolės rekomendacijų ir pagal komiteto kompetenciją įgyvendinat rekomendacijose nurodytų teisės aktų tobulinimą kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2893 aktualumo ir tolimesnio svarstymo. Vyriausybė informavo, kad projekte nurodyti klausimai bus sprendžiami sistemiškai, todėl nepasiūlė projekto svarstyti Seime.

Svarstė Vyriausiosios rinkimų komisijos 2016 metų veiklos ataskaitą ir pritarė jai su pasiūlymais įvardinti priežastis, sąlygojusias, kad rinkimų rezultatų skelbimo internete pradžia užtruko, ir imtis priemonių joms šalinti bei užtikrinti, kad, naudojant informacines technologijas rinkimų organizavimo, vykdymo bei rezultatų skaičiavimo metu, procesas vyktų saugiai, sklandžiai ir būtų apsaugoti asmens duomenys bei ieškoti galimybių, kad, Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio nuostatas dėl kandidatų teisės nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, būtų užtikrintas lygiateisiškumo principas.

Išklausė informaciją dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įgyvendinimo bei paprašė Vidaus reikalų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų bei Valstybinės mokesčių inspekcijos iki 2017 m. birželio 20 d. pateikti komitetui informaciją apie priemones, kurių yra imtasi ar numatoma imtis, kad būtų paspartintas gyvenamosios vietos deklaravimo procesas ir kad gyventojai neprarastų galimybių gauti socialines ir kitas viešąsias paslaugas. Birželio 28 d. pakartotinai išklausė Vidaus reikalų ministerijos informaciją dėl priemonių, kurių imtasi įgyvendinant Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą ir pasiūlė Vidaus reikalų ministerijai III (rudens) sesijai parengti naujos redakcijos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – susijusius įstatymų projektus.

2.4. Europos reikalų svarstymas

Komitetas svarstė Europos Komisijos komunikatą „2017 m. Europos semestras. Struktūrinių reformų pažangos vertinimas, makroekonominio disbalanso prevencija ir naikinimas ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 atliktų nuodugnių apžvalgų rezultatai“ Nr. COM(2017) 90 ir nusprendė pritarti Finansų ministerijos 2017 m. kovo 10 d. pateiktai pozicijai Nr. POZ-137.

Komitetas svarstė Seimo Europos reikalų komiteto perduotą Europos Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Šalies ataskaita. Lietuva 2017“ Nr. SWD (2017)80. Dokumente Europos Komisija įvertino Lietuvos ekonominę situaciją ir pažangą, pasiektą įgyvendinant 2016 m. skirtas Tarybos rekomendacijas ir vykdant struktūrines reformas. Komitetas nusprendė siūlyti Vyriausybei į rengiamą 2017 m. Nacionalinę reformų darbotvarkę įtraukti priemones dėl Lietuvos regionų plėtros strategijos formavimo, dėl ženklios pažangos siekimo srityse, kuriose padaryta nedidelė arba tik tam tikra pažanga, dėl viešųjų investicijų geresnio planavimo ir koordinavimo bei dėl viešųjų pirkimų efektyvumo ir skaidrumo didinimo.

2.5. Tarptautinis bendradarbiavimas

Komiteto pirmininkas ir komiteto pirmininko pavaduotojas 2017 m. gegužės 15–17 d. vyko vizito į Vengrijos Respubliką (Budapeštą). Vizito metu susitikta su Nacionalinės Asamblėjos vicepirmininku, Teisingumo komiteto nariais, Vengrijos–Lietuvos draugų grupės nariais, vietos savivaldos atstovais. Vizito metu aptarta Vengrijos parlamento veikla, rinkimų sistema, vietos savivaldos klausimai. Atsakomasis Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos Teisės komiteto delegacijos priėmimas Lietuvoje numatomas 2017 m. rudenį.

Komitetas 2017 m. birželio 11–14 d. priėmė Lenkijos Respublikos Sejmo Vietos savivaldos ir regioninės politikos komiteto delegaciją. Organizuoti delegacijos susitikimai Seime, Vidaus reikalų ministerijoje, Vilniaus miesto ir Druskininkų savivaldybėse. Numatoma toliau plėtoti tarpparlamentinį bendradarbiavimą, komiteto delegacijai 2018 m. vykstant į Lenkiją atsakomojo vizito.

Apsikeista oficialiu raštu su Estijos Respublikos Riigikogu Konstituciniu komitetu, pasveikinant naujai išrinktą komiteto pirmininką ir siūlant plėtoti trišalį – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – parlamentų komitetų bendradarbiavimą.

Komiteto pirmininkas ir Komiteto nariai 2017 m. gegužės 30 d. susitiko su Ukrainos Parlamento delegacija. Susitikimo metu svečiai buvo informuoti apie decentralizaciją Lietuvoje, Lietuvos vietos savivaldos sistemą ir jos raidą nuo 1990 metų iki šių dienų, pasidalinta patirtimi sudarant naujus ir pertvarkant veikiančius valstybės teritorijos administracinius vienetus, teisiškai įtvirtinant savivaldybės institucinę struktūrą ir tiesiogiai renkamų merų institutą, vykdant savivaldybėse vidinę decentralizaciją (nuosekliai didinant seniūnijų ir seniūnų veiklos ir finansinį savarankiškumą), apibrėžiant santykius tarp savivaldybių institucijų ir Vyriausybės atstovų. Komiteto pirmininkas atkreipė svečių dėmesį į piliečių tiesioginio dalyvavimo sprendžiant vietos reikalus svarbą, akcentavo, kad aktyvus ir įsisamonintas piliečių dalyvavimas tvarkant vietos reikalus, sąlygoja aktyvų ir įsisamonintą piliečių dalyvavimą tvarkant valstybės reikalus, o tai yra stiprios valstybės pamatas.

2.6. Kitos veiklos

Renginiai

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas organizavo diskusiją „Dėl savivaldybių teisių valdant ir disponuojant valstybine žeme“. Diskusijos metu, dalyvaujant Seimo kaimo reikalų ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų, Respublikos Prezidentės, Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemėtvarkos tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovams, savivaldybių merams, administracijų direktoriams ar jų įgaliotiems atstovams buvo aptartos problemos, kylančios dėl valstybinės žemės sklypų, perduodamų savivaldybėms patikėjimo teise, valdymo, naudojimo ir disponavimo, diskutuota dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimo, vykusio 2017 m. balandžio 26 d., rezoliucijos „Dėl investicinės aplinkos savivaldybėse gerinimo, tobulinant valstybinės žemės valdymą“ nuostatų ir jų įgyvendinimo, pasikeista nuomonėmis dėl galimybių perduoti savivaldybėms jų teritorijoje esančios valstybinės žemės valdymo ir disponavimo teises, atitinkamai pertvarkant Nacionalinę žemės tarnybą ir peržiūrint jos šiuo metų vykdomas funkcijas. Žemės ūkio ministerijos atstovai informavo apie Vyriausybės nuostatas svarstomu klausimu, ketinimus parengti ir teikti Seimui Žemės ir kitų įstatymų pakeitimus, kuriais būtų supaprastintos procedūros ir sutrumpinti terminai, perduodant savivaldybėms valdyti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas, apibendrindamas diskusiją ir jos metu išsakytas skirtingas nuomones nagrinėtais klausimais ir siekdamas rasti kompromisinius sprendimus, kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją, siūlydamas iki 2017 m. rudens sesijos pradžios parengti ir pateikti Seimui (Seimo komitetams) pasiūlymus dėl atitinkamų įstatymų pakeitimų, kuriais būtų didinamos savivaldybių teisės valdyti ir disponuoti joms perduotais valdyti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypais ir tokiu būdu sudaryti prielaidas pritraukti į regionus daugiau investicijų.

Komitetas organizavo diskusiją „Visuomenės dalyvavimas viešosios politikos sprendimų priėmimo ir viešųjų paslaugų teikimo procese“. Diskusijos tikslas – aptarti visuomenės dalyvavimo viešosios politikos sprendimų priėmimo ir viešųjų paslaugų teikimo procese klausimus, problemas ir priemones šioms problemoms spręsti.

Diskusijos metu buvo aptarti teoriniai ir teisiniai visuomenės įtraukimo į valstybės ir vietos reikalų tvarkymą klausimai, įvertinta esama situacija, identifikuotos kliūtys ir problemos, taip pat diskutuota dėl būdų ir priemonių, kurias problemoms spręsti gali pasiūlyti valstybės ir vietos lygio politikai, nevyriausybinių ir bendruomeninių organizacijų atstovai, taip pat žemiausio lygmens ir arčiausiai žmonių veiklą vykdantys valstybės tarnautojai – seniūnai.

Diskusijoje dalyvavo mokslininkai, Lietuvos vietos bendruomeninių organizacijų sąjungos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos seniūnų asociacijos, taip pat ministerijų (Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų, Ūkio ir Žemės ūkio) atstovai – daugiau kaip 50 dalyvių. Renginys buvo transliuojamas ir internetu.

Pavasario sesijoje organizavo bendrą Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir Ekonomikos komiteto posėdį. Jame Seimo nariai, valstybės ir savivaldybių insitucijų vadovai diskutavo apie pokyčius savivaldybėse įgyvendinant Vietos savivaldos įstatymo nuostatas dėl naujos ūkinės veiklos ir naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl vidaus sandorių. Išklausius pranešimus ir pasisakymus, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas liko prie savo nuomonės, kad būtina tobulinti Vietos savivaldos įstatymo 4, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo 9¹straipsniu įstatymą Nr. XII-2741, aiškiai nustatant, kas yra laikoma nauja ūkine veikla. Projektą Seime numatoma svarstyti III (rudens) sesijoje. Be to, Seimas 2017 m. gegužės 2 d. pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pateiktiems pasiūlymams Viešųjų pirkimų įstatymo projektui Nr. XIIP-3750(2), jais numatyta uždrausti vidaus sandorius valstybės kontroliuojamose įmonėse, tačiau palikta galimybė, esant išimtinėms sąlygoms (siekiant užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumą, gerą kokybę ir prieinamumą) savivaldybėms sudaryti vidaus sandorius. Buvo priimtas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-327.

Komitetas kartu su Europos informacijos biuru organizavo Europos savaitės diskusiją „Lietuva ir Europos Sąjungos regionų politikos įgyvendinimas“. Diskusijoje sveikinimo žodį tarė komiteto pirmininkas, pranešimus pristatė Europos Parlamento, Vidaus reikalų ministerijos, Europos Komisijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai, diskusijoje nuomonėmis pasidalino Seimo nariai, Finansų ministerijos ir kitų valstybės ir savivaldybių insititucijų vadovai, mokslininkai ir kiti dalyviai. Diskusijoje akcentuota, kad regionų plėtrai yra būtina turėti vieningą strategiją, numatyti ir įgyvendinti konkrečias priemones, kurios sumažintų šiuo metu esamus ekonominius socialinius skirtumus tarp regionų, leistų kurti darbo vietas ir užtikrintų tikslingą Europos Sąjungos fondų paramos investavimą.

2017 m. gegužės 31 d. surengė bendrą Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir Švietimo ir mokslo komiteto posėdį dėl studentų priėmimo 2017 m. į aukštąsias mokyklas problemų. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai atkreipė dėmesį į Lietuvoje veikiančių valstybinių kolegijų finansavimo skirtumus, kuriems turi įtakos konkurso į valstybės finansuojamas sudijų vietas organizavimo problemos (dėl šių vietų vienu metu rungiasi stojantieji į universitetus ir kolegijas), valstybės skiriamų lėšų studijoms apskaičiavimo metodika. Komiteto nariai pasiūlė Švietimo ir mokslo ministerijai priimti sprendimus dėl posėdžio metu iškeltų problemų.

Darbo grupė

Komitetas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu sudarė darbo grupę vietos bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų veiklos teisiniam reglamentavimui tobulinti. Darbo grupei buvo pavesta iki 2017 m. gegužės 1 d. išnagrinėti gautus pasiūlymus ir prireikus parengti bei Komitetui pateikti Vietos savivaldos įstatymo bei kitų teisės aktų pakeitimus. Darbo grupė parengė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 14, 15, 16, 31, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-786. Projekto tikslas – suteikti daugiau teisių vietos bendruomenėms, jų atstovams bei bendruomeninėms organizacijoms sprendžiant vietos reikalus. Projektu siūloma reglamentuoti išplėstinės seniūnaičių sueigos statusą, sudarymą, veiklą ir sprendimų priėmimą bei nustatyti, kad savivaldybės taryba tvirtina išplėstinės seniūnaičių sueigos reglamentą. Seimas 2017 m. birželio 13 d. posėdyje po pateikimo šiam įstatymo projektui pritarė. Šį projektą numatoma svarstyti III (rudens) sesijoje.

Naujausi pakeitimai - 2019-09-18 15:08
Genovaitė Jasaitienė