Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2017 m. (III) rudens sesijos veiklos ataskaita

Pritarta 2018-03-14 Komiteto posėdyje, Protokolas Nr. 113-P-7

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETO
SEIMO III (RUDENS) SESIJOS DARBO ATASKAITA
(2017 m. rugsėjo 10 d. – 2018 m. kovo 9 d.)

I. BENDROJI VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETO INFORMACIJA

(2017 m. rugsėjo 10 d. – 2018 m. kovo 9 d.)

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.	Seimo pavedimai komitetui Iš jų kaip pagrindiniam komitetui kaip papildomam komitetui	68 20 48
1.2.	ES teisės aktų svarstymas	4
1.3.	ERK pavedimu pateiktos išvados	4
1.4.	Komiteto iniciatyva pateiktos išvados (ES)
1.5.	Komiteto pateiktos išvados Iš jų kaip pagrindinis komitetas kaip papildomas komitetas	72 19 53
1.6.	Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui ir kitiems aktualiems klausimams nagrinėti	1
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.	Komiteto posėdžiai Iš jų: išvažiuojamieji bendri su kitais komitetais	20 - -
2.2.	Klausymai (teisės aktų)	1
3. Parlamentinė kontrolė
3.1.	Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų	13
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.	Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	392
4.2.	Parengta atsakymų ir raštų	221
5. Renginiai
5.1.	Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų	3
5.2.	Kiti renginiai	-
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.	Surengta vizitų	-
6.2.	Priimta delegacijų	1

II. AKTUALIAUSI DARBAI

2.1. Komiteto iniciatyva parengti teisės aktų projektai

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1466

Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 10 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1467

Lietuvos Respublikos vyriausybės įstatymo Nr. I-464 papildymo 30¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1468

Komiteto parengtais Biudžetinių ir Viešųjų įstaigų įstatymų pakeitimo įstatymų projektais sudaryta galimybė biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė arba savivaldybės, dalį bendrųjų funkcijų, kurios padeda įgyvendinti minėtoms įstaigoms teisės aktuose nustatytus uždavinius, atlikti centralizuotai. Nustatyti subjektai, turintys teisę priimti sprendimus dėl centralizuoto funkcijų atlikimo. Įtvirtintas funkcijų, pareigų ir atsakomybės paskirstymo principas tarp minėtas funkcijas perduodančios ir jas centralizuotai atliekančios įstaigos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme Vyriausybei suteikta teisė steigti biudžetines įstaigas, kurios centralizuotai atliktų dalį Vyriausybės pavaldumo biudžetinių ir viešųjų įstaigų bendrųjų funkcijų.

Įstatymai Nr. XIII-932, Nr. XIII-933 ir Nr. XIII-934 priimti 2017 m. gruodžio 19 d.

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo Nr. XII-1919 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1490

Projektas parengtas atsižvelgus į tai, kad dėl, Komiteto nuomone, netinkamo pasiūlyto teisinio reglamentavimo buvo nutarta siūlyti atmesti Vyriausybės pateiktą projektą Nr. XIIIP-1399. Komiteto parengtame įstatymo projekte siūloma dar 6 mėnesiams (iki 2018 m. liepos 1 d.) atidėti nuostatos, susijusios su gyvenamosios vietos deklaravimo reglamentavimo pokyčiais, įsigaliojimą. Per tą laiką turėtų būti rastas visas suinteresuotas puses tenkinantis sprendimas, kaip asmenys, dėl objektyvių aplinkybių neturintys galimybės deklaruoti savo gyvenamąją vietą, galėtų pateikti informaciją apie savo faktinės gyvenamosios vietos adresą.

Atsižvelgiant į tai, kad Seime 2017 m. gruodžio 21 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-961, įstatymo projektas Nr. XIIIP-1490 nebuvo pateiktas.

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 1, 11, 23, 26, 34, 36, 42, 55, 66, 67, 68, 77, 78, 80, 82 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP- 1121

Komiteto parengtu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba renkama ne vienoje visą savivaldybės teritoriją apimančioje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, o savivaldybės daugiamandatėse rinkimų apygardose. Tuo tikslu kiekviena savivaldybė padalijama į daugiamandates rinkimų apygardas, sudarytas iš greta esančių rinkimų apylinkių. Savivaldybės rinkimų apygardos sudaromos taip, kad kiekvienoje rinkimų apygardoje būtų renkami ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 savivaldybės tarybos nariai. Rinkimų apygardoje renkamų tarybos narių skaičius turi būti proporcingas rinkimų apygardos rinkėjų skaičiui ir visų savivaldybės tarybos narių skaičiui.

Įstatymo projektas dar nepateiktas Seime.

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo
Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-529 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1107

Komiteto parengtame įstatymo projekte siūloma praplėsti atvejus, kada galėtų būti atliekama atranka dėl ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir nustatyti subjektus, turinčius teisę inicijuoti šią atranką. Taip pat, siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, apibrėžiant ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektus ir dalyvius, patikslinamos kai kurios sąvokos.

Įstatymo projektas dar nepateiktas Seime.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1408

Komiteto parengtu įstatymo projektu siūloma atsisakyti su seniūnijos gyventojų skaičiumi ir pareigybių skaičiumi susijusiu reikalavimų, taikomų seniūnijai – biudžetinei įstaigai – steigti, paliekant vienintelę būtiną sąlygą - seniūnija – biudžetinė įstaiga reikalinga teikti aptarnaujamos teritorijos gyventojams viešąsias paslaugas. Taip pat siūloma sureguliuoti seniūnijos – biudžetinės įstaigos struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimo bei personalo valdymo klausimus. Be to, siūloma patikslinti nuostatas dėl seniūno perkėlimo į laisvas kitos seniūnijos seniūno pareigas.

Komitetas 2017 m. gruodžio 13 d. posėdyje įstatymo projektą apsvarstė ir pritarė pagal Teisės departamento pastabas patobulintam projektui Nr. XIIIP-1408(2). Šį projektą numatoma svarstyti Seimo pavasario sesijoje.

2.2. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas

2.2.1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šiuos teisės aktų projektus:

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1092

Projektus siūloma nustatyti galimybę biudžetinėms įstaigoms jungtis į asociacijas. Atsižvelgiant į tai, jog biudžetinės įstaigos yra iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomi juridiniai asmenys, kurie jiems perduotą turtą valdo patikėjimo teise, nustatytas draudimas biudžetinės įstaigos valdomą turtą perduoti asociacijai. Taip pat nustatyta, kad jungimasis į asociacijas galimas įgyvendinant viešuosius interesus ir jeigu toks jungimasis neprieštarauja biudžetinės įstaigos steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.

Komiteto patobulintame įstatymo projekte pirminiame projekte pateiktas siūlymas panaikinti draudimą biudžetinėms įstaigoms būti kitų juridinių asmenų dalyve, pakeistas į šio draudimo išimtį stojant į asociacijas.

Įstatymas Nr. XIII-935 priimtas 2017 m. gruodžio 19 d.

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 papildymo 9(1) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1466

Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 10 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11(1) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1467

Lietuvos Respublikos vyriausybės įstatymo Nr. I-464 papildymo 30(1) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1468

Komitetas apsvarstė ir pritarė Komiteto patobulintiems įstatymų projektams, kuriais sudaryta galimybė biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė arba savivaldybės, dalį bendrųjų funkcijų, kurios padeda įgyvendinti minėtoms įstaigoms teisės aktuose nustatytus uždavinius, atlikti centralizuotai.

Įstatymai Nr. XIII-932, Nr. XIII-933 ir Nr. XIII-934 priimti 2017 m. gruodžio 19 d.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1353

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte buvo siūloma numatyti galimybę viešojo administravimo subjektams vidaus administravimo funkcijas atlikti centralizuotai ir nustatyti subjektų, kurie turi teisę priimti sprendimą dėl centralizuoto funkcijų atlikimo, sąrašą. Išanalizavus galiojantį teisinį reguliavimą ir įstatymų projektų paketu siekiamus tikslus, nuspręstą Komitetui patobulinti siūlomą teisinį reguliavimą ir jį perkelti į kitus Komiteto parengtus įstatymų projektus Nr. XIIIP-1466, XIIIP-1467 ir XIIIP-1468, o šį įstatymo projektą atmesti.

Komiteto sprendimui atmesti įstatymo projektą Seimas pritarė 2017 m. gruodžio 19 d.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 48(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1354

Komiteto patobulintame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo projekte (Nr. XIIIP-1354(2)) kaip perteklinių atsisakyta šiuo metu galiojančių 48(1) straipsnio nuostatų dėl personalo valdymo valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose. Nustatyta galimybė personalo administravimo funkcijas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose atlikti centralizuotai.

Įstatymas Nr. XIII-931 priimtas 2017 m. gruodžio 19 d.

Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-931

Įstatymo projekte siūloma mažos aukos dydį padidinti nuo 12 ik 50 eurų bei panaikinti ribojimą savarankiškam politinės kampanijos dalyviui mažomis aukomis finansuoti ne daugiau kaip 10 procentų leistino politinės kampanijos išlaidų dydžio.

Komitetas pritarė mažos aukos dydžio padidinimui iki 50 eurų, tačiau nepritarė siūlymui atsisakyti saugiklio, kad mažos aukos turi sudaryti ne daugiau 10 procentų savarankiško politinės kampanijos dalyvio išlaidų dydžio, nes tai sumažintų politinės kampanijos finansavimo skaidrumą ir pasitikėjimą politinės kampanijos dalyviais.

Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-931(2). Seimo posėdyje įstatymo projektas nebuvo svarstytas

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 93 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-694

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 85 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-695

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-706

Įstatymų projektuose, siekiant taupyti valstybės biudžeto lėšas, siūloma atsisakyti įpareigojimo Vyriausiajai rinkimų komisijai pasibaigus rinkimams per tris mėnesius išleisti knygą apie rinkimų rezultatus. Užtektų viešo rinkimų rezultatų ir kitų, su rinkimais susijusių duomenų, pateikimo Vyriausiosios rinkimų komisijos internetinėje svetainėje.

Komitetas pritarė patobulintiems įstatymo projektams Nr. XIIIP-694(2), Nr. XIIIP-695(2), Nr. XIIIP-706(2). Seimo posėdyje projektai nebuvo svarstyti.

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1399

Projekto tikslas – supaprastinti gyvenamosios vietos deklaravimo procesą ir nustatyti galimybę asmenims, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos, pagrindžiant savo ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus konkrečioje savivaldybėje, nurodyti savo faktinę gyvenamąją vietą ir būti įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurioje gyvena.

Komitetas pasiūlė įstatymo projektą Nr. XIIIP-1399 atmesti, nes įtvirtinus siūlomą reguliavimą gali būti piktnaudžiaujama pateikiant tikrovės neatitinkantį faktinės gyvenamosios vietos adresą, kas galėtų sukelti neigiamas teisines pasekmes būsto savininkui. Projekte nėra nustatomos pakankamos priemonės, kad būtų užtikrintas pateiktų duomenų teisingumas. Svarstant įstatymo projektą Seime buvo paskirtas kitas pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Įstatymas Nr. XIII-961 priimtas 2017 m. gruodžio 21 d.

Lietuvos Respubliko viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1044(2)

Įstatymo projektas parengtas siekiant panaikinti teisę viešojo administravimo subjektams reikalauti iš asmenų informacijos ir dokumentų, kurie yra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose, ir tokiu būdu užtikrinti spartesnį, efektyvesnį ir ekonomiškesnį bendravimą tarp viešojo administravimo subjektų ir besikreipiančių į juos asmenų, užkirsti kelią biurokratizmui.

Komitetas 2017 m. spalio 18 d. posėdyje pritarė patobulintam projektui Nr. XIIIP-1044(3), kuriame pasiūlė nustatyti įstatymo įsigaliojimo terminą (konkrečiai – 2018 m. balandžio 2 d.) bei pavedimą Vyriausybei parengti ir iki 2018 m. kovo 1 d. pateikti Seimui įstatymų, kurie numato atvejus, kai privaloma pateikti dokumentus ir informaciją, nors ji yra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose, pakeitimų projektus.

Seimas 2017 m. lapkričio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 26 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr.XIII-733.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1031

Įstatymo projektas parengtas siekiant sudaryti sąlygas jauniems asmenims, įgijusiems atitinkamą išsilavinimą, tačiau dar neturintiems darbo patirties, pretenduoti į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas.

Komitetas 2017 m. lapkričio 8 d. posėdyje svartė šį Įstatymo projektą ir, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimą, taip pat į tai, kad siūlomas reguliavimas būtų galimai perteklinis, nes darbo patirties reikalavimo klausimas yra sureglamentuotas poįstatyminiu teisės aktu, Įstatymo projektą Nr. XIIIP-1031 pasiūlė atmesti.

Projektas Seimo posėdyje nebuvo svarstytas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Virginijaus Kanapinsko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIIIP-1003

Projektu teikiama V. Kanapinsko kandidatūra į VTEK narius. Komitetas projektui pritarė.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XIII-719 priimtas 2017 m. lapkričio 9 d.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Edmundo Sakalausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIIIP-1305

Projektu teikiama E. Sakalausko kandidatūra į VTEK narius. Komitetas projektui pritarė.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XIII-728 priimtas 2017 m. lapkričio 16 d.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Antano Šenavičiaus skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIIIP-1456

Projektu teikiama A. Šenavičiaus kandidatūra į VTEK narius. Komitetas projektui pritarė.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XIII-894 priimtas 2017 m. gruodžio 14 d.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1408

Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Įstatymo tikslas – sudaryti palankias teisines prielaidas seniūnijoms – biudžetinėms įstaigoms steigti ir užtikrinti seniūnijų – biudžetinių įstaigų sklandžią veiklą. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti su seniūnijos gyventojų skaičiumi ir pareigybių skaičiumi susijusiu reikalavimų, taikomų seniūnijai – biudžetinei įstaigai – steigti, paliekant vienintelę būtiną sąlygą – seniūnija – biudžetinė įstaiga reikalinga teikti aptarnaujamos teritorijos gyventojams viešąsias paslaugas. Taip pat siūloma sureguliuoti seniūnijos – biudžetinės įstaigos struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimo bei personalo valdymo klausimus. Be to, siūloma patikslinti nuostatas dėl seniūno perkėlimo į laisvas kitos seniūnijos seniūno pareigas.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4415

Įstatymo projektu siūloma kaip savarankišką savivaldybių funkciją nustatyti sodininkų bendrijų kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą.

Komitetas 2017 m. rugsėjo 27 d. posėdyje nusprendė siūlyti įstatymo projektą atmesti, nes tikslinga tobulinti ne Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas, o Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, kaip yra pasiūlyta Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-985.

Seimo posėdyje projektas nebuvo svarstytas.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 14, 15, 16, 31, 34, 35 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 35 ¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-786

Įstatymo projekto tikslas – suteikti daugiau teisių vietos bendruomenėms, jų atstovams bei bendruomeninėms organizacijoms sprendžiant vietos (vietos savivaldos) reikalus. Projekto uždaviniai – patobulinti vietos bendruomenių ir jose veikiančių bendruomeninių organizacijų veiklos teisinį reglamentavimą

Komitetas 2017 m. rugsėjo 13 d. posėdyje pritarė Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-786(2).

Seimas 2017 m. spalio 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 14, 15, 16, 31, 34, 35 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 35 ¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-677.

2.2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šiuos teisės aktų projektus:

Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 1, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 4(1) ir 9(1) straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-765(2)

Projektu siekiama kultūros centrų sistemoje įtvirtinti Lietuvos nacionalinio kultūros centro statusą ir reglamentuoti jo funkcijas. Taip pat nustatyti papildomus reikalavimus valstybės ir savivaldybių kultūros centrų veiklai gerinti bei reglamentuoti jų funkcijas. Siūloma įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus pretendentams į kultūros centrų vadovų pareigas. Nustatyti leidimo dirbti kitą darbą išdavimo tvarką ir kriterijus.

Taip pat siūloma kultūros centrų vadovams, kurių veikla antrosios kadencijos metu kiekvienais metais buvo vertinama gerai arba labai gerai, pasibaigus jo vadovavimo 5 metų kadencijai, leisti dalyvauti konkurse tos įstaigos vadovo pareigoms. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pasiūlė, kad po 2 kadencijų labai gerai ar gerai įvertintas buvęs vadovas galėtų dalyvauti konkurse į vadovo pareigas bendra tvarka ir šias pareigas eitų 1 kadenciją, kuriai pasibaigus turėtų teisę vėl dalyvauti konkurse. Siūloma neriboti kadencijų skaičiaus.

Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Kultūros komitetui juos tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.

Pagrindinis Kultūros komitetas įstatymo projekto rudens sesijoje nesvarstė.

Lietuvos Respublikos Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas Nr. XIIIP-957

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-958

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-959

Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 12, 32, 38 straipsnių pakeitimo, trečiojo skirsnio ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiais galios ir Statuto papildymo 11(1), 39(1) straipsniais“ projektas Nr. XIIIP-960

Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. XI-453 „Dėl Seimo statuto 15(3) ir 16 straipsnių pakeitimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-961

Įstatymo projektais iš Seimo statuto perkeliamos, naujai nustatomos arba tikslinamos nuostatos, susijusios su Seimo narių teisėmis ir pareigomis bei veiklos garantijomis. Įtvirtinamas reikalavimas, kad Seimo nariai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytais valstybės politikų elgesio principais, nepažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų. Įtvirtinama Seimo nario teisė turėti tinkamai įrengtas darbo patalpas Seime, teisė turėti po tris padėjėjus – sekretorius. Savivaldybėms numatyta pareiga suteikti patalpas Seimo nario biurui, bei Seimo nario prašymu sudaryti galimybę susitikti su gyventojais. Plačiau reglamentuojamas Seimo nario imuniteto institutas, tikslinamas Seimo nario darbo apmokėjimas. Nurodoma, kad Darbo apmokėjimą reglamentuojančio įstatymo nuostatos, kuriomis padidinamas Seimo narių darbo užmokestis, taikomas nuo naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos, išskyrus jei didinamas pareiginės algos bazinis dydis. Siūloma nustatyti, kad Seimo nariui, einančiam ministro ar Ministro Pirmininko pareigas, būtų mokamas Seimo nario darbo užmokestis ir pusė ministro ar Ministro Pirmininko darbo užmokesčio. Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam Seimo posėdyje, Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje, darbo užmokestis mažinamas 5 procentais už kiekvieną praleistą posėdį. Siūloma aiškiai nustatyti, kokios išlaidos yra laikomos Seimo nario išlaidomis, susijusiomis su parlamentine veikla. Tikslinama tarnybinių automobilių skyrimo tvarka, gyvenamųjų patalpų Seimo viešbutyje skyrimo tvarka, apibrėžiama, kas yra Seimo nario kūrybinė veikla.

Komitetas iš esmės pritarė įstatymų projektams ir pasiūlė pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui juos tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas, ir Komiteto pasiūlymus.

Komitetas pasiūlė tikslinti įstatymo projekto Nr. XIIIP-957 8 straipsnio 5 dalį, joje numatant, kad esant šioje dalyje įvardintoms aplinkybėms, Seimo narys turi teisę motyvuotu raštu kreiptis į iniciatyvos teisę sudaryti laikinąją kontrolės arba tyrimo komisiją turinčius subjektus, prašydamas inicijuoti tokios komisijos sudarymą.

Komitetas taip pat pateikė siūlymą Seimo nario išlaidoms, susijusios su jo parlamentine veikla per mėnesį skirti 1,5 paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio sumą.

Komitetas pasiūlė reglamentuoti Seimo narių kasmetinio poilsio laiką, numatant, kad Seimo narys tarp Seimo sesijų turi teisę į 40 laisvadienių, kurie skaičiuojami darbo dienomis. Taip pat Komitetas pasiūlė laisvadienių suteikimo ir apmokėjimo tvarkos mechanizmą.

Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas įstatymų projektų rudens sesijoje nesvarstė.

Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 1 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo X(1) skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-932

Įstatymo projektu siekta Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme reglamentuoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, Lietuvos Respublikos atstovybių prie tarptautinių organizacijų, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, t. y. administratorių, raštvedžių, sekretorių, specialiųjų kurjerių, ūkvedžių, vairuotojų, vyresniųjų specialiųjų kurjerių, valytojų, kiemsargių, darbo apmokėjimo sąlygas ir suteikti galimybę gauti teisingą darbo užmokestį, atsižvelgiant į rezidavimo valstybės ypatumus, socialines garantijas, valstybės pragyvenimo lygį, vidutinį mėnesinį atlyginimą. Taip pat siekiama reglamentuoti darbuotojų socialines garantijas, susijusias su darbu užsienyje, ir materialinių pašalpų darbuotojams skyrimą. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimą ir į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.

Įstatymas Nr. XIII-715 priimtas 2017 m. lapkričio 9 d.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 1, 2, 9, 16, 19, 25, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 36, 37(5), 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 52 straipsnių pakeitimo, papildymo 16(1), 37(7) straipsniais ir 2 priedu ir 35 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1080

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2, 3 straipsnių, Įstatymo priedėlio pakeitimo ir 5(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1081

Įstatymų projektais siekiama: atsisakyti prokuratūrai nebūdingos funkcijos – nuosprendžių vykdymo kontrolės; įtvirtinti ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo ypatumus tiriant asmenų, einančių aukštas pareigas, korupcijos veikas tuo pačiu numatyti galimybę prokurorui suteikti specialų statusą, tokiose bylose; tobulinti esamą viešojo intereso gynimo funkcijos teisinį reglamentavimą; užtikrinti prokurorų tarnybinės atsakomybės neišvengiamumą; suderinti atostogų suteikimo prokurorams reglamentavimą įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, pašalinti Prokuratūros įstatymo trūkumus prokurorų tarnybos stažo (atostogų klausimu) skaičiavimo srityje; aiškiau reglamentuoti prokurorams taikomus veiklos apribojimus; nustatyti naują prokurorų darbo apmokėjimo mechanizmą, kuris sudarytų teisines sąlygas atitinkamai padidinti visų lygių prokurorų darbo užmokestį; užtikrinti pareigūnų kaitos stabilumą prokurorui pradėjus tarnybą ir tai, kad į vadovų pareigas asmenys patektų atrankos būdu; galimybę gauti kompensaciją už netarnybinio transporto (tiek asmeninio automobilio, tiek viešojo transporto) naudojimą tarnybos reikmėms; tikslinti nuostatas, reglamentuojančias teisinio darbo ir tarnybos prokuroru stažo skaičiavimą, tarnybos vertinimą, skatinimą, nušalinimą nuo pareigų ir atleidimą, socialines garantijas, mokymų organizavimą ir kt.

Komitetas iš esmės pritarė įstatymų projektams ir pasiūlė pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui juos tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kuriems pritarė Komitetas ir Komiteto pasiūlymus.

Komitetas pasiūlė į galimų įtariamųjų subjektų ratą (kuomet atliekant ikiteisminį tyrimą gali būti suteikiamas specialiojo prokuroro statusas) įtraukti ir direktoriaus pavaduotojo pareigybę. Pasiūlymui pagrindinis komitetas pritarė.

Komitetas pasiūlė įstatyme nustatyti specialaus prokuroro statuso suteikimo ir panaikinimo kriterijus, t. y. statuso suteikimą sieti su galima didele žala viešiesiems interesams ar galimu poveikiu tyrimui. Pasiūlymui pagrindinis komitetas pritarė.

Komitetas pasiūlė stažą kasmetinėms atostogoms skaičiuoti analogiškai kaip valstybės tarnautojams, t. y., kad į stažą kasmetinėms atostogoms gauti nebūtų įtraukiama nemokamų atostogų ir atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiai. Pasiūlymui pagrindinis komitetas pritarė iš dalies.

Komitetas pasiūlė, kad prokurorų darbo užmokesčiui apskaičiuoti būtų taikomas pareiginės algos bazinis dydis, kurį vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatomis tvirtina Seimas. Pasiūlymui pagrindinis komitetas pritarė.

Komitetas pasiūlė vietoj siūlomo nustatyti maksimalaus 40 darbo dienų kasmetinių ir papildomų atostogų skaičiaus, nustatyti 30 darbo dienų, o prokurorui vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat prokurorui, kuris pripažintas neįgaliuoju - 35 darbo dienas. Pasiūlymui pagrindinis komitetas nepritarė.

Komitetas pasiūlė vietoj formuluotės „nenormuota darbo diena“, naudoti formuluotę „dirbant viršvalandinį darbą, poilsio ir švenčių dienomis“. Komitetas taip pat pasiūlė kompensuojant už tokį darbą vietoj projekte siūlytų 14 darbo dienų, nustatyti 10 darbo dienų papildomų atostogų. Pasiūlymui pagrindinis Komitetas pritarė.

Įstatymai Nr. XIII-898 ir XIII-899 priimti 2017 m. gruodžio 19 d.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 3 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-1807 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-376(2)

Šiuo metu terminuotai galiojanti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 3 straipsnio 9 dalis nustato, kad tais atvejais, kai valstybės pareigūnų, einančių pareigas įstaigose, kuriose pagal įstatyme nustatytą tvarką apskaičiuotas darbo užmokestis yra lygus arba mažesnis nei toje įstaigoje dirbančio ir didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio vidurkis, įvertinus per praėjusius kalendorinius metus apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, pareiginės algos dydis apskaičiuojamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės pareigūno įstaigos vadovo pareiginė alga yra 15 procentų didesnė už toje įstaigoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio vidurkį, vadovo pavaduotojo – atitinkamai 5 procentais didesnė, o kitų pareigūnų – ne daugiau kaip 10 procentų mažesnė nei įstaigos vadovo pareiginė alga.

Įstatymo projektu siūloma panaikinti šios nuostatos galiojimo terminą (iki 2017-12-31), tokiu būdu ji taptų galiojančia nuolat.

Komitetas įstatymo projektui pritarė.

Įstatymas Nr. XIII-819 priimtas 2017 m. gruodžio 5 d.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 13, 16, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 38, 39, 39(1), 40, 41, 42, 44, 45, 47, 48, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1328

Įstatymo projekto tikslas – optimizuoti Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų veiklą, siekiant efektyvaus užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų valdymo bei užtikrinant aukštą šių įstaigų teikiamų paslaugų kokybę. Siūloma atsisakyti teritorinių darbo biržų, kaip užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių biudžetinių įstaigų, bei palikti vieną biudžetinę įstaigą, kuriai pereitų visos iki šiol teritorinių darbo biržų vykdytos funkcijos. Atsisakius teritorinių darbo biržų, bus įsteigti pagrindinės įstaigos – Užimtumo tarnybos – struktūriniai padaliniai, kurie užtikrins tolesnį užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimą regionuose.

Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo programas derinti su nacionalinės regioninės politikos prioritetais ir regionų plėtros planais, taip pat numatyti konsultacinę procedūrą, įtraukiant regionų plėtros tarybas į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimamų sprendimų priėmimą.

Pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas šiems pasiūlymams pritarė.

Įstatymas Nr. XIII-941 priimtas 2017 m. gruodžio 21 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1151

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1152

Įstatymų projektuose siūloma juridinio asmens dokumentuose privalomai nurodyti juridinio asmens elektroninio pašto adresą, o susirašinėjimas su juridiniu asmeniu būtų laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens elektroninio pašto adresu. Taip pat, fiziniai asmenys deklaruodami savo gyvenamąją vietą turėtų privalomai nurodyti savo elektroninio pašto adresą kaip vieną iš gyvenamosios vietos adreso požymių.

Komitetas pasiūlė įstatymų projektus atmesti, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančios teisės aktų nuostatos netrukdo šalims susitarus perduoti dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Privalomas įpareigojimas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims nepriklausomai nuo jų vykdomos veiklos nurodyti savo elektroninio pašto adresą pareikalautų papildomų išlaidų sudarant sutartis su elektroninių ryšių paslaugų tiekėjais bei užtikrinant saugų duomenų perdavimą. Be to, elektroninio pašto adresas negali būti vienu iš gyvenamosios vietos adreso požymių, kadangi jis nėra susijęs su asmens gyvenamąja vieta.

Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas šių projektų nesvarstė.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 6, 27, 30, 37, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3037(2)

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3038(2)

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3039(2)

Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 14 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIIP-3040(2)

Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 5, 8, 9, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3041(2)

Lietuvos Respublikos netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 3, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3042(2)

Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3043(2)

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 4, 5, 7, 8, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3045(2)

Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3046(2)

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 12, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3047(2)

Lietuvos Respublikos anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo Nr. XI-1550 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1022

Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1023

Įstatymų projektuose siūloma pertvarkyti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą vykdančias institucijas ir nustatyti, kad vietoj aštuonių Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų (kurie yra atskiri juridiniai asmenys) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas vykdytų viena institucija – Aplinkos apsaugos departamentas. Įgyvendinus siūlomą pertvarką aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemoje būtų taikoma įprasta (dažniausiai analogiškose institucijose taikoma) ūkinės veiklos priežiūros organizavimo praktika (t.y. vienos visoje valstybės teritorijoje veikiančios institucijos centrinis administracinis padalinys organizuoja ir koordinuoja regioninių ir (ar) vietinių padalinių veiklą, centralizuotai vykdomos bendrosios ir ūkinės funkcijos).

Komitetas pritarė įstatymų projektams.

Įstatymai Nr. XIII-772, Nr. XIII-773, Nr. XIII-774, Nr. XIII-775, Nr. XIII-776, Nr. XIII-777, Nr. XIII-778, Nr. XIII-779, Nr. XIII-780, Nr. XIII-781, Nr. XIII-782, Nr. XIII-783 priimti 2017 m. lapkričio 21 d.

Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1373

Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad tikslinės kompensacijos gali būti mokamos asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat siūloma nustatyti, kad tikslinė kompensacija gali būti mokama slaugančiam asmeniui, kuris arba deklaravo gyvenamąją vietą, arba įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą tuo pačiu adresu kaip ir slaugomas asmuo.

Komitetas pritarė įstatymo projektui

Įstatymas Nr. XIII-884 priimtas 2017 m. gruodžio 12 d.

Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1261

Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti draudimą įmonėms, kuriose valstybei ir (ar) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, ir jų dukterinėms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms teikti paramą, taip sudarant sąlygas padidinti į valstybės ar savivaldybės biudžetą mokamų dividendų dalį ir užtikrinant skaidresnį ir efektyvesnį valstybės ir savivaldybių lėšų perskirstymą.

Komitetas, svarstydamas įstatymo projektą (taip pat kaip ir svarstydamas analogišką įstatymo projektą Nr. XIIIP-187), pažymėjo regionų stiprinimo poreikį ir užimtumo didinimą regionuose ir pasiūlė ne atimti galimybę minėtoms įmonėms teikti paramą, o sugriežtinti šios paramos teikimo kontrolę, įpareigojant atitinkamus subjektus patvirtinti paramos teikimo kriterijus, sąlygas bei teikiamos paramos tikslus.

Pagrindinis Audito komitetas nepritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui.

Įstatymo projektas Seime nebuvo svarstytas.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
Nr. XIIIP-281(3)

Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad viešosios įstaigos trečiojo amžiaus universitetai, kurių pagrindinė veikla yra neformalusis suaugusiųjų švietimas ir tęstinis mokymas, turėtų galimybę gauti panaudos pagrindais valstybės ar savivaldybės nekilnojamąjį turtą.

Komitetas pasiūlė įstatymo projektą atmesti, kadangi ir šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato valstybės arba savivaldybių turto perdavimo panaudai galimybes atitinkamą teisinę formą turintiems trečiojo amžiaus universitetams (asociacijoms ir viešosioms įstaigoms mokykloms), taip pat siūlomi pakeitimai nepagrįstai praplėstų subjektų, turinčių teisę gauti valstybės ar savivaldybės turtą panaudos pagrindais, ratą. Jais galėtų naudotis visi komerciniais pagrindais veikiantys neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi tiekėjai.

Pagrindinis Audito komitetas pasiūlė įstatymo projektą atmesti.

Seimas įstatymo projekto nesvarstė.

Komitetas nusprendė parengti su svarstomu įstatymo projektu susijusį Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1376, kuriame siūloma suteikti teisę bendruomeninėms organizacijoms gauti panaudos pagrindais savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, neatsižvelgiant į tai, kad šie subjektai jau turi jiems nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto toje pačioje savivaldybėje. Įstatymo projektą pasirašė Komiteto nariai ir kiti Seimo nariai.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1, 4, 8, 10, 17, 20, 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas
Nr. XIIIP-1244

Įstatymo projekte siūloma nustatyti konkrečias socialinės apsaugos sritis, kurioms turėtų būti naudojamos piniginei socialinei paramai skirtos, tačiau nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos, siekiama sudaryti sąlygas didinti nepasiturinčių gyventojų integraciją į darbo rinką ir užtikrinti, kad asmenys, kurie nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos, neprarastų teisės gauti piniginę socialinę paramą.

Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė papildyti sričių, kurioms galima naudoti savivaldybės sutaupytas piniginei socialinei paramai skirtas lėšas, sąrašą įtraukiant į jį priemones, skirtas bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti.

Pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas šiam pasiūlymui pritarė.

Įstatymas Nr. XIII-821 priimtas 2017 m. gruodžio 5 d.

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 2, 12, 14, 15, 19, 21, 24, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21(1) straipsniu įstatymo projektas
Nr. XIIP-4775(2)

Įstatymo projekte siekiama pagerinti išorinės reklamos verslo aplinką, mažinti reklaminės veiklos subjektams informacinių įpareigojimų sukeliamą administracinę naštą, pašalinti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo įgyvendinimo praktikoje išryškėjusius trūkumus.

Komitetas pritarė įstatymo projektui.

Pagrindinis Ekonomikos komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-4775(3).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
Nr. XIIIP-476(2)

Projekte siūloma nustatyti, kad visais atvejais likus šešiems mėnesiams iki daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo termino pabaigos būtų pradedama nauja administratoriaus skyrimo procedūra, iIšskyrus atvejus, jeigu daugiau nei ½ daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą palikti tą patį bendrojo naudojimo objektų administratorių.

Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui ir papildomai pasiūlė, kad 1/5 (vietoje galiojančios nuostatos ½) daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių ir nesuėjus penkerių metų terminui.

Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas įstatymo projekto dar nesvarstė.

Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 pakeitimo įstatymo
Nr. XII-2202 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-187

Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti draudimą įmonėms, kuriose valstybei ir (ar) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, teikti paramą, taip sudarant sąlygas padidinti į valstybės ar savivaldybės biudžetą mokamų dividendų dalį ir užtikrinant skaidresnį ir efektyvesnį valstybės ir savivaldybių lėšų perskirstymą.

Komitetas, savarstydamas įstatymo projektą pasiūlė ne atimti galimybę minėtoms įmonėms teikti paramą, o sugriežtinti šios paramos teikimo kontrolę, įpareigojant atitinkamus subjektus patvirtinti paramos teikimo kriterijus, sąlygas bei teikiamos paramos tikslus.

Pagrindinis Audito komitetas nepritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui.

Įstatymo projektas atmestas po svarstymo Seimo rudens sesijoje.

Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-484

Įstatymo projektas parengtas, siekiant viešinti pajamų ir turto deklaracijas tais atvejais, kai šias deklaracijas teikia aukštas vadovaujamas pareigas viešajame sektoriuje einantys asmenys, taip pat kandidatai į valstybės politikus, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, tokiu būdu sudarant prielaidas veiksmingiau kovoti su korupcija ir užtikrinti visuomenės interesą įsitikinti, kad viešajame sektoriuje vadovaujamas pareigas einantys asmenys savo veikloje vadovaujasi tik valstybės, o ne privačiais interesais tik asmeninei naudai gauti.

Komitetas 2017 m. rugsėjo 13 d. posėdyje pritarė projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.

Seimas 2017 m. gruodžio 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-854.

Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-329(2)

Įstatymo projektas parengtas, siekiant įtvirtinti pareigą turtą deklaruoti ir viešinti akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir valstybės ir savivaldybės įmonių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovų pavaduotojams ir jų šeimos nariams.

Komitetas 2017 m. rugsėjo 13 d. pritarė projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, įskaitant ir pasiūlymą šį Įstatymo projektą sujungti su Įstatymo projektu Nr. XIIIP-484.

Seimas 2017 m. gruodžio 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-854.

Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-995

Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-996

Įstatymų projektai parengti, siekiant pakeisti Lietuvos Respublikos veterinarijos ir maisto tarnybos teisinį statusą iš Vyriausybės įstaigos į įstaigą prie Žemės ūkio ministerijos, pakeisti šios tarnybos vadovo teisinį statusą iš Vyriausybės įstaigos vadovo į įstaigos prie ministerijos vadovo, kurį į pareigas skiria ir iš jų atleidžia žemės ūkio ministras, tai pat nustatyti specialųjį reikalavimą šios tarnybos vadovui - turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą.

Komitetas 2017 m. rugsėjo 27 d. pritarė projektams ir pasiūlė pagrindiniam komitetui juos tobulinti, atsižvelgiant į Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymą ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, įskaitant ir pastabą, kad, vadovaujantis teisėtų lūkesčių principu, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, pasikeitus jos teisiniam statusui, vadovui, paskirtam į pareigas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo nuostatas 4 metų kadencijai, tikslinga sudaryti prielaidas ir toliau eiti šios institucijos vadovo pareigas ir gauti toms pareigoms priklausantį darbo užmokestį iki nustatytos kadencijos pabaigos.

Pagrindinis Kaimo reikalų komitetas į šią pastabą neatsižvelgė.

Seimas 2017 m. lapkričio 7 d. svarstė pagrindinio komiteto (KRK) patobulintus projektus ir nusprendė juos grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės konsoliduotų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-1173

Seimo nutarimo projektu siūloma patvirtinti Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį.

Komitetas 2017 m. lapkričio 8 d. pritarė projektui.

Seimas 2017 m. lapkričio 16 d. priėmė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės konsoliduotų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ Nr. XIII-747.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2016 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-1174

Seimo nutarimo projektu siūloma patvirtinti Lietuvos Respublikos 2016 metų nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį.

Komitetas 2017 m. lapkričio 8 d. pritarė projektui.

Seimas 2017 m. lapkričio 16 d. priėmė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos 2016 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ Nr. XIII-746.

Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1227

Įstatymo projektas buvo parengtas siekiant patvirtinti Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.

Komitetas 2017 m. lapkričio 8 d. iš esmės pritarė projektui projektui ir pasiūlė jį tobulinti, atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymus: 1) dėl savivaldybių skolinimosi limitų; 2) dėl papildomo finansavimo savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms skyrimo; 3) dėl savivaldybėms skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų žemės ūkio funkcijoms atlikti ir valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise padidinimo; 4) dėl papildomo finansavimo skyrimo Vidaus reikalų ministerijai (papildomai finansuoti Lietuvos savivaldybių asociacijos vykdomas sekretoriato funkcijas Europos Sąjungos Regionų komitete ir iš dalies padengti „Auksinės krivūlės“ laureatų apdovanojimo ceremonijos išlaidas); 5) dėl papildomo finansavimo skyrimo savivaldybių kultūros objektų statybai (ilgalaikiam ir nematerialiam turtui įsigyti) 2018 m.; 6) dėl finansavimo savivaldybių švietimo įstaigų avarinei būklei likviduoti nemažinimo 2018 m., lyginant su 2017 m.

Seimas 2017 m. gruodžio 12 d. priėmė 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. XIII-868.

Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo
Nr. VIII-385 5, 10, straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1228

Įstatymo projektas buvo parengtas siekiant sudaryti sąlygas visoms savivaldybėms auginti savo biudžetų pajamas ir suteikti savivaldybėms motyvaciją dar aktyviau skatinti užimtumą, pritraukti investicijas, kuriančias naujas darbo vietas; tikslui pasiekti pasiūlyta atsisakyti bendrosios dotacijos kompensacijos ir GPM atskaitymo savivaldybių biudžetams rodiklį padalinti į pastoviąją ir kintamąją dalis bei nustatyti, kaip šios rodiklio dalys yra apskaičiuojamos ir kam skiriamos.

Komitetas 2017 m. lapkričio 8 d. iš esmės pritarė projektui ir pasiūlė jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas, taip pat Komiteto pasiūlymą, kad savivaldybėms ateinančių biudžetinių metų prognozuojamų pajamų, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais, mažėjimas būtų kompensuojamas tuo atveju, jei šios pajamos mažėtų 10 ir daugiau procentų.

Seimas 2017 m. gruodžio 5 d. priėmė Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 5, 10, straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIII-808.

Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4, 6, 10, 14, 15, 18, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10(1) straipsnių įstatymo projektas Nr. XIIIP-1229

Įstatymo projektas buvo parengtas siekiant: 1) patikslinti įstatymo nuostatas, reglamentuojančias, kokių įstaigų vadovai gali būti asignavimų valdytojais, 2) praplėsti savivaldybių skolinių įsipareigojimų sąrašą, atsižvelgiant į tai, kad išsiplėtė savivaldybių skolinimosi instrumentų įvairovė, 3) patikslinti įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nepanaudotų į valstybės biudžetą įmokėtų biudžetinių įstaigų pajamų likučių perkėlimą į kitus biudžetinius metus, 4) patikslinti įstatymo nuostatas, reglamentuojančias, kam gali būti naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšos ir kt.

Komitetas 2017 m. lapkričio 8 d. iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus.

Seimas 2017 m. gruodžio 5 d. priėmė Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo
Nr. I-430 4, 6, 10, 14, 15, 18, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10(1) straipsnių įstatymą Nr. XIII-809.

Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1230

Įstatymo projektas buvo parengtas siekiant FNTT vadovo asignavimų valdytojo teises perduoti vidaus reikalų ministrui.

Komitetas 2017 m. lapkričio 8 d. pritarė iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui.

Seimas 2017 m. gruodžio 5 d. priėmė Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 19 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-810.

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 17 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1231

Įstatymo projektas buvo parengtas siekiant VAD vadovo asignavimų valdytojo teises perduoti vidaus reikalų ministrui.

Komitetas 2017 m. lapkričio 8 d. pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

Seimas 2017 m. gruodžio 5 d. priėmė Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 17 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-811.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-681 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1234

Įstatymo projektas buvo parengtas siekiant atidėti nuo 2018 m. numatytą valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijų intervalų mažinimą.

Komitetas 2017 m. lapkričio 8 d. pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

Seimas 2017 m. gruodžio 5 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo
Nr. XII-681 6 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-818.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2018 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-1243

Įstatymo projektas buvo parengtas siekiant patvirtinti 2018 metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, kuris bus taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų (toliau – valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos), darbuotojų pareigines algas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų, karių darbo užmokestį ir kitas teisės aktuose nustatytas išmokas.

Komitetas 2017 m. lapkričio 8 d. iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė papildyti projektą prašymu Vyriausybei būtų numatyti priemones, kurias įgyvendinus laipsniškai per trejus metus (iki 2020 metų) būtų atstatytas dėl 2008 metų ekonominės finansinės krizės sumažintas pareiginės algos bazinis dydis (142 eurai). Šiam komiteto pasiūlymui nebuvo pritarta.

Seimas 2017 m. gruodžio 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2018 metais, įstatymą Nr. XIII-838.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1259

Įstatymo projektas buvo parengtas siekiant supaprastinti ir nuo 7 iki 1,5 mėn. sutrumpinti valstybinės žemės sklypų Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms perdavimo savivaldybėms patikėjimo teise procedūras – atsisakyti Vyriausybės dalyvavimo žemės sklypų perdavimo procese ir žemės sklypus perduoti valstybinės žemės patikėtinės – Nacionalinės žemės tarnybos – vadovo sprendimu, suderintu su Žemės ūkio ministerija.

Komitetas 2017 m. lapkričio 22 d. iš esmės pritarė iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus.

Seimas 2017 m. gruodžio 21 d. priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-971.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 22, 23, 31, 32, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-401(2)

Įstatymo projektas buvo parengtas siekiant pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas, dalį šių funkcijų perduodant miestų ir rajonų savivaldybėms.

Komitetas 2017 m. lapkričio 22 d. nusprendė įstatymo projektą Nr. XIIIP-401(2) atmesti, nes nebaigus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso valstybinės žemės patikėtinio funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos žemės įstatymu Nacionalinei žemės tarnybai, netikslinga perduoti savivaldybėms tokia apimtimi, kaip siūlo projekto iniciatorius.

Seimas 2017 m. gruodžio 14 d. įstatymo projektą grąžino iniciatoriui tobulinti.

Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1185

Įstatymo projektas buvo parengtas siekiant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui suteikti teisę ir pareigą būti koordinuojančia institucija renkant, tiriant, analizuojant istorijos procesus SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę laikotarpiu.

Komitetas 2017 m. lapkričio 22 d. iš esmės pritarė iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.

Seimo Žmogaus teisių komitetas įstatymo projektą patobulino (Nr. XIIIP-1185(2)). Projektas Seime nesvarstytas.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1293

Įstatymo projektas buvo parengtas siekiant valstybės ir savivaldybės įmonėse didinti nepriklausomų valdybos narių skaičių nuo 1/3 iki ½.

Komitetas 2017 m. gruodžio 6 d. iš esmės pritarė iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą.

Seimo Ekonomikos komitetas Įstatymo projektą patobulino (Nr. XIIIP-1293(2)). Projektas Seime nebuvo svarstytas.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projektas Nr. XIIIP-1061

Įstatymo projektas buvo parengtas siekiant padidinti pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį iki 142 eurų.

Komitetas 2017 m. gruodžio 6 d. nusprendė įstatymo projektą Nr. XIIIP-1061 atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktus motyvus ir į Seimo sprendimą dėl Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1243(2).

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-985

Įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisinį pagrindą savivaldybėms tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos kelių įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas dėl mėgėjų sodų bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių įrašymo į vietinės reikšmės kelių sąrašus, taip pat užtikrinti šių kelių (gatvių) priežiūrą, taisymą ir tiesimą. Atsisakyti Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo reguliavimo sričiai nepriskirtų žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūrų reglamentavimo, minimalaus kelių pločio reikalavimo projektuojant kelius ir gatves.

Komitetas 2017 m. rugsėjo 27 d. posėdyje pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktas pastabas bei Komiteto pasiūlymą.

Įstatymo projektas Seime nesvarstytas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-1088

Komitetas 2017 m. rugsėjo 13 d. projektą apsvarstė ir pritarė su pasiūlymais. Į komiteto pasiūlymus buvo atsižvelgta. Seimo nutarimas Nr. XIII-633 priimtas 2017 m. rugsėjo 14 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10(3) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1351

Įstatymo projektas yra įstatymų projektų paketo (Nr. XIIIP-1351 – XIIIP-1354), kuriuo sudarytos salygos centralizuotai atlikti dalį biudžetinių ir viešųjų įstaigų bendrųjų funkcijų, dalis.

Įstatymo projekte Nr. XIIIP-1351 sudaromos galimybės centralizuoti dalį įstaigų buhalterinės apskaitos funkcijų. Atsižvelgiant į tai, jog Komitetas priėmė sprendimą į svarstomą įstatymų projektų paketą teikti lydimuosius įstatymų projektus (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1466, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 10 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1467 ir Lietuvos Respublikos vyriausybės įstatymo Nr. I-464 papildymo 30¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1468), pagrindiniam komitetui pasiūlyta, kaip suderinti šio įstatymo nuostatas su papildomai teikiamų įstatymų projektų formuluotėmis (numatant subjektus, kurie priims sprendimus dėl centralizavimo, atsakomybių atskyrimo taisyklę bei pasiūlyta įgyvendinamoji nuostata dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo centralizuotai arba pagal sutartį su apskaitos paslaugas teikiančia įmone tvarkomos apskaitos). Komiteto pasiūlymams pagrindinis Audito komitetas pritarė.

Įstatymas Nr. XIII-930 Seime priimtas 2017 m. gruodžio 19 d.

2.3. Parlamentinė kontrolė

Dėl vaikų žaidimų aikštelių metinės kontrolės

Komitetas atliko parlamentinę kontrolę dėl Sveikatos apsaugos ministro 2015-10-30 įsakymu Nr. V-1208 patvirtintos Higienos normos HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN) įgyvendinimo. Parlamentinė kontrolė buvo pradėta Komitetui ir Seimo nariams nuolat gaunant informacijos, jog savivaldybėms problemų kelia nuo 2017-07-01 įsigaliojęs higienos normos 48.3 punktas, kuris įpareigoja žaidimų aikštelių ar patalpų eksploatuotojus ar savininkus ne rečiau kaip 1 kartą per 12 mėnesių atlikti mokamą žaidimų aikštelių ir patalpų metinę kontrolę. Keliamos problemos dėl to, kad tinkamam HN vykdymui (tiek atitikties reikalavimų vertinimui, tiek ir nesertifikuotos žaidimų aikštelių įrangos išmontavimui bei naujos įsigijimui) reikalingos didelės papildomos lėšos, kurios nebuvo skirtos. Komitetas su Lietuvos savivaldybių asociacija apie savivaldybėse esančią padėtį įsigaliojus HN surinko informaciją iš dalies Lietuvos savivaldybių, gavo informaciją apie HN rengimo eigą iš Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija, rengdama HN projektą, lėšų poreikio kontrolės paslaugoms pirkti, nesaugiai įrangai išmontuoti, naujai įrangai įsigyti, neskaičiavo.

Komitetas 2017 m. spalio 31 d. susipažinęs su surinkta medžiaga raštu pasiūlė Vyriausybei priimant sprendimus dėl 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodiklių, įvertinti savivaldybių lėšų poreikį vaikų žaidimų aikštelių metinei kontrolei ir vaikų žaidimų aikštelių atnaujinimui ir įtraukti šias sumas į kintamąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus. Į komiteto pasiūlymą nebuvo atsižvelgta.

Dėl administracinių ir viešųjų paslaugų inventorizavimo bei informacinės sistemos (PASIS) efektyvumo

2017 m. lapkričio 15 d. Komiteto posėdyje svarstyta 2017-09-29 valstybinio audito ataskaita „Ar pasirengta priimti sprendimus dėl administracinių ir viešųjų paslaugų pertvarkos“.

Susipažinus su ataskaita nustatyta, kad: Vidaus reikalų ministerijos veiksmai inventorizuojant administracines ir viešąsias paslaugas nepakankamai efektyvūs ir racionalūs; į PASIS suvesta apie 10 tūkst. paslaugų, bet neaišku, kiek turėjo būti suvesta, nustatyta tik 2 proc. paslaugų stebėsenos rodiklių; neįdentifikuotos paslaugos, kurias turi teikti valstybė ir nesukurta tinkamiausio paslaugos teikėjo pasirinkimo sistema; duomenų kaupimas pradėtas nepasirengus; neaišku, kas yra viešoji paslauga (reikalinga tobulinti apibrėžimą); nėra kontrolės mechanizmo suvedant duomenis į PASIS; neturima duomenų, kiek yra viešųjų paslaugų teikimo administratorių; paslaugų teikėjai nevykdo kokybės tyrimų (privaloma pateikti į PASIS); į PASIS pateiktų duomenų tikrinime nedalyvauja viešųjų paslaugų teikimo administratoriai; PASIS stringa, nepatogu suvesti duomenis, nėra sąveikos su kitomis IS; PASIS internetinis portalas „Lietuvos paslaugų katalogas“ veikia netinkamai (nėra suvestos paslaugos).

Valstybės kontrolė Vidaus reikalų ministerijai pateikė rekomendacijas, kaip ištaisyti nustatytus trūkumus.

Komitetas nusprendė kartą per sesiją išklausyti Vidaus reikalų ministerijos atstovų informaciją apie rekomendacijų plane numatytų priemonių įgyvendinimo eigą ir rezultatus.

Dėl sisteminio požiūrio į viešojo sektoriaus darbo užmokestį

Komitetas, svarstydamas Vyriausybės pateiktus įstatymų projektus, skirtingai reglamentuojančius darbo užmokesčio klausimus atskiroms viešojo sektoriaus subjektų grupėms, 2017 m. spalio 18 d. posėdyje nutarė atlikti parlamentinę kontrolę. Jos tikslas – išsiaiškinti įgyvendinant Vyriausybės programą numatytų teisėkūros iniciatyvų tendencijas. Vyriausybeibuvo raštu pateiktas paklausimas dėl turimos vizijos valstybės tarnautojų ir politikų, pareigūnų, teisėjų bei kitų biudžetinėse įstaigose dirbančių asmenų darbo užmokesčio sistemų tarpusavio sąveikų, hierarchijos ir šių sistemų vidinių struktūrų.

Komitetas 2017 m. gruodžio 6 d. posėdyje susipažino su Vidaus reikalų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atsakymais. Vyriausybei buvo pasiūlyta kompleksiškai su rengiamo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis įvertinti atskirų viešojo sektoriaus grupių darbo užmokestį reguliuojančias nuostatas, siekiant, kad būtų išlaikyta pareigybių ir atsakomybių hierarchija. Taip pat pasiūlyta prireikus parengti ir pateikti Seimui atitinkamus įstatymų pakeitimų projektus. Parlamentinė kontrolė bus tęsiama 2018 metais.

Dėl gyventojų migracijos tendencijų ir savivaldybių pajamų nustatymo metodikos

2017 m. rugsėjo 13 d. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas aptarė Lietuvos statistikos departamento pateiktą informaciją apie Lietuvos nuolatinių gyventojų migracijos mastą ir tendencijas laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2016 m., taip pat diskutavo dėl gyventojų skaičiaus savivaldybėse kitimo (dėl migracijos ir (ar) natūralios gyventojų kaitos) poveikio savivaldybių biudžetų pajamoms.

Išklausius Lietuvos statistikos departamento atstovų paaiškėjo, kad šios institucijos nuolat kaupiama statistine informacija apie nuolatinių gyventojų skaičiaus Lietuvos regionuose (savivaldybėse ir apskrityse) kitimo mastą ir tendencijas vis dar nepakankamai naudojasi kitos valstybės institucijos ir ypač tos, kurios dalyvauja nacionalinės regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo, taip pat šios politikos įgyvendinimo priežiūros procese. Todėl Komitetas priėmė sprendimą rekomenduoti Lietuvos statistikos departamentui periodiškai teikti jo kaupiamą statistinę informaciją apie nuolatinių gyventojų skaičiaus Lietuvos regionuose kitimo mastą ir tendencijas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, taip pat Vidaus reikalų ministerijai ir kitoms valstybės ir regioninio lygmens institucijoms, kurioms pavesta vykdyti regioninės politikos formavimo, jos įgyvendinimo ir įgyvendinimo priežiūros funkcijas, mažinti regioninius skirtumus, gerinti investicinę aplinką regionuose.

Išklausius Finansų ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų, paaiškėjo, kad: 1) savivaldybių gyventojų skaičius ir jo kitimas daro ženklų poveikį, planuojant savivaldybių biudžetų pajamas ir ypač pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio; 2) mažėjant gyventojų skaičiui savivaldybėse ne visada pagrįstai mažinami iš valstybės biudžeto skiriami asignavimai savivaldybėms valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti; 3) skiriant asignavimus investiciniams projektams iš Valstybės investicijų programos, skirtingai nei paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų atveju, nėra nustatomi kriterijai, pagal kuriuos būtų galima vertinti tokių investicinių projektų poveikį regionų plėtrai, socialinės atskirties regionuose mažinimui.

Komitetas, siekdamas, kad savivaldybių disponuojami finansiniai ištekliai būtų adekvatūs joms teisės aktais pavestoms funkcijoms, o asignavimai iš Valstybės investicijų programos investiciniams projektams būtų skiriami atsižvelgiant taip pat ir į jų galimą poveikį regionų plėtrai, socialinės atskirties regionuose mažinimui paprašė Finansų ministerijos:

1. Iki 2017 m. spalio 9 d. pateikti Komitetui informaciją apie valstybės biudžeto lėšų, numatomų 2018 metais skirti savivaldybėms valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti, apimtis (jas palyginant su 2017 metais skirtomis lėšomis, trumpai pakomentuojant padidėjimo ar sumažėjimo priežastis);

2. Parengti ir pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl kriterijų, pagal kuriuos būtų galima tai pat vertinti investicinių projektų, finansuojamų iš Valstybės investicijų programos, poveikį regionų plėtrai, socialinės atskirties regionuose mažinimui, nustatymo ir apie tai informuoti Komitetą.

Finansų ministerija 2017 m. spalio mėn. pabaigoje pateikė Komitetui informaciją apie valstybės biudžeto lėšų, numatomų 2018 metais skirti savivaldybėms valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti, apimtis (jas palyginant su 2017 metais skirtomis lėšomis, trumpai pakomentuojant padidėjimo ar sumažėjimo priežastis). Antroji užduotis iki šiol neįvykdyta.

Dėl savivaldybių teisių disponuoti valstybine žeme

2017 m. rugsėjo 20 d. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas aptarė savivaldybių teisių disponuoti valstybine žeme didinimo tikslingumą ir galimybes. Nuspręsta raštu kreiptis į Žemės ūkio ministeriją, prašant pateikti informaciją, ar ir kokia apimtimi galėtų būti tikslinamos rengiamo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatos, kurios sudarytų prielaidas didinti savivaldybių teises disponuojant joms perduotais patikėjimo teise valstybinės žemės sklypais, skirtais ūkinei komercinei veiklai, taip pat kurios nustatytų papildomas pareigas ir atsakomybę NŽT dėl žemės sklypų formavimo prie nebaigtų statyti ar apleistų pastatų. Žemės ūkio ministerija raštu informavo, kad baigiamas rengti ir artimiausiu metu Seimui bus teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo numatyta supaprastinti ir sutrumpinti valstybinės žemės sklypų skyrimo savivaldybėms valdyti patikėjimo teise procedūrą.

Dėl Europos Sąjungos paramos paskirstymo Pietryčių Lietuvos regione

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, reaguodamas į Vlniaus rajono savivaldybės pateiktą informaciją apie galimai diskriminacines paramos teikimo sąlygas, 2017 m. spalio 18 d. posėdyje išklausė Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonių atrankos kriterijus ir Europos Sąjungos paramos skyrimą. Išklausius abiejų suinteresuotų pusių argumentus nebuvo konstatuota, kad esamos sąlygos yra netinkamos.

Dėl vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, įvertinęs Lietuvos savivaldybių asociacijos iškeltas problemas, 2017 m. lapkričio 8 d. svarstė klausimą dėl vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos.

Komitetas nusprendė:

1. Sudaryti konsultacinę grupę dėl vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos;

2. Prašyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iki 2017 m. gruodžio 1 d. Komitetui raštu pateikti informaciją:

2.1 apie esamą ir naujai kuriamą centralizuotą vaiko teisių apsaugos sistemos struktūrą, nurodant institucijas ir (ar) padalinius, joms priskirtas funkcijas, pareigybių skaičių ir pobūdį, vienai pareigybei tenkantį vaikų skaičių ir kitą aktualią informaciją;

2.2. valstybės biudžeto lėšas, skirtas 2017 m. vaiko teisių apsaugos funkcijai savivaldybėse įgyvendinti, numatomą šios funkcijos finansavimą savivaldybėms nuo 2018 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d., bei numatomas šiai funkcijai įgyvendinti lėšas nuo 2018 m. liepos 1 d.

2018 m. sausio 17 d. įvyko konsultacinės grupės posėdis, kuriame Socialinės apsaugos ir darbo ministerija susipažindino su naujausia informacija apie įgyvendinamą vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką. Buvo sutarta, kad naujausia informacija bus pristatyta Lietuvos savivaldybių asociacijos Socialinių reikalų komitetui, taip pat bus aktyviai komunikuojama su savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriais, nedelsiant bus rengiami reikalingi teisės aktų (ypač Civilinio kodekso) pakeitimai, kad jau 2018 m. kovo mėn. jie galėtų būti pateikti Seimui, o esant poreikiui bus organizuojami kiti konsultacinės grupės posėdžiai.

Dėl 2007–2013 m. laikotarpiu Europos Sąjungos lėšomis finansuotų viešosios infrastruktūros projektų įgyvendinimo

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017 m. lapkričio 15 d. svarstė klausimą dėl 2007–2013 m. laikotarpiu Europos Sąjungos lėšomis finansuotų viešosios infrastruktūros projektų.

Komitetas nutarė:

1. Siūlyti Aplinkos ministerijai kartu su Finansų ministerija įvertinti galimybes teisminiuose ginčuose dėl vandentvarkos ir nuotėkų projektų, kuriems buvo atlikti pažeidimų tyrimai ir pritaikytos finansinės korekcijos, siekti taikos susitarimų su projektų vykdytojais. Prašyti Aplinkos ministerijos iki 2017 m. gruodžio 15 d. informuoti Komitetą apie dėl to priimtus sprendimus ir pasiektus susitarimus;

2. Prašyti Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos parengti ir pateikti Aplinkos ministerijai, Finansų ministerijai ir Komitetui duomenis apie bendrovių, kurių vykdytiems projektams buvo pritaikytos finansinės korekcijos, metines apyvartas, grąžintinas lėšų sumas ir galimas finansines, ekonomines pasekmes, kurios susidarytų grąžinus šias lėšas.

Komitetas šią parlamentinę kontrolę pratęsė 2017 m. gurodžio 20 d. posėdyje. Išklausęs Aplinkos ministerijos ir Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos informaciją, Komitatas nutarė pratęsti šią parlamentinę kontrolę ir prašyti Aplinkos ministeriją iki 2018 m. sausio 31 d. informuoti Komitetą apie teisminiuose ginčuose priimtus sprendimus ir (ar) pasiektus susitarimus.

Valstybinio audito ataskaita „Valstybės institucijų ir įstaigų veiksmai pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas“

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017 m. lapkričio 22 d. svarstė valstybinio audito ataskaitą „Valstybės institucijų ir įstaigų veiksmai pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas“.

Nutarta:

1. Siūlyti Ūkio ministerijai kartu su savivaldybėmis įvertinti priežastis, dėl kurių kyla sunkumų valdyti laisvąsias ekonomines zonas ir pritraukti investicijas į jas, bei prašyti Ūkio ministerijos raštu informuoti Komitetą apie šiuo klausimu priimtus sprendimus.

2. Prašyti Vidaus reikalų ministerijos raštu informuoti Komitetą apie valstybinio audito ataskaitos rekomendacijų įgyvendinimą.

Sanglaudos politikos poveikis regioninių skirtumų mažinimui Lietuvoje skirtingais finansinio programavimo laikotarpiais

2017 m. gruodžio 13 d. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje, dalyvaujant Vidaus reikalų, Ūkio ir Finansų ministerijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovams, išklausytas ESTEP valdybos pirmininko K. Manioko pranešimas „Europos Sąjungos Sanglaudos politikos įtaka regioniniams skirtumams Lietuvoje“ ir aptartos galimybės šio pranešimo įžvalgomis pasinaudoti rengiant Lietuvos regioninės politikos tobulinimo kryptis (regioninės politikos Baltąją knygą), identifikuojant regioninei politikai įgyvendinti tinkamus Lietuvos regionus ir jų specializaciją, taip pat ruošiantis 2021–2027 metų Europos Sąjungos finansinei perspektyvai (bendrai) ir Sanglaudos politikos įgyvendinimui (konkrečiai).

Lietuvos regioninės politikos Baltosios knygos aptarimas

2017 m. gruodžio 20 d. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje, dalyvaujant apskričių regioninės plėtros tarybų pirmininkams (ar jų deleguotiems asmenims), Vidaus reikalų, Ūkio ir Finansų ministerijų, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovams, buvo išklausyta Vidaus reikalų viceministro G. Surplio informacija apie Lietuvos regioninės politikos Baltosios knygos svarbiausias nuostatas. Komitetas nutarė: 1) atkreipti Vidaus reikalų ministerijos dėmesįs į tai, kad Baltosios knygos variantas, kuris buvo pateiktas svarstyti Nacionalinei regioninės plėtros tarybai 2017 m. gruodžio 18 d., parengtas nepakankamai atsižvelgiant į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto organizuotos 2017 m. spalio 11 d. konferencijos metu pareikštas kritines pastabas, 2) rekomenduoti Baltąją knygą papildyti kai kuriomis nuostatomis arba atsisakyti kai kurių abejonę keliančių nuostatų, 3) pasiūlyti Vidaus reikalų ministerijai 2018 m. I ketv. parengus Baltajai knygai įgyvendinti skirtus planavimo ir (ar) teisės dokumentus, pristatyti juos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui.

Dėl Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros 2017–2019 metų veiksmų plano 2.3 priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimo

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, vykdydamas tęstinę parlamentinę kontrolę, dalyvaujant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams svarstė Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros 2017–2019 metų veiksmų plano 2.3 priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimo stebėseną savivaldybėse. Nutarta pagal gautus rezultatus bei pasiūlymus tobulinti Aprašą. Komitetas paprašė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informuoti apie numatomas tobulinti Aprašo nuostatas, susijusias su bendruomeninės veiklos finansavimu 2018 metais.

2017 m. gruodžio 21 d. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras pristatė siūlomus esminius Aprašo dėl bendruomeninės veiklos finansavimo 2018 m. pakeitimus. Nutarta, kad su suinteresuotomis institucijomis suderintas aprašo projektas bus pateiktas Komitetui 2018 m. pradžioje.

Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos struktūros pokyčių įtakos įstaigos veiklai

2017 m. lapkričio 22 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos struktūros pokyčių galimą įtaką įstaigos veiklai.

Nutarta:

1. Siūlyti Lietuvos savivaldybių asociacijai surinkti ir pateikti Aplinkos ministerijai informaciją apie problemas dėl savavališkų statybų kontrolės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos reorganizavimo.

2. Siūlyti Aplinkos ministerijai organizuoti pasitarimą kartu su Lietuvos savivaldybių asociacijos ir savivaldybių atstovais, identifikuoti ir aptarti sistemines problemas savavališkų statybų srityje ir priimti suderintus sprendimus dėl šių problemų sprendimo; teisės aktuose įtvirtinti galimybes Inspekcijos atstovams fiksuoti ir oficialiai registruoti žodžiu pateikiamus piliečių pranešimus dėl galimai savavališkų statybų bei nustatyti Inspekcijos padalinių operatyvios patikros galimo pažeidimo vietoje sistemą; išnagrinėti teisės aktuose nustatytas Inspekcijos ir savivaldybių funkcijas statybų priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros srityse ir priimti sprendimus dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo, aiškiai apibrėžiant ir atribojant kiekvieno subjekto kompetenciją minėtose srityse. Gautas Aplinkos ministerijos atsakymas, kuriuo informuojama, kad yra rengiami reguliarūs susitikimai su savivaldybėmis. Taip pat nurodoma, kad esami poįstatyminiai teisės aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo ir Vyriausybės nutarimu patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatas, todėl jų keisti nenumatoma.

2.4. Europos reikalų svarstymas

Komitetas 2017 m. lapkričio 8 d. posėdyje svarstė Europos Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo Nr. KOM(2017) 481, ES-17-120. Komitetas nusprendė, kad pasiūlymas galimai neprieštarauja subsidiarumo principui. Taip pat nuspręsta pasiūlyti patikslinti Užsienio reikalų ministerijos 2017 m. rugsėjo 28 d. pateiktą poziciją Nr. POZ-480 ir išreikšti aiškų nepritarimą Pasiūlymo nuostatai dėl reikalavimo nacionalinėms politinėms partijoms skelbti Europos politinės partijos logotipą ir politinę programą bei nustatytą informaciją, nes tai galėtų būti vertintina kaip netiesioginis kišimasis į nacionalinių partijų vidaus reikalus, jų politinės veiklos laisvę ir valstybių narių kompetenciją reglamentuoti šių partijų veiklą. Europos reikalų komitetas 2017 m. lapkričio 8 d. posėdyje šiam Komiteto pasiūlymui nepritarė.

Komitetas 2017 m. gruodžio 6 d. posėdyje svarstė Europos Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2018 m. darbo programa“. Nr. KOM(2017)650, ES-17-138 . Komitetas, įvertinęs 2018 m. Lietuvai aktualiausių Europos Sąjungos darbotvarkės klausimų sąvadą, patvirtintą Vyriausybės 2017 m. lapkričio 29 d. pasitarime, nusprendė 7 klausimus priskirti prie aktualių ar labai aktualių Europos Sąjungos darbotvarkės klausimų.

Komitetas 2018 m. sausio 11 d. posėdyje svarstė Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir Europos Centriniam bankui „Europos Ekonomikos ir finansų ministras“ Nr. KOM (2017) 823, ES-17-160. Komitetas nusprendė iš esmės pritarti Finansų ministerijos 2017 m. gruodžio 20 d. pateiktai pozicijai Nr. POZ-682. Be to, papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad:

1. Europos ekonomikos ir finansų ministro pareigybės sukūrimas, statusas, funkcijos ir sąveika su kitomis institucijomis Komunikato nuostatose yra apibrėžta neaiškiai;

2. Komunikato nuostatos kelia abejonių, ar, sukūrus Europos ekonomikos ir finansų ministro pareigybę, nebus pažeidžiamos nacionalinės kompetencijos ir nebus kišamasi į reikalus, kurie geriausiai būtų tvarkomi nacionaliniu lygmeniu;

3. Komunikate iškeltus tikslus dėl didesnio efektyvumo, nuoseklumo ir skaidrumo Europos Sąjungos ir euro zonos ekonominės politikos formavimo procese galima pasiekti pasitelkus jau egzistuojančią institucinę sistemą ir galių balansą.

Komitetas 2018 m. vasario 21 d. posėdyje svarstė Europos Komisijos komunikatą „2018 m. metinė augimo apžvalga“ Nr. KOM (2017) 690, ES-17-164.

Komitetas nusprendė iš esmės pritarti Ūkio ministerijos 2017 m. gruodžio 4 d. pateiktai Lietuvos Respublikos pozicijai Nr. POZ-615. Taip pat akcentuota būtinybė Lietuvoje užtikrinti didesnį viešųjų investicijų veiksmingumą, geresnę viešųjų pirkimų kokybę ir viešojo administravimo reformas. Be to, pažymėta struktūrinių reformų įgyvendinimo svarba, kad ekonomika būtų pasirengusi prisitaikyti prie pokyčių, būtų pasiektas didesnis našumas ir augimo potencialas. Komiteto nuomone, ilgalaikių struktūrinių pokyčių problemas padėtų išspręsti geresnis reformų įgyvendinimo koordinavimas. Taip pat paskatinta laiku ir prasmingai į reformų įgyvendinimą įtraukti socialinius partnerius ir taip pagerinti reformų rezultatus.

2.5. Tarptautinis bendradarbiavimas

Komiteto narė Guoda Burokienė 2017 m. spalio 9-12 d. Briuselyje (Belgijos Karalystė) dalyvavo Europos regionų ir miestų savaitės (angl. – European Week of Regions and Cities) seminaruose ir diskusijose. Komandiruotės metu aptarti šie pagrindiniai klausimai:

1. Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių nacionalinių, regionų ir vietos valdžių vaidmuo įgyvendinant ES Sanglaudos politiką;

2. Iššūkiai ir geroji patirtis, susijusi su ES fondų lėšų panaudojimu įgyvendinant regioninius, savivaldybių, vietos bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų projektus;

3. Naujausios Europos Komisijos ataskaitos, analizės ir numatomos teisėkūros iniciatyvos dėl ES naujojo ilgalaikio finansinio 2021–2027 m. periodo;

4. ES Sanglaudos politikos perspektyvos po 2020 m.

Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys ir Komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas 2018 m. sausio 23 d. susitiko su Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso (toliau – Kongresas) Monitoringo komiteto nariais Artur Torres Pereira (Portugalija) ir Sigurdur Bjorn Blondal (Islandija). Susitikime išsamiai aptarta vietos savivaldos situacija, regioninės politikos įgyvendinimas Lietuvoje ir didžiausi iššūkiai.

Pripažinta, kad gyventojų migracija į užsienio valstybes, per mažas gyventojų įtraukimas į vietos reikalų tvarkymą, regionų netolygus išsivystymas ir korupcijos apraiškos vietos lygiu yra didžiausi šiandienos iššūkiai Lietuvoje. Komiteto pirmininkas Kongreso Monitoringo komiteto nariams pristatė naujausias teisėkūros iniciatyvas, kurios įgyvendintos ar yra inicijuojamos sprendžiant šiuos iššūkius. Akcentuota, kad siekiama sudaryti kuo palankesnes teisines sąlygas gyventojams dalyvauti savivaldybėse priimant sprendimus, kontroliuojant vietos valdžią. Tobulinamas savivaldybių seniūnijų formavimo ir administravimo reglamentavimas. Inicijuojami sprendimai dėl tinkamos kokybės viešųjų paslaugų gyventojams teikimo užtikrinimo. Daug dėmesio skiriama regioninės politikos tobulinimui, stiprinant regionų plėtros tarybų statusą ir kompetencijas. Atliekama nuolatinė parlamentinė kontrolė, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir reikalingas valstybės investicijų ir Europos Sąjungos lėšų skyrimas regionams sustiprinti.

Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys susitikime iškėlė klausimą dėl balsavimo teisės Kongreso Regionų rūmuose sugrąžinimo Lietuvos delegacijos nariams. Panaikinus apskričių viršininkų administracijas Lietuvoje, Kongreso Regionų rūmuose Lietuvos atstovams suteiktas tik stebėtojų statusas, leidžiantis tik dalyvauti diskusijose. Povilas Urbšys išsamiai paaiškino nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo ypatumus, atkreipė svečių dėmesį į regionų plėtros tarybų formavimą, priimamų sprendimų svarbą ir teigė, kad yra visi pagrindai sugrąžinti balsavimo teisę Lietuvos atstovams. Kongreso Monitoringo komiteto delegacijos vadovas A. Torres Pereira pažadėjo įvertinti Lietuvos pokyčius ir ataskaitoje pateikti rekomendacijas, kaip šis klausimas galėtų būtų sprendžiamas.

Susitikime Kongreso Monitoringo komiteto nariai domėjosi savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo galimybėmis, regioninio valdymo ypatumais, savivaldybių vidine decentralizacija ir idėja Vilniaus miestui suteikti specialų statusą.

2.6. Kitos veiklos

Renginiai

Komiteto ir VRM organizuota viešoji diskusija (konferencija) apie Lietuvos regioninės politikos Baltąją knygą.

2017 m. spalio 11 d. vyko Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir Vidaus reikalų ministerijos organizuota konferencija „Lietuvos regioninės plėtros kryptys. Baltosios knygos pristatymas“. Komiteto nariai, savivaldybių, apskričių regioninės plėtros tarybų, valstybės institucijų, asocijuoto verslo, mokslo ir mokymo įstaigų, visuomeninių organizacijų ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai aptarė Vidaus reikalų ministro sudarytos darbo grupės parengtas Lietuvos regioninės politikos gaires (Baltąją knygą). Konferencijos metu kalbėjusieji asmenys pripažino parengto dokumento svarbą ir reikšmę. Jie pasidžiaugė, kad regioninės politikos Baltoji knyga buvo rengiama sutelkus įvairių ministerijų, savivaldybių, asocijuoto verslo ir visuomeninių organizacijų atstovus ir kad joje siekiama įtvirtinti naują požiūrį į valstybės regioninę politiką: iš Europos Sąjungos paramos lėšų „dalijimo“ vietinės plėtros projektams politikos valstybės regioninė politika jau pradedama traktuoti kaip nacionalinio lygio koordinuota viešoji politika, kurios tikslų nustatyme ir įgyvendinime dalyvauja valstybės (praktiškai visų ministerijų), vietos ir (ar) regioninio lygmens valdžios institucijos, mokslo ir mokymo įstaigos, ekonominiai ir socialiniai partneriai, suinteresuoti tolygia valstybės teritorine plėtra, darbo vietų regionuose kūrimu, emigracijos mažinimu ir gyvenimo sąlygų regionuose gerinimu.

Visgi, dėl minėto dokumento formos ir turinio buvo išsakyta daugiau kritinių pastabų. Buvo atkreiptas dėmys į tai, kad didesnę dalį sudaro ne regioninės politikos strategija ir jos įgyvendinimo priemonės, o esamos situacijos apžvalga. Baltoji knyga yra neaiškios teisinės formos, joje trūksta išsamesnės regiono sampratos ir tvirtesnio pagrindimo, kokiame skaičiuje regionų optimalu įgyvendinti naujo laikotarpio regioninę politiką (o tai svarbu diferencijuotai taikant finansines priemones ir regionų plėtrai skiriant finansines lėšas iš valstybės ir (ar) Europos Sąjungos fondų). Baltojoje knygoje nepakankamas dėmesys skirtas ir regionų plėtros tarybų stiprinimui ir jų galių didinimui. Diskusijos metu kalbėję savivaldybių merai pasigedo konkretesnių nuostatų dėl numatomos perduoti savivaldybėms ekonomikos augimo skatinimo funkcijos, dėl priemonių, kuriomis jos, vykdydamos šią funkciją, galėtų realiai naudotis, taip pat dėl paskatų už šios funkcijos vykdymą sistemos. Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys pasiūlė Vidaus reikalų ministerijai ir ministro įsakymu sudarytai darbo grupei toliau tęsti darbą, teminiuose pogrupiuose išsamiau išgvildenti atskirus siūlomos naujos regioninės politikos mechanizmo elementus (dėl kurių vis dar esama skirtingų nuomonių ar trūksta aiškumo, konkretumo), parinkti tinkamą teisinę formą ir 2018 metų I ketvirtį parengti konkretesnį dokumentą, kuris galėtų būti teikiamas svarstyti visuomenei, Vyriausybei ir Seimui.

VVSK ir Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos organizuota konferencija „Moderni seniūnija – gyvybinga bendruomenė“.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017 m. lapkričio 22 d. kartu su Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija Seime organizavo konferenciją „Moderni seniūnija – gyvybinga bendruomenė“.

Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, pradėdamas konferenciją, pažymėjo, kad gyventojų bendruomenės yra vietos savivaldos pagrindas, o seniūnijos yra arčiausiai gyventojų ir todėl jų veikla yra labai reikšminga. Povilas Urbšys informavo konferencijos dalyvius apie Komiteto iniciatyvas tobulinant teisės aktus, reglamentuojančius seniūnijų veiklą.

Konferencijoje pranešimą pristačiusi Aleksandro Stulginskio universiteto profesorė Vilma Atkočiūnienė aptarė seniūnijų vaidmenį stiprinant kaimo vietovių gyvybingumą. Komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas apžvelgė seniūnaitijų fenomeną Lietuvoje, atskleisdamas istorinius vietos bendruomenių raidos aspektus. Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos prezidentė Reda Kneizevičienė savo pranešime pabrėžė vidinės savivaldybių decentralizacijos svarbą ir gyventojų nuomonę dėl seniūnaitijų statuso ir veiklos. Šakių rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis savo pranešime aptarė seniūnijos statusą vietos savivaldoje ir iššūkius steigiant seniūnijas – biudžetinės įstaigas. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis akcentavo savarankiškų savivaldybių ir stiprių seniūnijų bei švietimo svarbą plėtojant regionus ir ugdant vietos lyderius. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas pranešime atskleidė iššūkius, su kuriais susiduria vietos bendruomenės, siekiančios dalyvauti vietos savivaldoje.

Po pranešimų vykusios diskusijos metu apsikeista nuomonėmis dėl galimybių ir iššūkių stiprinant seniūnijas, didinant jų finansinį savarankiškumą, plėtojant bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis. Apibendrindami diskusiją, konferencijos dalyviai, kurių buvo daugiau nei 200 asmenų, tarp jų savivaldybių vadovai, seniūnai, bendruomeninių organizacijų lyderiai, akademinės bendruomenės nariai priėmė rezoliuciją. Rezoliucijoje siūloma parengti ir patvirtinti ilgalaikę vietos savivaldos plėtros strategiją, laikytis subsidiarumo principo, užtikrinti seniūnijų ūkinį ir finansinį savarankiškumą, tobulinti seniūnijos teisinį reglamentavimą.

Darbo grupės

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, gavęs vadybos eksperto
K. Zaborsko siūlymus dėl Valstybės tarnautojų etikos kodekso nuostatų, ir siekdamas išsiaiškinti valstybės ir savivaldybių institucijų, mokslo įstaigų atstovų nuomonę dėl tokio dokumento rengimo tikslingumo, jo formos ir turinio bei santykio su kitais teisės aktais, reguliuojančiais valstybės tarnybą, 2018 m. sausio 24 d. organizavo viešąją diskusiją „Ar ir kokio Valstybės tarnautojų etikos kodekso reikia Lietuvai?“. Atsižvelgęs į viešosios diskusijos rezultatus, Komitetas 2018 m. vasario 21 d. sudarė tarpinstitucinę darbo grupę iš 14 asmenų teisės aktų nuostatoms, susijusioms su valstybės tarnautojų ir kitų viešajame sektoriuje dirbančių asmenų veiklos ir elgesio etikos reglamentavimu, ir jų įgyvendinimui tobulinti. Komitetas pavedė darbo grupei iki 2018 m. balandžio 15 d. įvertinti esamo valstybės tarnautojų ir kitų viešajame sektoriuje dirbančių asmenų veiklos ir elgesio etikos reglamentavimo ir įgyvendinimo trūkumus ir pateikti Komitetui pasiūlymus dėl tarnybinės (profesinės) etikos sistemos Lietuvoje tobulinimo.

——————————————————————————————

Naujausi pakeitimai - 2019-09-18 15:07
Genovaitė Jasaitienė