Pradžia > Seimas (2016–2020) > Komitetai > Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas > Darbo planai ir ataskaitos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETO
seimo Iv (PAVASARIO) SESIJOS DARBO ATASKAITA
(2018 m. kovo 10 d. – 2018 m. rugsėjo 9 d.)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ataskaitai pritarta  2018.09.12 Komiteto posėdyje,

Protokolas  Nr. 113-P-32

 

I. BENDROJI VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETO INFORMACIJA

(2018 m. kovo 10 d. – 2018 m. rugsėjo 9 d.)

 

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.	Seimo pavedimai komitetui              Iš jų kaip pagrindiniam komitetui              kaip papildomam  komitetui	87 39 48
1.2.	ES teisės aktų svarstymas	7
1.3.	ERK pavedimu pateiktos išvados	7
1.4.	Komiteto iniciatyva pateiktos išvados (ES)	–
1.5.	Komiteto pateiktos išvados              Iš jų kaip pagrindinis komitetas               kaip papildomas komitetas	106 62 44
1.6.	Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui ir kitiems aktualiems klausimams nagrinėti	2
1.7.	Komiteto iniciatyva parengti teisės aktų projektai	18
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.	Komiteto posėdžiai              Iš jų:              išvažiuojamieji              bendri su kitais komitetais              apklausos būdu	23   – – 6
2.2.	Klausymai (teisės aktų)	3
3. Parlamentinė kontrolė
3.1.	Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų	10
4.  Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.	Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	200
4.2.	Parengta atsakymų ir raštų	148
5. Renginiai
5.1.	Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų	3
5.2.	Kiti renginiai	–
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.	Surengta vizitų	1
6.2.	Priimta delegacijų	–

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

SEIMO PAVEDIMAI KOMITETUI

 

 

Pavasario sesijoje Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pagal gautus Seimo pavedimus apsvarstyti teisės aktų projektus buvo ketvirtas:

 

 

Iš ankstesnių sesijų komitete sesijos pradžioje komitete buvo likę neapsvarstyti 24 teisės aktų projektai. IV sesijoje komitetas apsvarstė 17 iš jų (71 proc.) (7 projektus kaip pagrindinis, 10 projektų kaip papildomas komitetas). Dėl likusių 7 padaryta svarstymo pertrauka – reikalingos tolesnės politinės diskusijos.

IV (pavasario) sesijoje Seimas pavedė komitetui apsvarstyti 87 teisės aktų projektus: 39 projektus kaip pagrindiniam komitetui ir 48 projektus kaip papildomam komitetui, dar 2 projektus komitetas apsvarstė savo iniciatyva. Komitetas pateikė išvadas dėl 58 projektų (67 proc.) (26 projektus apsvarstė kaip pagrindinis komitetas (67 proc.) ir 32 – kaip papildomas komitetas (67 proc.).

Sesijos pabaigoje liko neapsvarstyti 36 teisės aktų projektai. Priežastys: 12 projektų nustatyta svarstymo Seime data – V (rudens) sesija, dėl 11 projektų laukiama Vyriausybės išvadų, dėl 7 projektų reikalingos tolesnės politinės diskusijos, 3 projektų Vyriausybė siūlo nesvarstyti, o 3 projektų neapsvarstė papildomi komitetai.

 

 

II. AKTUALIAUSI DARBAI

2.1. Komiteto iniciatyva parengti teisės aktų projektai

 

Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1677 ir

Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 11 ir 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
Nr. XIIIP-1678 parengti siekiant išsamiai reglamentuoti tiesioginio valdymo įvedimo atvejus ir trukmę bei Vyriausybės įgaliotinio ir jo pavaduotojo skyrimo, atleidimo ir įgaliojimų įgyvendinimo ypatumus. Projektais siūloma numatyti išimtį, pagal kurią tiesioginis valdymas gali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius, kai išrinktos naujos savivaldybės tarybos rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais. Taip pat siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotinis ir jo pavaduotojas paskiriami nuo dienos, kai įsigalioja Seimo nutarimas dėl laikino tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje. Be to, siūloma suteikti teisę Vyriausybės įgaliotiniui atleisti savivaldybės administracijos direktorių (direktoriaus pavaduotoją) iš pareigų ir pavesti įgaliotam asmeniui laikinai eiti administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) pareigas. Savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas) toliau įgyvendintų savo pareigas tada, jei tiesioginis valdymas būtų įvedamas dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje. Taip pat siūloma nustatyti, kad, nutrūkus savivaldybės Kontrolės komiteto pirmininko ar įstatyme nustatytų savivaldybės tarybos komisijų pirmininkų įgaliojimams, nauji pirmininkai į pareigas turi būti paskirti per du mėnesius. Siūloma numatyti, kad Vyriausybės įgaliotinio ir jo pavaduotojo įgaliojimai pasibaigia, kai išrinkta nauja savivaldybės taryba susirenka į posėdį, kuriame šios tarybos nariai prisiekia ir kuriame, jei meras neišrinktas, paskiriamas mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys. Siūloma Vyriausybės įgaliotiniui suteikti teisę įgyvendinti savivaldybės tarybos kompetencijai ir savivaldybės tarybos nario – savivaldybės mero kompetencijai priskirtus įgaliojimus, kurie būtini Vietos savivaldos įstatymo nustatytoms savivaldybių funkcijoms įgyvendinti. Taip pat siūloma Vyriausybės įgaliotiniui suteikti teisę laikino tiesioginio valdymo metu priimti ir atleisti iš pareigų savivaldybės tarybos ir mero priimamus ir atleidžiamus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus.

 

Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
Nr. XIIIP-1680,

Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
Nr. XIIIP-1681,

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1682,

Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1683,

Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 10, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1684,

Administracinių nusižengimų kodekso 93 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
Nr. XIIIP-1685.

Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į ESBO ODHIR rinkimų vertinimo Misijos, kuri stebėjo 2016 metais spalio mėnesį vykusius Seimo rinkimus, ataskaitoje pateiktus pastebėjimus.

Įstatymų projektais siekiama sudaryti galimybes būti stebėtojais kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam rinkimų teisę, bei kitos valstybės piliečiui, turinčiam rinkimų teisę Lietuvos Respublikoje; konkrečiai apibrėžti terminą iki kada savarankiškas ar atstovaujamasis politinės kampanijos dalyvis gali pervesti lėšas į savo (ar jį atstovaujančio politinės kampanijos dalyvio) sąskaitą prisiimtiems įsipareigojimams padengti; suvienodinti nuostatas tikrinant, ar auka atitinka teisės aktų, reglamentuojančių politinės kampanijos finansavimą ir finansavimo kontrolę, reikalavimus.

 

Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16, 19, 20 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1924 parengtas siekiant aiškiau apibrėžti savivaldybės tarybos mažumos ir opozicijos sąvokas, išsamiau reglamentuoti savivaldybės tarybos sudaromo Kontrolės komiteto, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų skyrimą, sukonkretinti nuostatas dėl balsų skaičiavimo, dėl mero ir mero pareigas laikinai einančio savivaldybės tarybos nario darbo užmokesčio nustatymo, dėl mero pavaduotojo įgaliojimų netekimo. Be to, siūloma kaip išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją nustatyto biudžetinių įstaigų, išskyrus seniūnijas – biudžetines įstaigas, ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų priėmimą į pareigas ir jų atleidimą, merui paliekant įgyvendinti kitas teisės aktais nustatytas funkcijas, susijusias su biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų darbo santykiais. Be to, siekiant lankstumo ir operatyvumo, siūloma nustatyti teisę mero pavaduotojui ar laikinai mero pareigas einančiam savivaldybės tarybos nariui, kai meras negali eiti pareigų, priimti sprendimus, susijusius su viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) ir su biudžetinių įstaigų, išskyrus seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovų darbo santykiais, išskyrus šių vadovų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų. Be to, siūloma nustatyti reikalavimą konkursą į laisvas seniūno pareigas skelbti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šių pareigų pareigybės įsteigimo ar atsilaisvinimo, kad būtų išvengta delsimo skelbti konkursus. Taip pat siūloma atsisakyti nuostatos dėl seniūno perkėlimo į kitas pareigas, kai yra tarnybinė būtinybė.

 

Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 2, 5, 8, 22, 23, 38 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2026,

Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 4, 7, 10, 20, 21, 28, 37, 56, 57, 60, 61 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2027,

Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3, 7, 10, 22, 23, 30, 39, 66, 67, 68, 71 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2028,

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 5, 9, 20, 21, 28, 36, 63, 64, 65 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2029,

Referendumo įstatymo Nr. IX-929 2, 11, 30, 31, 38, 53, 54, 57, 58, 60(1) ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2030.

Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvai pateiktas rekomendacijas. Įstatymų projektais nustatoma, kad balsavimo patalpos turi būti pritaikytos neįgaliųjų poreikiams, užtikrinant neįgaliųjų, kaip rinkėjų, galimybę pareikšti savo valią, laisvai pasirenkant jiems patiems tinkamiausią būdą balsuoti: namuose ar atvykus į balsavimo patalpą, taip pat prireikus sudaryti jiems sąlygas naudotis pagalbinėmis technologijomis. Taip pat vadovaujantis Konstitucinio Teismo suformuluota doktrina, kad, siekiant didesnio skaidrumo, esminės asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybių) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygos turėtų būti reglamentuojamos ne įgyvendinamaisiais teisės aktais, o įstatymais, įstatymų projektuose nustatomi rinkimų komisijų pirmininkams, jų pavaduotojams, sekretoriams ir komisijų nariams mokamo atlyginimo dydžiai ir jų skatinimo tvarka.

Įstatymo projektai 2018 m. gegužės 15 d. pateikti Seime ir pateikimo metu paprašyta Vyriausybės išvados.

 

 Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2381 parengtas reaguojant į susidariusią situaciją, kai merą nušalinus nuo pareigų, o savivaldybės tarybos reglamente nesant nuostatų dėl mero pavadavimo, tik savivaldybės taryba gali spręsti klausimus, susijusius su savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų darbo santykiais (atostogos, komandiruotės ir kt.). Įstatymo projektu siūloma  nustatyti, kad, siekiant operatyvumo, šiuos klausimus nesant mero gali spręsti mero pavaduotojas. Taip pat siūloma aiškiai pasakyti, kad merui pritaikius kardomąsias priemones, dėl kurių jis negali vykdyti mero pareigų, jam nemokamas ir darbo užmokestis.

 Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo projektas Nr. XIIIP-2382. (2018 m. birželio 28 d. priimtas Nutarimas Nr. XIII-1356.)

Šis nutarimo projektas parengtas registruojant  vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2381.

 

Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 31 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2325 parengtas atsižvelgiant į tai, kad komitetas, svarstydamas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1596 nutarė, kad Seimo kancleris turėtų būti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Projektu siūloma nustatyti, kad Seimo kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Jį į pareigas skiria Seimas Seimo Pirmininko siūlymu. Siūloma nereglamentuoti kadencijos trukmės, nes buvimas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, suponuoja, kad kadencija sutampa su asmenį pasirinkusio politiko ar kolegialios institucijos įgaliojimų laikotarpiu.

Siekiant užtikrinti pareigas einančio Seimo kanclerio teisėtus lūkesčius, projekte nustatoma, kad įsigaliojus statutui pareigas einantis Seimo kancleris jas eina iki kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, pabaigos. Pasibaigus šiai kadencijai Seimas savo likusiam įgaliojimų laikui spręstų dėl kanclerio skyrimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.

Valstybės tarnybos įstatymo projekto priėmimo stadijoje komitete buvo pritarta pasiūlymui, kad Seimo kancleris vis dėlto nebūtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, todėl siūlomas pakeitimas nebėra aktualus.

 

 Vietos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo projektas Nr. XIIIP-2402 parengtas siekiant sudaryti teisines prielaidas vietos bendruomeninių organizacijų, kaip svarbaus pilietinės visuomenės ir vietos savivaldos elemento, plėtrai, jų narių sutelktumui ir tarpusavio pasitikėjimui sustiprinti. Projektu siūloma reglamentuoti vietos bendruomeninių organizacijų plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą su vietos bendruomeninėmis organizacijomis, Nacionalinės vietos bendruomeninių organizacijų tarybos ir savivaldybių vietos bendruomeninių organizacijų tarybų sudarymą, įgaliojimus ir veiklą. Siūloma įvirtinti šiuos principus: pariteto, subsidiarumo, tarpžinybinio koordinavimo, dalyvavimo, informavimo, savanoriškumo ir lygybės. Siūloma nustatyti, kad vietos bendruomeninių organizacijų plėtros politika įgyvendinama šiose srityse: darnios plėtros ir pilietiškumo ugdymo, neformalaus ugdymo, aplinkosaugos ir gamtos apsaugos, darbo ir užimtumo, laisvalaikio, poilsio, kūrybos ir kultūros, socialinės ir sveikatos apsaugos, sveikatingumo, kūno kultūros ir sporto, socialinių paslaugų, nusikalstamumo prevencijos bei kitose tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytose srityse. Siūloma nustatyti, kad Vyriausybė Nacionalinėje pažangos strategijoje nustato vietos bendruomeninių organizacijų plėtros politikos prioritetus, tikslus, uždavinius ir numatomus pasiekti rezultatus, vidaus reikalų ministerija kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei žemės ūkio ministerija organizuoja vietos bendruomeninių organizacijų plėtros politikos formavimą ir šią politiką koordinuoja ir įgyvendina, kitos valstybės institucijos ir įstaigos vietos bendruomeninių organizacijų plėtros politiką įgyvendina pagal savo kompetenciją, savivaldybių institucijos ir įstaigos formuoja ir įgyvendina savivaldybių vietos bendruomeninių organizacijų plėtros politiką. Tai pat siūloma reglamentuoti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimo su vietos bendruomeninėmis organizacijomis būdus, t. y. teikiant informaciją, konsultuojantis ir finansuojant programas, projektus ir iniciatyvas. Be to, siūloma reglamentuoti Nacionalinės vietos bendruomeninių organizacijų tarybos ir savivaldybių vietos bendruomeninių organizacijų tarybų sudarymą ir įgaliojimus. Siūloma nustatyti, kad vietos bendruomeninių organizacijų duomenys ir dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka tvarkomi Juridinių asmenų registre ir kitose valstybės informacinėse sistemose. Galiausiai, siūloma, kad Vietos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d.

 

2.2. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas

 

2.2.1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šiuos teisės aktų projektus:

 

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1362.

Projektu siūloma apibrėžti terminą, per kurį Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) nario kandidatūrą teikiantys subjektai privalo pateikti Seimui naujo VTEK nario kandidatūrą. Siūloma nustatyti, kad nauja VTEK nario kandidatūra turi būti pateikta ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo VTEK nario įgaliojimų pasibaigimo dienos.

Komitetas 2018 m. kovo 14 d. posėdyje įstatymo projektą apsvarstė ir pritarė pagal Teisės departamento pastabas patobulintam projektui Nr. XIIIP-1362(2).

Seimo posėdyje projektas nebuvo svarstytas.

 

Seimo nutarimo „Dėl Edmundo Sakalausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininku“ projektas Nr. XIIIP-2156. Komitetas pritarė Seimo nutarimo projektui.

Seimo nutarimas Nr. XIII-1204 priimtas 2018 m. gegužės 29 d.

 

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-313(2).

Projektu siūloma savivaldybės tarybos nariais leisti rinkti asmenis, kuriems rinkimų dieną yra suėję 18 metų.

Komitetas 2018 m. balandžio 11 d. svarstė šį projektą ir pasiūlė kompromisinį variantą – galiojančią 20 metų amžiaus ribą sumažinti iki 19 metų (Nr. XIIIP-313(3)).

Seimo narių grupė užregistravo pasiūlymą analogišką iniciatorių projektui – nustatyti 18 metų amžiaus ribą. Svarstant projektą Seime buvo pritarta Seimo narių grupės pasiūlymui, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuriam rinkimų dieną yra suėję 18 metų.

Įstatymas Nr. XIIIP-1274 priimtas 2018 m. birželio 14 d.

 

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2750(2).

Seimo rudens sesijoje Komitetas svarstė ir pritarė įstatymo projektui Nr. XIIP-2750(2), kuriame nustatoma, jeigu partijos ar rinkimų komiteto keliamame kandidatų sąraše yra įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą yra penkių VMDU dydžio.

2018 m. birželio 20 d. Komitetas papildomai svarstė Seimo narių pasiūlymą, kad minimas rinkimų užstatas būtų dešimties VMDU dydžio. Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui.

Seimo posėdyje svarstatnt įstatymo projektą buvo pritarta Seimo narių pasiūlymui dėl dešimties VMDU dydžio. Dėl įstatymo projekto priėmimo balsuota nebuvo.                    

 

 Vyriausybės įstatymo Nr.  I-464  41¹  straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
Nr. XIIIP-1952.

Įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarimą ir nustatyti, kad sprendžiant valstybės valdymo reikalus ne tik Vyriausybės, kaip kolegialios vykdomosios valdžios institucijos, nutarimai, bet ir sprendimai bei rezoliucijos priimami visų Vyriausybės narių balsų dauguma (iki įstatymo pakeitimo buvo nustatyta, kad Vyriausybės sprendimai ir rezoliucijos gali būti priimami Vyriausybės posėdyje dalyvaujančių, t. y. ne visų Vyriausybės narių balsų dauguma).

Komitetas 2018 m. gegužės 16 d. bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui (numatyta vėlesnė įsigaliojimo data – 2018 m. liepos 1 d.).

Seimas 2018 m. gegužės 31 d. priėmė  Vyriausybės įstatymo Nr.  I-464  41¹  straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1221.

 

 Vietos savivaldos įstatymo Nr. I- 533 9 ir 9 ¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1112(2).

Šiuo įstatymo projektu siūloma patobulinti nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančias Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, pagal kurias savivaldybės, prieš patikėdamos naujos ūkinės veiklos vykdymą savo valdomam juridiniam asmeniui (naujai steigiamam ar esamam), turi atlikti konkurencingą procedūrą ir su jos rezultatais kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl leidimo. Negavusi tokio leidimo, savivaldybė negali patikėti viešosios paslaugos teikimo savo valdomam juridiniam asmeniui. Komitetas 2018 m. birželio 12 d. posėdyje įvertino Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių pasiūlymus ir, atsižvelgdamas į juos, pasiūlė patobulintas nuostatas. Pasiūlyta, kad reikalavimai dėl ūkinės veiklos vykdymo nebūtų taikomi biudžetinių įstaigų vykdomai veiklai. Be to, pasiūlyta, kad išankstinio Konkurencijos tarybos sutikimo nereikėtų išimtinais atvejais, t. y., jeigu nauja ūkinė veikla yra vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo paslaugų teikimas, taip pat maitinimo paslaugų teikimas ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose.

Seimas 2018 m. birželio 14 d. priėmė įstatymą Nr. XIII-1275.

 

 Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1408.

Komiteto parengtu įstatymo projektu siūloma atsisakyti su seniūnijos gyventojų skaičiumi ir pareigybių skaičiumi susijusiu reikalavimų, taikomų seniūnijai – biudžetinei įstaigai – steigti, paliekant vienintelę būtiną sąlygą – seniūnija – biudžetinė įstaiga reikalinga teikti aptarnaujamos teritorijos gyventojams viešąsias paslaugas. Taip pat siūloma sureguliuoti seniūnijos – biudžetinės įstaigos struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimo bei personalo valdymo klausimus. Be to, siūloma patikslinti nuostatas dėl seniūno perkėlimo į laisvas kitos seniūnijos seniūno pareigas.

Komitetas 2018 m. kovo 28 d. posėdyje pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms ir patikslino Komiteto patobulinto projekto Nr. XIIIP-1408(2) nuostatų įsigaliojimo datą, vietoje 2018 m. vasario 1 d., nustatant 2018 m. liepos 1 d.

Seimas 2018 m. kovo 29 d. priėmė įstatymą Nr. XIII-1064.

 

 Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 31¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1669(3).

Seimas 2018 m. birželio 14 d. svarstymo stadijoje nusprendė grąžinti įstatymo projektą tobulinti Komitetui. Projektu siūloma nustatyti, kad seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – priimamas į pareigas konkurso būdu penkeriems metams ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Projektu taip pat siūloma numatyti, kad konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas metu yra tikrinamas pretendento tinkamumas eiti šias valstybės tarnautojo pareigas ir vykdoma seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausa, siekiant sužinoti, kurį iš dviejų teisės aktų nustatyta tvarka atrinktų pretendentų jie pripažįsta tinkamesniu eiti seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas.

Komitetas 2018 m. birželio 27 d. posėdyje nusprendė įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.

 

 Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
Nr. XIIIP-1671.

Projektu siūloma kaip išimtinę savivaldybės tarybos kompetencija nustatyti sprendimų dėl sumokėtų mokesčių, rinkliavų (ar jų dalies) kompensavimo tvarkos nustatymo ir šių kompensacijų teikimo priėmimą.

Komitetas 2018 m. gegužės 30 d. pritarė patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1671(2). 2018 m. birželio 27 d. patobulino projektą pagal Teisės departamento pastabas  (numatė, kad sumokėtų mokesčių, rinkliavų (ar jų dalies) kompensacijų teikimą savivaldybės taryba gali skirti savivaldybės biudžeto sąskaita).

Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė įstatymą Nr. XIII-1444.

 

 Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16, 19, 20 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1924.

Komitetas 2018 m. gegužės 16 d. ir gegužės 23 d. apsvarstė projektą ir pritarė pagal Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Seimo narių pateiktus pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1924(2). Pasiūlyta reikalavimus dėl nepriekaištingos reputacijos ir viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo laikymosi nustatyti visiems savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ir komisijų primininkams. Komitetas pasiūlė įtvirtinti, kad savivaldybių tarybų nariai, siekiantys komiteto ar komisijos pirmininko pareigų, turėtų nebūti pripažinti šiurkščiai pažeidę Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo per pastaruosius trejus metus. Be to, pasiūlyta patikslinti nuostatas ir numatyti, kad, jeigu pasiūlyti kandidatai į Kontrolės komiteto pirmininko, į Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojo, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų pareigas atitinka įstatymu nustatytus reikalavimus (dėl teikimo tvarkos ir nepriekaištingos reputacijos), savivaldybės taryba negali pasiūlytų kandidatūrų atmesti. Komitetas pasiūlė nekeisti galiojančio reglamentavimo, pagal kurį savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai yra priskirta tik savivaldybės mokymo ir auklėjimo (švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad kardomosios priemonės ir baudžiamojo poveikio priemonės atsiranda skirtingose baudžiamojo proceso stadijose, pasiūlyta įstatymu aiškiai nustatyti, kad, jeigu merui yra taikomos kardomosios priemonės, kurios neleidžia jam vykdyti mero funkcijų, merui atlyginimas nemokamas. Komitetas pasiūlė nustatyti, kad Kontrolės komiteto veiklos programą savivaldybės taryba tvirtina per 1 mėnesį nuo Kontrolės komiteto sudarymo, o kai Kontrolės komitetas  sudarytas – per vieną mėnesį nuo kalendorinių metų pradžios.

Seimas 2018 m. gegužės 24 d. svarstė projektą Nr. XIIIP-1924(2) ir nusprendė jį grąžinti Komitetui tobulinti.

 

 Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2381.

Komiteto iniciatyva parengtas Įstatymo projektas reaguojant į susidariusią situaciją, kai merą nušalinus nuo pareigų, o savivaldybės tarybos reglamente nesant nuostatų dėl mero pavadavimo, tik savivaldybės taryba gali spręsti klausimus, susijusius su savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų darbo santykiais (atostogos, komandiruotės ir kt.). Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad, siekiant operatyvumo, šiuos klausimus nesant mero gali spręsti mero pavaduotojas. Taip pat siūloma aiškiai pasakyti, kad merui pritaikius kardomąsias priemones, dėl kurių jis negali vykdyti mero pareigų, jam nemokamas ir darbo užmokestis.

Komitetas 2018 m. birželio 29 d. pritarė pagal Teisės departamento pastabas patikslintam projektui.

Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė įstatymą Nr. XIII-1445.

 

 Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1807 ir su juo susiję  

Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 22 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas
Nr. XIIIP-1808,  

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 10 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1809, 

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP–1810.

Komitetas 2018 m. gegužės 30 d. pritarė patobulintam projektui Nr. XIIIP-1807(2) ir su juo susijusiems projektams. Projektu siūloma pakeisti Vyriausybės atstovų, kurie, remiantis Konstitucijos ir įstatymų nuostatomis, prižiūri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, teisinį statusą. Vyriausybės atstovas taptų valstybės pareigūnu, Vyriausybės skiriamu į pareigas penkerių metų kadencijai, ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą Vyriausybė kiekvienoje apskrityje skiria po vieną Vyriausybės atstovą, kuris yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas, į pareigas skiriamas ketveriems metams ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas dabar neriboja Vyriausybės atstovų kadencijų skaičiaus. Projektu siūloma vietoje šiuo metu veikiančių dešimties Vyriausybės atstovų tarnybų – biudžetinių įstaigų įsteigti vieną Vyriausybės atstovų įstaigą. Vyriausybės atstovų įstaigoje būtų įsteigtos nutolusios darbo vietos apskričių centruose ar kituose miestuose, kad būtų užtikrintas darbo efektyvumas. Siūloma, kad šie savivaldybių administracinės priežiūros reglamentavimo pakeitimai įsigaliotų nuo 2019 m. sausio 1 d. Tikimasi, kad įsigaliojus šiems pakeitimams, išaugs savivaldybių administracinės priežiūros kokybė ir efektyvumas, bus užtikrintas didesnis Vyriausybės atstovų veiklos skaidrumas ir nešališkumas, sumažės savivaldybių administracinės priežiūros kaštai, bus užtikrintas geresnis Vyriausybės atstovų veiklos koordinavimas ir vienodos savivaldybių administracinės priežiūros praktikos formavimas.

Seimas 2018 m. birželio 14 d. po svarstymo pritarė projektams, tačiau projektų Pavasario sesijoje nepriėmė.

 

 Vyriausybės įstatymo Nr. I-464  22 ir 29¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas
Nr. XIIIP-2102.

Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti nuo 2018 m. gegužės 25 d. pradėtą Lietuvoje taikyti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau – BDAR, Reglamentas) ir sudaryti prielaidas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui tiesiogiai taikyti šiame reglamente numatytas jo bei jo vadovaujamos institucijos nepriklausomumą garantuojančias nuostatas: dėl specialiųjų reikalavimų nustatymo asmeniui, priimamam į inspekcijos vadovo pareigas, dėl inspekcijos vadovui taikomų atleidimo iš pareigų pagrindų, taip pat dėl vadovo įgaliojimų tvirtinti jo vadovaujamos įstaigos administracijos struktūrą (be Vyriausybės pavedimo). 

Komitetas 2018 m. birželio 12 d. bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui (numatyta vėlesnė įsigaliojimo data – 2018 m. liepos 16 d.).

Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė  Vyriausybės įstatymo Nr. I-464  22 ir 29¹ straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1431.

 

 Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 36⁴, 36⁸ ir 36⁹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2103.

Įstatymo projektu įgyvendinamas BDAR ir nustatoma, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, vykdydama ūkio subjektų priežiūrą, turi vadovautis pirmiausia Reglamento nuostatomis ir jai privalomai negali būti taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos dėl ūkio subjektų veiklos patikrinimų, poveikio priemonių ūkio subjektams taikymo ir mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo, kadangi jose nustatytos taisyklės neatitinka Reglamento nuostatų.

Komitetas 2018 m. birželio 12 d. bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui (numatyta vėlesnė įsigaliojimo data – 2018 m. liepos 16 d.).

Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė  viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 36(4), 36(8) ir 36(9) straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1432.

 

 Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2104.

Įstatymo projektu įgyvendinamas BDAR ir nustatoma, kokią apibendrintą ir kokią su konkretaus asmens duomenimis susijusią informaciją (savo interneto svetainėje) gali skelbti Vyriausioji rinkimų komisija.

Komitetas 2018 m. birželio 12 d. bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui (numatyta vėlesnė įsigaliojimo data – 2018 m. liepos 16 d.).

Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė  vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 3 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1433.

 

 Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316  31¹, 32 ir 33 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-955(3).

Įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas efektyvesniam asmeninės valstybės tarnautojų atsakomybės taikymui (ir konkrečiai – įtvirtinti valstybės ir savivaldybių institucijų pareigą naudotis regreso institutu, padidinti ir suvienodinti viršutinę žalos atlyginimo ribą valstybės tarnautojams, jei jų veikoje nėra tyčios, padidinti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo atlyginimo kas mėnesį išieškomų sumų procentą, įtvirtinti, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti visą padarytą žalą, jei ji padaryta tyčia arba dėl jo įvykdyto nusikaltimo).

Komitetas nusprendė šį įstatymo projektą sujungti su Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1596, kuriuo taip pat tobulinamas valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės instituto reguliavimas.

Seimas 2018 m. birželio 29 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymą
Nr. XIII-1370 (sujungti projektai Nr. XIIIP-1596 ir Nr. XIIP-955 (3).

 

 Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo Nr. IX-895 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-956(3).

Įstatymo projektus parengtas siekiant sudaryti sąlygas efektyvesniam asmeninės valstybės tarnautojų ir valstybės pareigūnų atsakomybės taikymui (ir konkrečiai – padidinti ir suvienodinti viršutinę žalos atlyginimo ribą valstybės tarnautojams ir pareigūnams, jei jų veikoje nėra tyčios, taip pat nustatyti pareigą naudotis regreso teisės institutu).

Komitetas įstatymo projektą patobulino (patikslino nuostatą, susijusią su pareigos naudotis regreso teisės institutu įtvirtinimu).

Seimas 2018 m. birželio 29 d. priėmė  žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo Nr. IX-895 5 straipsnio pakeitimo įstatymą
Nr. XIII-1380.

 

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1031.

Komitetas svarstė Seimo narių pasiūlymą įstatymo projektui, kurį Komitetas 2017 m. lapkričio 9 d. nusprendė atmesti, nes siūlomas reguliavimas būtų perteklinis (darbo patirties reikalavimo klausimas yra reglamentuotas poįstatyminiu teisės aktu). Komitetas nuomonės nepakeitė ir Seimo narių pasiūlymui nepritarė.

Seimas 2018 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą  valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1031 atmesti.

 

 Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas
Nr. XIIIP-1596

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 2, 18, 19, 20, 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-974

Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 13, 18, 22, 24, 26, 29-1, 30, 31-1, 38, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIIIP-1597

Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 13, 18, 22, 24, 26, 29(1), 30, 31(1), 38, 45, 46 straipsnių pakeitimo, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30(1) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-973 (Komiteto sujungtas su XIIIP-1597(2))

Komiteto patobulintame naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekte
Nr. XIIIP-1596(2) išgryninta valstybės tarnybos sąvoka, numatyta, jog į ją nepatenka ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijos, t. y. pagal siūlomą teisinį reguliavimą valstybės tarnautojais nebūtų laikomi asmenys, atliekantys ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas. Taip pat numatyta, jog karjeros valstybės tarnautojas į pareigas gali būti priimamas ir įstatymo nustatytai kadencijai (toks specialus reguliavimas numatytas ministerijų kancleriams).

Numatyta įtvirtinti centralizuotą asmenų atranką į valstybės tarnybą. Komiteto iniciatyva įstatyme įtvirtinti pagrindiniai centralizuotai organizuojamos atrankos principai (į vadovaujančias pareigas priimantis asmuo pasirenka iš 2 geriausiai centralizuotoje atrankoje pasirodžiusių pretendentų, užtikrinamas į pareigas priimančio asmens atstovų dalyvavimas, profesinių sąjungų ar darbo tarybų dalyvavimas stebėtojo teisėmis ir kt.). Centralizuota valstybės tarnautojų atranka leis užtikrinti maksimalų proceso skaidrumą ir nešališkumą. Šią atranką vykdys Vyriausybės įgaliota institucija (centrinė įstaiga).

Projekte taip pat iš esmės keičiamas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reglamentavimas. Į pareigas priimančiam asmeniui suteikiama diskrecija prieš skelbiant konkursą pasirinkti ir konkurso sąlygose paskelbti koeficientą iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Aukščiausias pareigas einantiems valstybės tarnautojams (Seimo kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris, Vyriausybės kancleris) būtų mokama fiksuota pareiginė alga.

Komitetas patobulino darbo užmokesčio koeficientų lentelę, įvertinęs pareigybių vykdomų funkcijų ir atsakomybės lygį bei vietos savivaldos specifiką. Projektu taip pat skaidrinama priemokų ir priedų sistema. Numatoma galimybė mokėti priemokas už pavadavimą arba už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą (pastaroji priemoka nustatyta Komiteto iniciatyva). Viena iš minėtų priemokų valstybės tarnautojui galės būti mokama ne ilgiau nei 6 mėnesius. Priemokos dydį nustatys į pareigas priimantis asmuo, tačiau jis negalėtų būti mažesnis nei 10 procentų ir viršyti 40 procentų valstybės tarnautojo pareiginės algos. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudarytų 1 procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negalėtų viršyti 30 procentų pareiginės algos. Projekte  vietoj įstaigų skirstymo į 5 grupes valstybės tarnautojų pareiginei algai nustatytas skirstymas į 3 įstaigų grupes.

Projekte  nustatyta, kad valstybės tarnautojui gali būti apmokama už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis, kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su įstaigos misija ir tikslais, kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas. Už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamoje paramos vystymuisi teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų būtų apmokama pagal paramos vystymuisi teikimo projektų sutartyse ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius.

Projekte supaprastinama valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarka, atsisakoma valstybės tarnautojų vertinimo tam sudarytose komisijose. Siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojo veiklą vertina ir siūlymus dėl to teikia tiesioginis vadovas, o galutinį sprendimą priima į pareigas priimantis asmuo. Projekte numatyta, kad įstaigose sudaromos komisijos, kurios tais atvejais, kai vertinamas valstybės tarnautojas nesutinka su tiesioginio vadovo vertinimu, taip pat kitais atvejais – į pareigas priimančiam asmeniui pareikalavus, pateiktų išvadą dėl valstybės tarnautojų veiklos vertinimo, o galutinį sprendimą priimtų į pareigas priimantis asmuo. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla būtų įvertinama gerai, jo teisinė padėtis nesikeistų ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas būtų baigiamas. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla būtų įvertinta labai gerai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu:

1) nustatoma didesnė pareiginė alga, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą, arba

2) valstybės tarnautojui galėtų būti taikomos įstatymo nustatytos skatinimo priemonės, arba

3) karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą, galėtų būti perkeliamas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla būtų įvertinta nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu:

1. valstybės tarnautojui galėtų būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė algataikant tarnybinės veiklos tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas, arba;

2) valstybės tarnautojas galėtų būti perkeltas į žemesnes pareigas (nustatyta Komiteto patobulintame projekto variante);

3) valstybės tarnautojas galėtų būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės arba savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus).

Sumažinus valstybės tarnautojui nustatytą pareiginę algą numatyta galimybė sudaryti nuo 2 iki 6 mėnesių trukmės tarnybinės veiklos gerinimo planą. Pasibaigus veiklos gerinimo plano laikotarpiui būtų atliekamas valstybės tarnautojo neeilinis vertinimas, kurio metu valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vėl įvertinus nepatenkinamai, valstybės tarnautojas būtų atleidžiamas iš pareigų. Veiklos gerinimo plano galimybė nustatyta Komiteto patobulintame projekto variante.

Lyginant su Vyriausybės pateiktu projektu, Komitete patobulinta kvalifikacijos tobulinimo koncepcija. Nustačius, kad valstybės tarnautoju gali tapti tik aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, Įstatymo projekte lieka valstybės pareiga užtikrinti ir biudžeto lėšomis finansuoti jo kvalifikacijos kėlimą įstatyme numatytais atvejais: 1) kvalifikacijos kėlimo temos ar tikslinės grupės įtraukti į Vyriausybės patvirtintą kvalifikacijos kėlimo prioritetų sąrašą; 2) tarnautojui įgyvendinant įstaigai numatytus tikslus ir uždavinius atsiradus poreikiui įgyti naujų žinių ar kompetencijų. Taip pat numatyta galimybė valstybės lėšomis kvalifikacijos kėlimą finansuoti iš dalies. Numatyta ir skatinimo priemonė – valstybės tarnautojui apmokamas kvalifikacijos kėlimas iki 1 jo pareiginės algos dydžio suma per metus. Komitetas patobulino įstatymo projektą, numatydamas valstybės tarnautojo teisę į kvalifikacijos kėlimą valstybės lėšomis, jei tai susiję su aukščiau minėtais valstybės ar konkrečios įstaigos poreikiais.  

Projekte numatytos ir kitos naujos valstybės tarnautojų skatinimo priemonės:

1) nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio piniginė išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus);

2) iki 5 apmokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką.

Projekte įtvirtinama nuotolinio darbo galimybė, t. y. valstybės tarnautojo galimybė jam priskirtas funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko suderinus su tiesioginiu vadovu Vyriausybės nustatyta tvarka atlikti nuotoliniu būdu (kitoje suderintoje vietoje, naudojantis informacinėmis technologijomis).

Komiteto iniciatyva projekte nustatoma nauja kasmetinių atostogų skaičiavimo tvarka: valstybės tarnautojui kas 5 metus bus suteikiamos 3 darbo dienos papildomų kasmetinių atostogų. Tokiu būdu bus užtikrinta, kad papildomas atostogas valstybės tarnautojai ims gauti anksčiau ir gaus tolygiai kas 5 metus.

Projekte numatytas mentorystės institutas vietoj tarnybos pratęsimo asmenims, sulaukusiems 65 metų. Toks siūlymas įgyvendina Septynioliktosios  Vyriausybės programos 121.4 p. įtvirtintą siekį valstybės tarnyboje įvesti mentoriaus institutą. Tokia pareigybė, skirta pensinio amžiaus sulaukusiems valstybės tarnautojams, leistų jiems įgytą patirtį perduoti jauniems kolegoms, prisidėti tęsiant pradėtus ilgalaikius darbus.

Projekte siūloma atsisakyti pareigų siūlymo buvusiems valstybės tarnautojams (rezervo) atleistiems dėl pareigybės panaikinimo ar 2 metus buvusiems pakaitiniams valstybės tarnautojams. Vietoj to Komiteto iniciatyva numatytas pretendentų rezervas, į kurį asmenys būtų įtraukiami jų pačių prašymu, o buvimas jame suteiktų teisę 6 mėnesius dalyvauti centralizuotose konkursuose supaprastinta tvarka. Į pretendentų rezervą turėtų teisę patekti gerai centralizuotame konkurse pasirodę, bet jo nelaimėję, asmenys, atleisti 2 metus pakaitiniu valstybės tarnautoju buvę asmenys, iš valstybės tarnybos dėl pareigybės naikinimo atleisti asmenys ir turintys teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą asmenys (pastariesiems paliekama galiojanti statuso atkūrimo tvarka).

Projekte nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą, taip pat, kad išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia. Projekte aiškiai reglamentuojamas žalos išieškojimas ne teismine tvarka.

Komitete patobulinti įstaigų skirstymo į grupes kriterijai: numatyta, jog ne tik Europos Sąjungos struktūrinių fondų, bet ir investicinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas yra skirstymo į grupes kriterijus, taip pat patikslinta vertikaliojo vadovavimo pavaldiems subjektams samprata (vadovavimas apima ne tik vadovavimą institucijoms ir įstaigoms, bet ir teritoriniams struktūriniams padaliniams).

Komiteto sprendimui atmesti įstatymo projektą Nr. XIIIP-974, nes analogiškos jo nuostatoms reguliavimas numatytas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme, Seimas pritarė 2018 birželio 27 d.

Vyriausybės įstatymo 6, 13, 18, 22, 24, 26, 29(1), 30, 31(1), 38, 45 ir 46 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1597(2) patikslinamos strateginio planavimo dokumentų rūšys: Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas ir prioritetinių darbų sąrašas. Siūloma nustatyti kadencijas ministerijų kancleriams, kadangi ministerijos kancleris pagal įstatymą yra ministerijos administracijos vadovas, kontroliuoja ministerijos administracinę - ūkinę veiklą, ministro pavedimu priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, atlieka kitas ministro nustatytas funkcijas, taigi iš esmės vykdo įstaigos vadovo veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų pakete siūloma nustatyti kadencijas visiems įstaigų vadovams, kadencijos nustatomos ir ministerijų kancleriams. Užtikrinant teisėtus interesus, įstatymo projekte nustatoma, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimtiems ministerijų kancleriams 4 metų kadencija  nustatoma nuo teikiamo įstatymo įsigaliojimo,
t. y. nuo 2019 m. sausio 1 dienos, ir tai laikoma pirmąją kadencija. Komiteto iniciatyva patikslintos nuostatos dėl kitos biudžetinės įstaigos vadovo skyrimo ir nuostatų tvirtinimo, kai tokios kitos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina ministerija. Įtvirtinus tai, jog Vyriausybės kanceliarijoje ir ministerijose dalis asmenų dirba pagal darbo sutartis, Komitetas pašalino teisės spragą, numatydamas, jog atitinkamas kancleris priima sprendimus ir dėl darbo pareigų pažeidimo.

Siekiant teisėkūros ekonomiškumo, Komitetas priėmė sprendimą  Vyriausybės įstatymo
Nr. I-464 13, 18, 22, 24, 26, 29(1), 30, 31(1), 38, 45, 46 straipsnių pakeitimo, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-973 sujungti su  Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 13, 18, 22, 24, 26, 29-1, 30, 31-1, 38, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1597, nes dalis šių projektų nuostatų buvo analogiškos.

Įstatymai Nr. XIII-1370 ir Nr. XIII-1371 priimti 2018 m. birželio 29 d.

Kartu su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu (nauja redakcija) Nr. XIIIP-1596 Komitetas svarstė susijusius įstatymų projektus, kuriose tikslinamos atitinkamų įstatymų nuostatos, susijusios su Vyriausybės įstaigų vadovų skyrimu, darbo apmokėjimu, viešojo administravimo įstaigų struktūros optimizavimu.

 

Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1598

Projekte tobulinamos viešojo administravimo padalinių sąvokos, siūloma nustatyti naują viešojo administravimo įstaigos administracijos padalinį – grupę ir apibrėžiama šio padalinio sąvoka.

Komitetas įstatymo projektą svarstė 2018 m. birželio 13 d., iš esmės pritarė įstatymo projektui ir, atsižvelgdamas į savivaldybių viešojo administravimo subjektų veiklos specifiką, pasiūlė nustatyti, kad savivaldybių viešojo administravimo įstaigose gali būti poskyriai. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1598(2).

Įstatymas Nr. XIII-1372 priimtas birželio 29 d.

 

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1599.

Birželio 13 d. Komitetas svarstė įstatymo projektą ir priėmė sprendimą daryti įstatymo projekto Nr. XIIIP-1599 svarstyme pertrauką ir sprendimą priimti rudens sesijoje, Seimui apsisprendus dėl naujos redakcijos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo projekto Nr. XIIIP-2096.

Seimas birželio 30 d. priėmė naujos redakcijos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą Nr. XIII-1426, kuris įsigaliojo liepos 16 d. Šio įstatymo nuostatos nėra suderintos su atitinkamomis naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. XIII-1370 nuostatomis, todėl Komitetas rudens sesijos metu tęsdamas įstatymo projekto Nr. XIIIP-1599 svarstymą šias nuostatas suderins.

 

Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1600.

Birželio 13 d. Komitetas svarstė įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

Seimas birželio 29 d. priėmė įstatymą Nr. XIII-1373.

 

Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 3, 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1601.

Birželio 13 d. Komitetas svarstė įstatymo projektą ir priėmė sprendimą jį atmesti, nes Seime yra svarstomas  asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262  pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1844 (nauja redakcija), kuriame analogiškos nuostatos suderinamos su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1596 nuostatomis.

 

Privačios detektyvinės veiklos įstatymo Nr. XII-1615 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1602.

Birželio 13 d. Komitetas svarstė įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms.

Seimas birželio 29 d. priėmė įstatymą Nr. XIII-1374.

 

Nacionalinės teismų administracijos įstatymo Nr. IX-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1603.

Birželio 13 d. Komitetas svarstė įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1602 ir Komiteto išvadoms.

Seimas birželio 29 d. priėmė įstatymą Nr. XIII-1375.

 

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1604.

Birželio 13 d. Komitetas svarstė įstatymo projektą ir patobulino darbo užmokesčio koeficientų lentelę, įvertinęs pareigybių vykdomų funkcijų ir atsakomybių lygį.

Seimas birželio 29 d. priėmė įstatymą Nr. XIII-1376.

 

Statistikos įstatymo Nr. I-270 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1605

Birželio 13 d. Komitetas svarstė įstatymo projektą ir priėmė sprendimą įstatymo projektą
Nr. XIIIP-1605 atmesti, nes šiuo projektu keičiama nuostata dėl su Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus statusu susijusių klausimų tapo neaktuali 2018 m. birželio 1 d. įsigaliojus nauja redakcija išdėstytam Oficialiosios statistikos įstatymui (pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1128).

 

Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 19, 27, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1606.

Įstatymo projekte kai kurios sąvokos derinamos su Valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos projekte Nr. XIIIP-1596 vartojamomis sąvokomis.

Komitetas įstatymo projektą svarstė 2018 m. birželio 13 d. ir pritarė Seimo narių pasiūlymams, kad savivaldybės kontrolieriui kadencijų skaičius nėra ribojamas, seniūnui nustatoma 5 metų kadencija, o jų skaičius nėra ribojamas. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui 
Nr. XIIIP-1606(2).

Įstatymas Nr. XIII-1377 priimtas birželio 29 d.

 

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-856 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1607

Birželio 13 d. Komitetas svarstė įstatymo projektą ir pritarė įstatymo projektui, kuris pripažino netekusiu galios Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą Nr. IX-856.

Seimas birželio 29 d. priėmė įstatymą Nr. XIII-1378.

 

Prezidento įstatymo Nr. I-56 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1608.

Birželio 13 d. Komitetas svarstė įstatymo projektą ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1608(2), kuris numatė, kad Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas.

Seimas birželio 29 d. priėmė įstatymą Nr. XIII-1379.

 

Grįžimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1130.

Įstatymo projektu siekiama skatinti grįžtamąją migraciją ir sudaryti sąlygas sugrįžusių asmenų integracijai.

Komitetas nusprendė daryti svarstymo Komitete pertrauką.

 

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo
Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1253 ir

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo
Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-1376.

Birželio 20 d. Komitetas svarstė projektus, kurių tikslas – sudaryti galimybę bendruomeninėms organizacijoms gauti valstybės ar savivaldybės turtą panaudos pagrindais savo veiklai vykdyti neatsižvelgiant į tai, ar subjektas tuo metu turi nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto toje pačioje savivaldybėje, ar ne.

Atsižvelgdamas į tai, kad Vyriausybė įgyvendindama valstybinio audito ataskaitos rekomendacijas rengia Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 6, 12, 14, 15, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą, kurį planuoja rudens sesijoje pateikti Seime, Komitetas nusprendė padaryti svarstyme pertrauką, o įstatymo projektų nuostatas realizuoti, kai Komitete bus svarstomas minėtas Vyriausybės inicijuojamas įstatymo projektas.

 

2.2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šiuos teisės aktų projektus:

 

 Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) pakeitimo įstatymo projektas
Nr. XIIIP-1609 (nauja redakcija).

Statuto projektas parengtas sistemiškai įgyvendinant valstybės tarnybos reformą ir svarstomas, bei priimtas kartu su naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymu (po reformos statutinei tarnybai nebetaikomas Valstybės tarnybos įstatymas).

Statuto projekte siūloma šiuo metu vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybą reglamentuojančio Vidaus tarnybos statuto pagrindu suvienodinti vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų tarnybos teisinius santykius, darbo užmokestį ir socialines garantijas, paliekant kai kuriuos ypatumus.

Projektu naujai reglamentuojami darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko, priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų klausimai, aptariamos kitos statutinių pareigūnų socialinės ir veiklos garantijos.

Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui juos tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė Komiteto pasiūlymui įtvirtinti nuostatą, jog pareigūnams yra taikomi ir Valstybės tarnybos įstatyme numatyti bendrieji valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai.  Taip pat nepritarta Komiteto pasiūlymui, jog „Statutinės įstaigos ar centrinės statutinės įstaigos vadovas, vadovaudamasis  įstatymuose ar jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose įtvirtintais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais, yra atsakingas už tarnybinės etikos politikos formavimą statutinėje įstaigoje ar statutinių įstaigų sistemoje  ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. Šiam tikslui priimamas atitinkamas vidaus teisės aktas (etikos kodeksas, taisyklės ar kt.).“

Įstatymas Nr. XIII-1381 Seime priimtas 2018 m. birželio 29 d.

 

Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo projektas
Nr. XIIIP-1622 (nauja redakcija).

Įstatymo projektas parengtas sistemiškai įgyvendinant valstybės tarnybos reformą ir buvo svarstomas bei priimtas kartu su naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymu (po reformos diplomatinei tarnybai nebetaikomas Valstybės tarnybos įstatymas). Įstatymo projekte siekiama reguliuoti visus su diplomato statusu ir jo tarnyba susijusius teisinius santykius, kurie šiuo metu reguliuojami Valstybės tarnybos įstatyme.

Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus.

Komitetas pasiūlė riboti priedų ir priemokų dydį iki 50 proc., tačiau pagrindinis Užsienio reikalų komitetas šiam siūlymui nepritarė. Komitetas taip pat siūlė išgryninti diplomatams mokamų priemokų pagrindus, t. y. numatyti, jog priedai mokami kai raštu pavedama laikinai vykdyti ir kito diplomato funkcijas arba už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai vykdomos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos arba kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis. Šiam Komiteto siūlymui pagrindinis Užsienio reikalų komitetas nepritarė, palikdamas analogišką šiuo metu galiojančiai tvarką.

Komitetas taip pat pasiūlė patikslinti diplomatinės veiklos ir tarnybinės etikos principus (diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra analogiški Valstybės tarnybos įstatymo projekte įtvirtintiems principams). Pagrindinis Užsienio reikalų komitetas pasiūlymui iš dalies pritarė.

Komitetas pasiūlė analogišką  Komiteto patobulintame Valstybės tarnybos įstatyme numatytą kvalifikacijos kėlimo tvarką perkelti ir į šį įstatymo projektą (numatant teisę į kvalifikacijos kėlimą, atvejai kuomet kvalifikacija keliama valstybės lėšomis, garantijas keliant kvalifikaciją, numatyta skatinimo priemonė ir kt.). Pagrindinis Užsienio reikalų komitetas pasiūlymui iš esmės pritarė ir jį inkorporavo į Diplomatinės tarnybos įstatymo atitinkamus straipsniu.

Įstatymas Nr. XIII-1393 priimtas 2018 m. birželio 29 d.

 

Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 57 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas
Nr. XIIIP-1631

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 3 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1632

Įstatymų projektais įtvirtinta lankstesnė ir labiau motyvuojanti žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistema. Projekte Nr. XIIIP-1631 diferencijuota priedo už tarnybos stažą ir priedo už tarnybinį rangą / kario laipsnį įtaka žvalgybos pareigūnų tarnybiniam atlyginimui, numatytas maksimalus priedo už tarnybos stažą dydis.

Projekte Nr. XIIIP-1631 nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgdamas žvalgybos institucijos vadovas pagal  valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme įtvirtintus pareiginių algų koeficientų intervalus nustatys pareigybei taikytiną konkretų pareiginės algos koeficientą.

Projekte Nr. XIIIP-1631 nustatyta galimybė tinkamai atlyginti už tarnybą tiems pareigūnams, kurių vykdomos funkcijos susijusios su ypatinga specifika, pavyzdžiui, specializuotų žvalgybinių informacinių sistemų  inžinieriai, programuotojai, techniniai analitikai, skaitmeninių įkalčių tyrimo specialistai, kenksmingo programinio kodo ir kibernetinių atakų analizės specialistai, kibernetinio saugumo pažeidžiamumo analizės, įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemų projektavimo, diegimo specialistai. Projekte buvo siūlyta žvalgybos pareigūnams taikomos skatinimo už pavyzdingą tarnybą rūšies – vienkartinės išmokos – atsisakyti, tačiau įtvirtinti galimybę skirti žvalgybos pareigūnui iki vieno jo vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio priemoką už tarnybinės veiklos rezultatus. Komitetas pasiūlė pagal paskirtį atskirti ir aiškiai įtvirtinti skatinamojo pobūdžio išmoką (iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant žvalgybos institucijai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus) ir iki 50 procentų pareiginės algos dydžio priemoką už pareigų, susijusių su ypatinga specifika atlikimą. Pareigų, susijusių su ypatinga specifika, sąrašas ir šias pareigas atitinkantis priemokos dydis bus tvirtinami bendru Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir krašto apsaugos ministro įsakymu. Pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas Komiteto pasiūlymams iš esmės pritarė.

Projekte Nr. XIIIP-1632 vietoj fiksuotų pareiginės algos koeficientų žvalgybos pareigūnams nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai. 

Komitetas iš esmės pritarė įstatymų projektams ir pasiūlė pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui juos tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus.

Įstatymai Nr. XIII-1102 ir XIII-1103 Seime priimti 2018 m. balandžio 19 d.

 

Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1352

Įstatymo projektas yra susijęs su 2017 m. rudens sesijoje priimtu centralizuotą bendrųjų funkcijų atlikimą reglamentuojančių įstatymų paketu. Siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai viešojo juridinio asmens apskaita tvarkoma centralizuotai arba apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė, viešojo juridinio asmens vadovas paskiria už išankstinę kontrolę atsakingą valstybės tarnautoją ar darbuotoją.

Tais atvejais, kai viešojo juridinio asmens apskaita Vyriausybės sprendimu būtų tvarkoma centralizuotai, už einamosios ir paskesniosios kontrolės vykdymą atsakingi asmenys būtų paskiriami Vyriausybės nustatyta tvarka. Projekte siūloma atsisakyti dalies nuostatų  dėl vyriausiojo buhalterio teisių ir pareigų atliekant išankstinę finansų kontrolę kaip techninio pobūdžio nuostatų, kurios turėtų būti ne įstatymo reguliavimo dalykas. Vietoj to siūloma suteikti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai įgaliojimus nustatyti tvarką, kuria remdamasis viešojo juridinio asmens vadovas sukurtų ir prižiūrėtų finansų kontrolės veikimą viešajame juridiniame asmenyje.

Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Audito komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus.

Įstatymas Nr. XIII-1157 Seime priimtas 2018 m. gegužės 17 d.

 

 Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1844 (nauja redakcija).

Projekte esminiai pakeitimai numatomi asmenų delegavimo prioritetų nustatymo, informacijos apie deleguojamas pareigybes perdavimo, išvadų apie pareigybės atitikimą delegavimo prioritetams ir apie galimybę padengti delegavimo išlaidas rengimo, delegavimo rezervo sudarymo ir administravimo, deleguojamų asmenų pareigų nustatymo, kompensacijų, darbo užmokesčio ir susijusių su darbu užsienyje kompensacijų nustatymo srityse.

Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus.

Atsižvelgiant į tai, jog pagal šį įstatymą gali būti deleguojami karjeros ir statutiniai valstybės tarnautojai, pareigūnai ir kiti asmenys, Komitetas pasiūlė pretendentams ir deleguotiems asmenims nustatyti reikalavimą būti nepriekaištingos reputacijos. Pasiūlyta, įtvirtinti, kad nepriekaištinga reputacija būtu suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta  Valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos projekte, su keičiamame įstatyme nustatytais specialiais papildomais nepriekaištingos reputacijos reikalavimais. Pagal Komiteto siūlymą nustatoma pareiga atrankas organizuojančiai ir vykdančiai institucijai ar įstaigai arba deleguojančiajai institucijai užtikrinti, kad pretendentai arba deleguojami asmenys atitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Komitetas pasiūlė deleguotam asmeniui nustatyti pareigą atsiradus nepriekaištingą reputaciją šalinančių aplinkybių nedelsiant apie jas informuoti jį delegavusią instituciją. 

Komitetas taip pat pasiūlė nuo 7 iki 5 metų sutrumpinti asmens buvimo įtrauktu į delegavimo rezervą nepasinaudojant delegavimo galimybe terminą.

Pagrindinis Užsienio reikalų komitetas įstatymo projekto Seimo pavasario sesijoje nesvarstė. Planuojama jį svarstyti ir priimti 2018 metų Seimo rudens sesijoje.

 

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-1758. Komitetas projektui pritarė su pasiūlymais, į kuriuos buvo atsižvelgta.

Seimo nutarimas Nr. XIII-1031 priimtas 2018 m. kovo 15 d.

 

 Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1286 ir 

Žemės įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas
Nr. XIIIP-1287

Įstatymų projektais siūloma pakeisti galiojantį teisinį reguliavimą taip, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamos žemėtvarkos planavimo funkcijos, susijusios su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimu ir tvirtinimu bei pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimu kaimo gyvenamosiose vietovėse, būtų perduotos savivaldybėms. Savivaldybės šiuo metu jau vykdo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (rengimo) organizavimo ir tvirtinimo funkcijas miestų ir miestelių teritorijose. 

Komitetas 2018 m. balandžio 18 d. įstatymų projektams pritarė ir pasiūlė nuostatas patobulinti ir, siekiant užtikrinti sklandų sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą savivaldybėse, nustatyti, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, dėl kurių jau yra priimti sprendimai pradėti rengimą, nustatyta tvarka būtų perduodami savivaldybės administracijos direktoriui, tam, kad jie būtų  baigiami rengti, viešinami, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal siūlomą naują teisinį reguliavimą

Projektai pagrindiniuose komitetuose (Aplinkos komitete – Teritorijų planavimo įstatymo
Nr. I-1120 16, 19, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1286, Kaimo reikalų komitete – Žemės įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1287) nebuvo svarstyti.

 

Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 7, 14, 16, 19, 20, 24, 27, 28, 29, 30 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1713  ir su juo susiję šie įstatymo projektai:

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 10, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1714,

Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1715,

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 48 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1716,

Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
Nr. XIIIP-1717,

Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 7 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas
Nr. XIIIP-1718,

Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 2, 3, 4, 10, 11, 12, 13, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1719.

Projektais siekiama įgyvendinti 2017 m. balandžio 25 d. Valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-2017-P-30-1-9 „Ar savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdysena užtikrina efektyvią ir skaidrią įmonių veiklą“ pateikto Rekomendacijų įgyvendinimo plano rekomendaciją ir suvienodinti savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir valstybės valdomų įmonių reguliavimo srityje taikomas sąvokas, įtvirtinti informacijos apie savivaldybės kontroliuojamas įmones viešinimo teisinius pagrindus, viešinant bent trejų pastarųjų metų informaciją apie šių įmonių veiklą ir rezultatus bei nustatyto pareigą kompetentingai institucijai periodiškai vertinti savivaldybės kontroliuojamų  įmonių reikalingumą ir kriterijus.

Komitetas įstatymų projektus svarstė 2018 m. kovo 28 d., iš esmės jiems pritarė ir pasiūlė derinti šių projektų įsigaliojimą su kitų tą pačią sritį reglamentuojančių teisės aktų projektų įsigaliojimo terminu, t. y. įsigaliojimo terminą nustatyti 2019 m. sausio 1 d. Komitetas, svarstydamas įstatymo projektą XIIIP-1713, pasiūlė atsisakyti nuostatų dėl išimtinės savivaldybių tarybų kompetencijos, susijusios su  savivaldybės valdomų įmonių veiklos svarstymu, nes siūlomas reglamentavimas – perteklinis. Taip pat Komitetas, svarstydamas įstatymo projektą Nr. XIIIP-1718, pritarė Seimo narių pasiūlymui, kad savivaldybių valdomų šilumos tiekėjų akcijos negali būti privatizuojamos.

Pagrindinis Ekonomikos komitetas pritarė Komiteto pasiūlymams dėl įsigaliojimo datos pakeitimo visuose įstatymų projektuose, o, svarstydamas įstatymo projektą Nr. XIIIP-1713 nepritarė Komiteto pasiūlymui dėl išimtinės savivaldybių tarybų kompetencijos, tačiau šiam Komiteto pasiūlymui pritarta projektą 2018 m. balandžio 26 d. svarstant Seime. Be to, pagrindinis Ekonomikos komitetas, svarstydamas įstatymo projektą Nr. XIIIP-1718, nustatė, kad, reorganizuojant savivaldybių valdomus šilumos tiekėjus ar privatizuojant dalį savivaldybių valdomų šilumos tiekėjų akcijų, savivaldybės išlaiko nuosavybės teisę į savivaldybių valdomų šilumos tiekėjų akcijas, suteikiančias daugiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.

Įstatymai Nr. XIII-1163, Nr. XIII-1164, Nr. XIII-1165, Nr. XIII-1166, Nr. XIII-1167,
Nr. XIII-1168, Nr. XIII-1169 priimti Seime 2018 m. gegužės 17 d.

 

 Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo projektas
Nr. XIIIP-2220 ir su juo susiję  

Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 3, 11, 12, 42, 51, 53, 60, 61, 62, 63 ir 64 straipsnių pakeitimo, 73 ir 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, Įstatymo papildymo 62(1) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2221 ir  

Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
Nr. XIIIP-2223.

Vyriausybės inicijuotais projektais siūloma sudaryti teisines prielaidas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) įstaigų tinklui optimizuoti. Siūloma įtvirtinti viešo konkurso būdu atrenkamas pareigybes LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose. Siūloma nustatyti LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams ir vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams) atitikti nepriekaištingos reputacijos ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Taip pat siūloma nustatyti LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų rotaciją. Be to, įstatymu universiteto statusą turinčiose ar respublikos lygmens įstaigose numatyti privalomą kolegialų valdymo organą – valdybą – ir jos funkcijas, taip pat nustatyti aiškias stebėtojų tarybos funkcijas. Taip pat siūloma įteisinti sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas regionuose, taip pat numatyti jų sudarymą ir vykdomas funkcijas.

Komitetas 2018 m. birželio 19 d. iš esmės pritarė projektams ir pasiūlė juos patobulinti, numatant, kad sveikatos apsaugos ministras tvirtintų LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų išdėstymo minimalius reikalavimus, LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų paslaugų poreikį ir LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų tinklą, o ne nustatytų kiekvienai tinklui priskirtai įstaigai pavedamas teikti paslaugas, kaip buvo siūloma projekte. Taip pat komitetas pasiūlė vietoj projekte numatomų papildomai regionuose sudaryti sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninių tarybų, šioms taryboms siūlomas nustatyti funkcijas pavesti įgyvendinti  Regioninės plėtros įstatymu sudaromoms ir jau veikiančioms regionų plėtros taryboms.

Pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas šiems Komiteto siūlymams nepritarė.

Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė įstatymus Nr. XIII-1418, Nr. XIII-1419 ir
Nr. XIII-1420. Šie įstatymai 2018 m. liepos 10 d. Prezidento dekretu Nr. 1K-1349 grąžinti Seimui.

 

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo
Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1448.

Projektu siūloma suteikti teisę asmenims, gyvenantiems valstybei priklausančiuose tarnybiniuose butuose, įsigyti juos be konkurso.

Kovo 21 d. komitetas nusprendė iš esmės pritarti įstatymo projektui ir pasiūlė jį tikslinti pagal gautas pastabas, nustatant, kad tarnybinis butas prieš organizuojant jo pardavimo aukcioną pirmumo tvarka būtų pasiūlomas įsigyti rinkos kaina jame gyvenantiems asmenims, kurie nuosavybės teise pastaruosius 5 metus neturi kitų gyvenamosios paskirties patalpų.

Pagrindinis Audito komitetas nepritarė komiteto pasiūlymui. Gegužės 8 d. Seimas po svarstymo paskyrė Socialinių reikalų ir darbo komitetą pagrindiniu komitetu, kuris po svarstymo priėmė sprendimą įstatymo projektą atmesti.

Įstatymo projektas Seime pavasario sesijoje nebuvo svarstytas.

 

Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr. XIIIP-149(2)

Projekto tikslas – nustatyti kūno kultūros ir sporto sistemą, jos stebėseną, efektyvinti kūno kultūros ir sporto valdymą (nustatyti tik valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms būdingas funkcijas kūno kultūros ir sporto srityje, atsisakyti perteklinio reguliavimo, apibrėžti Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos vaidmenį kūno kultūroje ir sporte), reikalavimus kūno kultūros ir sporto specialistams, fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto finansavimo nuostatas.

Gegužės 16 d. komitetas, įvertinęs valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms įstatymo projekte numatytas funkcijas kūno kultūros ir sporto srityje, iš esmės pritarė įstatymo projektui ir siūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir komiteto pasiūlymus.

Pagrindinis Švietimo ir mokslo komitetas pritarė Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir teikė jį Seimui svarstyti.

Seimo posėdyje projektas nebuvo svarstytas.

Seimo posėdyje projektas nebuvo svarstytas.

 

Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15, 21, 43 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-1879

Projektu siekiama suderinti Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme nustatytų veiklų, kurių valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė pavesta Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (toliau – NVSC), ir veiklų, kurių vykdymui būtinas leidimas-higienos pasas, pavadinimus su teisės aktuose, reglamentuojančiuose švietimo, socialinių, apgyvendinimo paslaugų teikimą, vartojamais terminais, papildyti veiklos rūšių, kurių valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė pavesta NVSC, sąrašą neprižiūrimomis veiklos sritimis, patikslinti leidimų-higienos pasų išdavimo sąlygas, įvertinant, kad vykdant ūkinę komercinę veiklą, kuriai būtinas leidimas-higienos pasas, gali būti naudojamos ne tik patalpos, bet ir žemės sklypas.

Gegužės 23 d. Komitetas nutarė iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1879 ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.

Pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas pritarė įstatymo projektui.

Įstatymo projektas Seime pavasario sesijoje nebuvo svarstytas.

 

Civilinio kodekso 3.3, 3.153, 3.212, 3.217, 3.219, 3.224, 3.253, 3.254, 3.259, 3.260, 3.261, 3.269 straipsnių pakeitimo, 3.220 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Kodekso papildymo 3.254(1) straipsniu įstatymo Nr. XIII-645 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP- 2123

Civilinio proceso kodekso 28, 336, 404, 480, 481, 482, 483, 487, 489, 490 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-646 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2124

Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 4, 16, 18, 19, 20, 21, 26, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-647 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP- 2125

Administracinių nusižengimų kodekso 6, 75 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2126

Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 7, 12, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2127

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2128

Gegužės 30 d. Komitetas svarstė įstatymų projektus, būtinus vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos įgyvendinimui. Vienas svarbiausių klausimų, kilusių pertvarkoje dalyvaujančioms institucijoms – kaip bus pasidalintos funkcijos ir atsakomybės už vaiko gerovę savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrius perdavus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (Tarnyba).

Projektais siūloma atriboti Tarnybos ir savivaldybių funkcijas organizuojant vaiko globos (rūpybos) nustatymą. Numatoma, kad laikinąją vaiko globą (rūpybą) savo teritorijoje organizuoja savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucija bendradarbiaudama su globos centrais, o Tarnyba, gavusi informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus, įvertina šios informacijos pagrįstumą ir imasi reikiamų veiksmų bei organizuoja vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymą.

Įstatymų projektais taip pat išplečiamos globos centrų funkcijos nustatant, kad jie nuolat teikia vaikus globojančiai šeimai, globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims pagalbą, užtikrinančią vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą.

Komitetas po svarstymo pritarė įstatymų projektams.

Seimas birželio 26 d. priėmė įstatymus Nr. XIII-1290, Nr. XIII-1291, Nr. XIII-1292, Nr. XIII- 1293, Nr. XIII-1294, Nr. XIII-1295.

 

 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 148 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1109

Įstatymo projektas parengtas, siekiant pakeisti Mokestinių ginčų komisijos narių skyrimo tvarką taip, kad bylų nagrinėjimas būtų gerai organizuotas, objektyvus ir efektyvus, tai darytų konkurencingomis sąlygomis atrinkti specialistai ir jų reputacija nekeltų abejonių.

Komitetas pritarė, kad pretendentus atrinktų finansų ministro ir teisingumo ministro sudaryta komisija, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta tvarka ir pasiūlė Mokestinių ginčų komisijos nario kadencijos trukmę sutrumpinti nuo 6 iki 5 metų.

Seimas 2018 m. gegužės 17 d. priėmė  Mokesčių administravimo įstatymo  Nr. IX-2112 148 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1156.

 

Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1403

Projektu siekiama panaikinti neproporcingą piniginę prievolę savivaldybėms, kurių teritorijų miškingumas viršija 50 procentų, ir sudaryti lengvesnes sąlygas planuoti miškingas vietoves gyvenamosioms teritorijoms miestuose, kai nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje.

Komitetas 2018 m. gegužės 23 d. nusprendė siūlyti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-1403 atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose pateiktas pastabas ir argumentus.

Pagrindinis Aplinkos komitetas šio įstatymo projekto Seimo pavasario sesijoje nesvarstė.

 

 Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2, 3, 6, 10 ir 11 straipsnių įstatymo projektas Nr. XIIIP-1465

Įstatymo projektas parengtas, siekiant įgyvendinti valstybinio audito ataskaitoje „Ar sudarytos sąlygos viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemai efektyviai veikti“ pateiktas rekomendacijas tobulinti vidaus kontrolės ir vidaus audito teisinį reglamentavimą, papildant  Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą vidaus kontrolės elementais, nustatant viešųjų juridinių asmenų vadovams pareigą nustatyti vidaus kontrolės politiką ir paskiriant instituciją, atsakingą už metodinį vadovavimą vidaus kontrolės klausimais ir viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolės analizę.

Komitetas 2018 m. kovo 28 d. nusprendė siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė komitetas, ir sujungti su įstatymo projektu Nr. XIIIP-1352.

Seimas 2018 m. gegužės 7 d. svarstė  vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2, 3, 6, 10 ir 11 straipsnių įstatymo projektą Nr. XIIIP-1465 ir priėmė sprendimą grąžinti šį Įstatymo projektą iniciatoriui tobulinti.

 

 Seimo nutarimo ,,Dėl demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030 m. strategijos patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2025

Seimo nutarimo projektas ir juo tvirtinama Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategija parengti įgyvendinant  Seimo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. XIII-297 „Dėl demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymo“ ir siekiant išanalizuoti esamą situaciją bei nustatyti šalies vykdomos demografijos, migracijos ir integracijos politikos raidos tikslus, kryptis ir siektinus rodiklius 2018–2030 m.

Komitetas 2018 m. gegužės 30 d. pateikė pasiūlymų tobulinti Seimo nutarimo projektą ir juo tvirtinamą Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategiją: 1) pasiūlė nustatyti datą, iki kurios vėliausiai turi būti parengtas, apsvarstytas ir patvirtintas šios strategijos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas ir 2) patikslinti, kuriais metais turi būti atliekamas vertinimo rodiklių reikšmių tarpinis ir galutinis Strategijos įgyvendinimo vertinimas.

Šio Seimo nutarimo projekto ir juo tvirtinamos strategijos, kuriuos pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas patobulino, Seimas pavasario sesijoje nesvarstė.

 

 Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2096.

Įstatymo projektu siūloma suderinti nacionalinės teisės nuostatas su 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo nuostatomis.  Projektu siūloma sureguliuoti tas sritis, kurias Reglamentas leidžia valstybėms narėms pačioms reglamentuoti (pvz., numatyti tam tikras Reglamento taikymo išimtis ar nukrypti leidžiančias nuostatas), taip pat nacionaliniam reguliavimui priskirtinus klausimus (pvz., procedūriniai klausimai, susiję su priežiūros institucijų atliekamu pažeidimų nagrinėjimu).

Komitetas nusprendė siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.

Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė  Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo
Nr. I-1374 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1426.

 

 Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-2258

Įstatymo projektas yra susijęs su pensijų reforma, siūlant 1,289 karto padidinti  valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį.

Komitetas 2018 m. birželio 12 d. nusprendė siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas šio įstatymo projekto Seimo pavasario sesijos metu nesvarstė.

 

 Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo
Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2938

Seimo nutarimo projektu siūloma į aukštesnę valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupę perkelti Valstybinę kultūros paveldo komisiją, Vyriausiąją rinkimų komisiją, Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą.

Komitetas, vadovaudamasis institucijų ir įstaigų priskyrimo atitinkamoms grupėms kriterijais bei įvertinęs Vyriausybės 2018 m. kovo 28 d. išvadoje pateiktą nuomonę, pritarė tam, kad į aukštesnę grupę būtų perkeltos Valstybinė kultūros paveldo komisija, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras. Komitetas taip pat atsižvelgdamas į tai, kad Seimui priėmus šį nutarimą, jam įgyvendinti reikalingos papildomos finansinės lėšos, kurios nenumatytos 2018 m. valstybės biudžete, pasiūlė pagrindiniam komitetui nustatyti, kad šis Seimo priimtas nutarimas įsigalioja nuo naujų (2019 m.) finansinių metų.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas šio Seimo nutarimo projekto Seimo pavasario sesijos metu nesvarstė.

 

 Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 2, 3, 7, 9, 10, 11, 12, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas
Nr. XIIP-4619

 Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 72 ir 75 straipsnių pakeitimo ir 74 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas
Nr. XIIP-4620

Įstatymo projektas parengtas siekiant keičiamų teisės aktų nuostatas suderinti su  valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3268.

Komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui abu šiuos įstatymų projektus grąžinti iniciatoriams tobulinti, siekiant keičiamo teisės akto (statuto) nuostatas suderinti su Valstybės tarnybos įstatymo
Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1596 nuostatomis.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas šių projektų Seimo pavasario sesijos metu nesvarstė.

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1264

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybėms, dalyvavusioms bandomajame projekte ir vykdžiusioms piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimą kaip savarankiškąją funkciją, 2018 ir vėlesniais metais piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma būtų skaičiuojama atsižvelgiant į laikotarpį prieš šio pilotinio projekto pradžią, t. y. į 2011 m.

Komitetas nusprendė įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1, 4, 8, 10, 17, 20, 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-821 nuostatos nepablogino Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybių finansinės padėties.

Socialinės apsaugos ir darbo komitetas nusprendė šį įstatymo projektą atmesti. Seimo posėdyje projektas nebuvo svarstytas.

 

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1116

Įstatymo projekte siūloma pakeisti mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitymą: į savivaldybių biudžetus įskaityti 50 proc. (vietoj šiuo metu galiojančių 70 proc.), į valstybės biudžetą – 50 proc. (vietoj šiuo metu galiojančių 30 proc.). Taip pat siūloma padidinti mokesčio už medžiojamus gyvūnus tarifus pagal medžioklės plotų kategorijas.

Komitetas įstatymo projektą svarstė 2018 m. balandžio 18 d. ir pasiūlė kompromisinį variantą: į savivaldybių biudžetus įskaityti 60 proc., į valstybės biudžetą įskaityti 40 proc. Taip pat Komitetas pasiūlė 25 proc. sumažinti projekte siūlomus mokesčio už medžiojamus gyvūnus tarifus visoms medžioklės plotų kategorijoms.

Pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės pritarė iniciatorių pasiūlytam projektui. Seimo posėdyje 2018 m. birželio 28 d. įstatymo projektui XIIIP-1116(2) pritarta po svarstymo.

 

Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas                    Nr. XIIIP-1518

Įstatymo projektu nustatoma, kad viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į valstybės ar savivaldybės įmonę, kai viešosios įstaigos savininkė yra atitinkamai valstybė arba savivaldybė. Pertvarkomai viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausęs turtas pereina valstybės ar savivaldybės nuosavybėn ir perduodamas po pertvarkymo veiksiančiai valstybės ar savivaldybės įmonei valdyti patikėjimo teise. Taip pat siūloma, kad ši nuostata galiotų iki 2019 m. sausio 1 d.

Komitetas įstatymo projektą apsvarstęs iš esmės jam pritarė, taip pat pasiūlė pagrindiniam komitetui nustatyti, kad minėta nuostata galioja neterminuotai.

Pagrindinis Ekonomikos komitetas pasiūlė įstatymo projektą atmesti. Seimo posėdyje projektas nebuvo svarstytas.

       

Muziejų įstatymo Nr. I-930 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas
Nr. XIIIP-1733,

Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
Nr. XIIIP-1734,

Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
Nr. XIIIP-1735,

Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1737.

Įstatymų projektais nustatoma, kad nacionalinio ir respublikinio muziejaus, nacionalinės ir apskrities bibliotekos, valstybės kultūros centro, nacionalinio ar valstybino teatro ar koncertinės įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Nustatoma, kad visi vadovai (įskaitant ir savivaldybių atitinkamų įstaigų vadovus) turi būti nepriekaištingos reputacijos ir detalizuojama nepriekaištingos reputacijos sąvoka bei galimybė šiems vadovams dirbti kitą darbą.

Komitetas apsvarstė įstatymų projektus ir pasiūlė pagrindiniam komitetui nustatyti, kad nuostatos, dėl kadencijų skaičiaus ribojimo netaikomos nacionalinių, respublikinių, apskričių, valstybės ir savivaldybių atitinkamų įstaigų vadovams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip penkeri metai, taip pat pasiūlė diferencijuoti konkursų į vadovų pareigas organizavimo terminus priklausomai nuo vadovo išdirbtų metų toje įstaigoje.

Pagrindinis Kultūros komitetas nusprendė, kad kadencijų skaičiaus ribojimas taikomas tik nacionalinių muziejų, bibliotekų, teatrų, koncertinių įstaigų ir valstybės kultūros centrų vadovams, Taip pat nusprendė, kad savivaldybių muziejų, bibliotekų, teatrų, koncertinių įstaigų ir kultūros centrų vadovai, iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, toliau eina vadovo pareigas iki 2023 m. birželio 30 d., t. y. dar penkerius metus.

Įstatymai Nr. XIII-1315, Nr. XIII-1316, Nr. XIII-1317 priimti 2018 m. birželio 27 d., Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1417 priimtas birželio 30 d.

 

2.3. Parlamentinė kontrolė

 

Dėl VTEK nario skyrimo laikinai eiti pirmininko pareigas

 

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, keliančiai abejonių VTEK nario Virginijaus Kanapinsko paskyrimo laikinai eiti VTEK pirmininko pareigas teisėtumu, Komitetas pagal kompetenciją atliko parlamentinės kontrolės veiksmus.

2018 m. balandžio 9 d. buvo sušauktas neeilinis Komiteto posėdis siekiant išanalizuoti viešojoje erdvėje paskleistą informaciją. Komiteto posėdžio metu buvo išklausyti esamų ir buvusių VTEK narių ir administracijos tarnautojų paaiškinimai, susipažinta su aktualiais dokumentais, išanalizuoti teisės aktai, reglamentuojantys laikiną VTEK pirmininko pareigų ėjimą ir VTEK organizaciniai vidaus dokumentai.

Parengtas Komiteto protokolinis nutarimas kuriame apibendrinta Komitetui pateikta informacija.  Apie Komiteto nustatytas faktines aplinkybes informuotas Seimo Pirmininkas ir Seimo nariai.

 

Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. veiklos ataskaitos

 

2018 m. balandžio 11 d. Komitetas svarstė VTEK 2017 m. veiklos ataskaitą. VTEK laikinai einantis pareigas pirmininkas Virginijus Kanapinskas kaip pagrindinius Komisijos veiklos rezultatus 2017 metais įvardijo padidėjusį Komisijos posėdžiuose nagrinėjamų klausimų ir priimamų sprendimų skaičių, taip pat gerokai suaktyvėjusią veiklą organizuojant valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų mokymus, taikant kitas įstatyme numatytas prevencines priemones.

Pristatyti planai dėl privačių interesų registro (PINREG) kūrimo ir diegimo, galimos rizikos. Diskutuota dėl būtinybės įdiegti sąveikas su kitais valstybės registrais. Numatyta, jog PINREG turėtų pradėti veikti 2019 metų antroje pusėje. Komitetas taip pat nutarė vertinti dėl valstybės informacinių išteklių sąveikų nebuvimo kylančias problemas.

Seimo nariams taip pat buvo pristatyti VTEK veiklos organizavimo klausimai. Komitetas rekomendavo VTEK artimiausiu metu priimti sprendimus dėl Komisijos darbo reglamento tobulinimo ir pateikti pasiūlymus VTEK veiklą reglamentuojančio įstatymo tobulinimui.

VTEK 2017 m. veiklos ataskaitai Komitete pritarta bendru sutarimu. Komitetas taip pat pažymėjo sritis, į kurias VTEK turėtų atkreipti dėmesį siekdama užtikrinti visišką savo veiklos skaidrumą.

 

Dėl sisteminio požiūrio į viešojo sektoriaus darbo užmokestį

 

Komitetas, svarstydamas Vyriausybės pateiktus įstatymų projektus, skirtingai reglamentuojančius darbo užmokesčio klausimus atskiroms viešojo sektoriaus subjektų grupėms, 2017 m. spalio 18 d. posėdyje nutarė atlikti parlamentinę kontrolę. Jos tikslas – išsiaiškinti įgyvendinant Vyriausybės programą numatytų teisėkūros iniciatyvų tendencijas. Vyriausybės buvo raštu klausiama dėl turimos vizijos valstybės tarnautojų ir politikų, pareigūnų, teisėjų bei kitų biudžetinėse įstaigose dirbančių asmenų darbo užmokesčio sistemų tarpusavio sąveikų, hierarchijos ir šių sistemų vidinių struktūrų.

Komitetas 2017 m. gruodžio 6 d. posėdyje susipažino su Vidaus reikalų ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymais. Buvo nuspręsta pasiūlyti Vyriausybei kompleksiškai su rengiamo Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis įvertinti atskirų viešojo sektoriaus grupių darbo užmokestį reguliuojančias nuostatas, siekiant, kad būtų išlaikyta pareigybių ir atsakomybių hierarchija. Prireikus parengti ir pateikti Seimui atitinkamus įstatymų pakeitimų projektus.

Tęsiant šią parlamentinę kontrolę 2018 m. pavasario sesijoje svarstant naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1596, Komitetas parengė Seimo protokolinio nutarimo projektą, kuris buvo priimtas 20018-06-29 (Seimo posėdžio protokolo
Nr. SPP-197). Juo Vyriausybei siūloma parengti ir pateikti Seimui Politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, sistemiškai suderinant jo nuostatas su jau priimtais ir dar svarstomais viešojo sektoriaus darbo užmokestį reglamentuojančiais įstatymais ar jų projektais bei atsižvelgiant į pareigybių hierarchiją ir atsakomybę.

 

Lietuvos regioninės politikos Baltosios knygos įgyvendinimo dokumentų aptarimas

 

Komitetas 2018 m. kovo 28 d. išklausė Vidaus reikalų ministerijos atstovų informaciją apie Vidaus reikalų ministerijos parengtus Lietuvos regioninės politikos Baltosios knygos įgyvendinimo dokumentų – Nacionalinės regioninės politikos prioritetų iki 2030 metų (Prioritetai) ir Nacionalinės regioninės politikos prioritetų uždavinių įgyvendinimo 2018–2020 metų veiksmų plano – projektus. Komitete analizuota, kiek rengiant projektus buvo atsižvelgta į Komiteto pateiktus pasiūlymus dėl atskirų Lietuvos regioninės politikos Baltosios knygos nuostatų. Atsižvelgus į šiuos pasiūlymus, Prioritetų projekte numatyta, kad artimuoju laikotarpiu (iki 2020 metų) regioninę politiką bus siūloma ir toliau įgyvendinti administraciniuose regionuose – apskrityse. Tuo pačiu, įgyvendinant bandomąsias regioninės ekonominės specializacijos iniciatyvas ir kitas priemones, bus siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis Lietuvoje ir funkciniams regionams, jungiantiems kelias apskritis ir (ar) savivaldybes. Siekiant geografiškai subalansuoto, darnaus ir tvaraus ekonomikos augimo, patrauklių sąlygų ekonominei plėtrai visuose regionų (apskričių) augimo centruose, o ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, Prioritetų projekte atsisakyta nuostatų dėl trijų hierarchinių lygmenų augimo centrų sistemos. Prioritetų projekte daugiau dėmesio skirta regionų plėtros tarybų galių ir vaidmens, įgyvendinant nacionalinę regioninę politiką, didinimui, taip pat regionų kompetencijų biurų – ekspertinių konsultacinių komandų regionuose, sutelkiančių Regioninės plėtros departamento prie VRM teritorinių skyrių, „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros ir Centrinės projektų valdymo agentūros, Užimtumo tarnybos ir kitų agentūrų pajėgas ir padedančių regionų plėtros taryboms kurti plėtros strategijas, pritraukti viešąsias ir privačias investicijas, gerinti regiono komunikaciją ir įvaizdį – sukūrimui.

Po pristatymo Komitetas ne tik pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtiems Baltosios knygos įgyvendinimo dokumentų projektams, bet ir pateikė Vidaus reikalų ministerijai papildomų siūlymų: papildyti dokumentų projektus vertinimo kriterijų sistema ir patikslinti nuostatas dėl regionų plėtros tarybų sekretoriatų sudėties ir veiklos.

 

Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių aptarimas

 

Kmitetas 2018 m. birželio 20 d. išklausė Vidaus reikalų ministerijos informaciją apie Vyriausybės 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 495 patvirtintas Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gaires (toliau – Gairės) ir Vidaus reikalų ministerijos vaidmenį, įgyvendinant šias gaires. 

Gaires ir jų įgyvendinimo veiksmų planą parengė Vidaus reikalų ministerija. Gairės yra skirtos viešojo sektoriaus įstaigų sistemai, šių įstaigų valdymui tobulinti ir jų kompetencijai išgryninti. Gairės parengtos vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano 3.1.1 darbą „Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos (institucinės sąrangos) optimizavimas“. Gairių parengimas ir patvirtinimas yra svarbus ne tik vykdant XVII Vyriausybės programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą, bet ir:

1) vykdant valstybinio audito ataskaitoje „Ar valstybės ir savivaldybių dalyvavimas valdant viešąsias įstaigas užtikrina naudą visuomenei“ (2017 m. balandžio 25 d. Nr. VA-2017-P-10-9-11) pateiktas rekomendacijas (Gairių parengimas yra numatytas kaip svarbiausia (pirmoji) Rekomendacijų įgyvendinimo plano priemonė);

2) vykdant valstybinio audito ataskaitoje  „Žmogiškųjų išteklių valdymo viešojo administravimo institucijose“ (2017 m. vasario 13 d. Nr. VA-2017-P-10-1-1) pateiktas rekomendacijas (po Gairių parengimo ir patvirtinimo turi sekti kitų svarbių priemonių – pareigybių poreikio įvertinimo metodikos sukūrimo ir darbo užmokesčio skaičiavimo metodikos tobulinimo – darbai).

Gairės bus taikomos viešojo sektoriaus įstaigoms, kurios steigiamos, reorganizuojamos ar pertvarkomos po šio nutarimo įsigaliojimo. Gairės nebus taikomos tais atvejais, kai įstaiga turėtų būti įsteigta ir veikti įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktų ar tarptautinių sutarčių nuostatas; diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms, specialiosioms misijoms ir Lietuvos kariuomenei; valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, taikomos tiek, kiek jų valdymo ir veiklos nereglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas.

Komitetas atkreipė dėmesį į tai, kad Gairėms įgyvendinti yra parengtas ir Vyriausybės nutarimu patvirtintas šių Gairių įgyvendinimo veiksmų planas, nustatantis būtinus atlikti veiksmus, atsakingus vykdytojus ir veiksmų įvykdymo terminus, apimančius laikotarpį nuo 2018 m. III ketvirčio iki 2020 metų IV ketvirčio. VVSK nuomone, šiame dokumente nustatytiems veiksmams atlikti yra numatyti ne optimalūs, t. y. gerokai per ilgi terminai. VVSK vertinimu, viešojo sektoriaus įstaigų sistemos pertvarka turėtų būti baigta 2019 metais, kad šios kadencijos Vyriausybė spėtų tiek priimti reikalingus teisės aktų pakeitimus, tiek ir matyti pirmuosius reformos rezultatus. Todėl VVSK raštu kreipėsi į  Vyriausybę ir pasiūlė apsvarstyti galimybę pakeisti Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo įgyvendinimo veiksmų planą, trumpinant šiame plane nustatytų veiksmų įvykdymo terminus. Deja, Vyriausybė nerado galimybių sutrumpinti nustatytus terminus.

 

Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų decentralizavimas, perduodant valstybinės žemės patikėtinio funkcijas (dalį funkcijų) savivaldybėms

Komitetas 2018 m. birželio 27 d. išklausė Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) atstovų informaciją apie Komiteto prašymo iki 2018 m. birželio mėnesio išanalizuoti galimybes savivaldybėms perduoti NŽT valstybinės žemės patikėtinio funkcijas (ar jų dalį) ir apie atliktos analizės rezultatus informuoti Komitetą vykdymo eigą ir Žemės ūkio ministerijai pristatytos Efektyvaus ir racionalaus žemės valdymo ir administravimo mokslinės studijos, kurią atlieka Aleksandro Stulginskio universitetas, tarpinės ataskaitos svarbiausias nuostatas ir įžvalgas.

VVSK nariai buvo informuoti, kad siekiant atsakyti į VVSK keliamus klausimus, tikslinga nustatyti efektyviausią valstybinės žemės valdymo (ja disponavimo) modelį, kuris, pasibaigus žemės grąžinimui, užtikrintų racionalų valstybinės žemės naudojimą, investicijų pritraukimą į regionus, didintų valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamas. Siekiant užtikrinti racionalų valstybinės ir privačios žemės naudojimą, didinti valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamas, bei užtikrinti investicijų pritraukimą į regionus, nuspręsta atlikti Efektyvaus ir racionalaus žemės valdymo ir administravimo mokslinę studiją (toliau – Studija), kurią parengtų konkurso būdu atrinkta mokslo įstaiga – Aleksandro Stulginskio universitetas. Pagrindinis Studijos tikslas – nustatyti efektyviausią valstybinės žemės valdymo modelį, kurį būtų galima taikyti pasibaigus nuosavybės teisių atkūrimo procesui (Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta, kad žemės grąžinimas turi būti užbaigtas iki 2019 m. III ketvirčio) ir tam nustatyti racionaliausią žemės administravimui reikalingą institucinės struktūros modelį. Studiją numatyta baigti rengti iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Tarpinė Studijos ataskaita Žemės ūkio ministerijai buvo pristatyta 2018 m. gegužės 25 d. Pristatymo metu buvo apžvelgta valstybinės žemės valdymas Lietuvoje (esama situacija, institucijų disponuojančių valstybine žeme veikla, šiuo metu galiojanti teisinė bazė) ir Europinė valstybinės žemės valdymo patirtis (plačiau apžvelgta Latvijos, Lenkijos, Estijos, Vokietijos, Danijos ir Moldovos šalyse galiojanti žemės valdymo teisinė bazė). Siekiant išanalizuoti su žemės valdymu, naudojimu ar tvarkymu susijusių skirtingos veiklos (tikslų, sričių), socialinių grupių (sąjungų, asociacijų) lūkesčius, parengta apklausos anketa.

VVSK, išklausęs Žemės ūkio ministerijos ir NŽT atstovų informaciją, nutarė raštu kreiptis į Žemės ūkio ministeriją ir prašyti jos iki 2018 m. rugsėjo 10 d. pateikti VVSK informaciją: 1) apie Studijos galutinės ataskaitos rezultatus (svarbiausias nuostatas, įžvalgas, rekomendacijos ir pan.) ir konkrečiai – Studijoje pateiktas rekomendacijas decentralizuoti Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, funkcijas (dalį funkcijų), perduodant jas (funkcijas) savivaldybėms (su Žemės ūkio ministerijos komentarais) ir 2) dėl galimų veiksmų (priemonių ir jų įvykdymo terminų) realizuojant Studijoje pateiktas rekomendacijas decentralizuoti Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, funkcijas (dalį funkcijų), perduodant jas (funkcijas) savivaldybėms.

 

Dėl Žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarkos aprašo įgyvendinimo klausimų

 

2018 m. birželio 20 d. Komitetas svarstė klausimą dėl Sveikatos apsaugos ministro ir Vidaus reikalų ministro 2018 m vasario 8 d. įsakymu Nr. V-157/1V-118 patvirtinto Žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatų, susijusių su palaikų vežimo ekspertizei apmokėjimu. Susipažinus su Vidaus reikalų ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos pateikta informacija komitetui liko abejonių, kad reikalavimas savivaldybėms apmokėti už palaikų gabenimą tyrimams atitinka Konstitucijoje numatytą savivaldos savarankiškumo principą. Atsižvelgdamas į tai, komitetas kreipėsi į Vyriausybę, siūlydamas nedelsiant imtis priemonių šiam klausimui išspręsti. Kaip vienas iš galimų sprendimų – pasiūlyta nustatyti panašią tvarką, kuri buvo numatyta iki 2016 m. lapkričio 18 d. galiojusiose Valstybės finansinės paramos užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką teikimo taisyklėse (patvirtintose Vyriausybės 2003 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618), kuriose buvo nustatyta savivaldybės patirtų išlaidų kompensavimo iš valstybės biudžeto tvarka. Vyriausybė informavo, kad vyksta tarpinstituciniai pasitarimai ir artimiausiu metu bus ieškoma sprendimų.

 

2018 m. kovo 21 d. posėdyje Komitetas svarstė valstybinio audito ataskaitą „Valstybinio nekilnojamojo turto valdymas“.

Audito ataskaitoje nagrinėjamas ir valstybės turto perdavimas savivaldybių nuosavybėn. Konstatuojama, kad dalies perduoto turto savivaldybės nenaudoja, parduoda arba įtraukia į savivaldybių parduodamo turto sąrašus. Komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, paprašė savivaldybių, kurių sprendimai dėl perduoto turto kėlė daugiausiai klausimų, pateikti savo argumentus, kokias išeitis savivaldybės mato siekiant, kad perduotas turtas būtų naudojamas efektyviai. Savivaldybių pateikta informacija atskleidė, kad dauguma atvejų audito ataskaitos statistika neatskleidžia tikrosios situacijos ir ūkiško savivaldybių požiūrio, ypač kai reikia pasirūpinti avarinės būklės valstybės nekilnojamojo turto objektais ir savivaldybės juos perima tik tam, kad pasirūpintų, jog šie objektai nekeltų grėsmės vietos gyventojams, todėl tokiais atvejais finansavimo klausimai turėtų būti sprendžiami su savivaldybėmis. Komitetas planuoja detaliau aptarti šiuos klausimus rudens sesijoje svarstant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimus.

 

Dėl Europos Sąjungos lėšomis finansuotų vandentvarkos ir nuotekų projektų, kuriems buvo atlikti pažeidimų tyrimai ir pritaikytos finansinės korekcijos

 

Komitetas 2018 m. balandžio 18 d., vykdydamas tęstinę parlamentinę kontrolę, išklausė Aplinkos ministerijos, Finansų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos įgaliotų atstovų informaciją apie galimybes teisminiuose ginčuose dėl Europos Sąjungos lėšomis finansuotų vandentvarkos ir nuotekų projektų, kuriems buvo atlikti pažeidimų tyrimai ir pritaikytos finansinės korekcijos, siekti taikos susitarimų. Komitetas nusprendė pratęsti šią parlamentinę kontrolę ir prašyti Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos komitetui pateikti papildomą informaciją, kaip po teisminių ginčų pritaikytos finansinės korekcijos atsilieps gyventojams – paslaugų vartotojams (kiekvienoje savivaldybėje atskirai) ir kokios galimos to pasekmės (finansinės, turtinės ir kt.) konkrečioms įmonėms ir šias įmones valdančioms savivaldybėms.

Gavęs šią papildomą informaciją Komitetas 2018 m. birželio 27 d. posėdyje apsvarstė ir nusprendė, kad dėl susidariusios situacijos turėtų būti priimti politiniai sprendimai. Taip pat Komitetas nusprendė perduoti Ministrui Pirmininkui surinktą informaciją apie 2007–2013 m. laikotarpiu Europos Sąjungos lėšomis finansuotus viešosios infrastruktūros projektus, kuriuose nebuvo pasiekti gyventojų prisijungimo rodikliai ir dėl to paskaičiuotos finansinės korekcijos, ir pasiūlė apsvarstyti galimybes priimti sprendimus, kuriais remiantis kiekvienai įmonei būtų grąžinta jai pritaikytų finansinių korekcijų dydžio suma tam, kad būtų pasiekti užsibrėžti projektų įgyvendinimo rodikliai ir būtų išvengta paslaugų kainų augimo vartotojams, numatyti priemones, kurios būtų įgyvendinamos susidarius ekstremaliai situacijai, kai dėl pritaikytų finansinių korekcijų kai kurios įmonės ir savivaldybės nebegalės užtikrinti gyventojams strategiškai svarbių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų. Komitetas numato šią parlamentinę kontrolę pratęsti Seimo V (rudens) sesijoje. Atsižvelgiant į tai, paprašyta Ministro Pirmininko iki rugsėjo 10 d. raštu informuoti Komitetą apie priimtus sprendimus.

 

Dėl Europos Sąjungos paramos lėšomis finansuojamos priemonės „Bendruomenės inicijuota vietos plėtra“ įgyvendinimo

 

Komitetas 2018 m. birželio 27 d. posėdyje išklausė miesto vietos veiklos grupių, Valstybės kontrolės ir Vidaus reikalų ministerijos atstovų pateiktą informaciją apie Europos Sąjungos paramos lėšomis finansuojamos priemonės „Bendruomenės inicijuota vietos plėtra“ įgyvendinimą (toliau – Priemonė). Komitetas konstatavo, kad Priemonės įgyvendinimas labai vėluoja, nes Vidaus reikalų ministerija iki Komiteto posėdžio dienos nebuvo pilnai įvykdžiusi Valstybės kontrolės 2017 m. lapkritį pateikto tarpinio valstybinio finansinio (teisėtumo) audito reikalavimo atlikti vietos plėtros strategijų vertinimo ir atrankos finansuoti tinkamumo peržiūrą ir todėl nebuvo pilnai atlikta šių strategijų atranka ir nepasirašytos sutartys. Be to, Priemonės įgyvendinimo reglamentavimas yra per sudėtingas, tikslinga jį supaprastinti, trumpinti institucijoms nustatytų įgyvendinti procedūrų terminus ir numatyti už šių terminų nesilaikymą atsakomybę, nes dėl užsitęsusio projektų vertinimo ir atrankos bei sutarčių pasirašymo terminų atidėjimo miestų vietos veiklos grupių strategijų įgyvendinimo administravimui skirto finansavimo gali nepakakti, be to, kai kurios veiklos projektams parengti, patikslinti ar įgyvendinti yra vykdomos savanoriškumo (be finansavimo) pagrindais, ilgai užsitęsus projektų atrankai dalis projektų praranda aktualumą. Taip pat konstatuota, kad Priemonės įgyvendinimo metu taikoma nepagrįsta praktika iš miesto vietos veiklos grupių reikalauti per labai trumpą laiką (pavyzdžiui, 1 darbo dieną) pateikti patikslintą informaciją apie lėšų poreikio ar kitų duomenų pagrindimą. Atsižvelgiant į tai, kad Komiteto posėdyje aptartos problemos gali užkirsti kelią pasiekti užsibrėžtus Priemonės įgyvendinimo tikslus ar net sąlygoti neigiamų pasekmių miestų bendruomenių veiklai ir iniciatyvoms, Komitetas pasiūlė Ministrui Pirmininkui įvertinti Priemonės įgyvendinimo eigą, priimtus sprendimus ir spręsti kompetentingų institucijų ar asmenų atsakomybės dėl Priemonės įgyvendinimo trukdžių klausimą, inicijuoti Priemonės administravimo procedūrų ir reikalavimų supaprastinimą ir terminų trumpinimą, imtis veiksmų užtikrinti, kad atsakingos institucijos ir asmenys neatidėliotinai spręstų Priemonės įgyvendinimo problemas. Komitetas numato parlamentinę kontrolę dėl Priemonės įgyvendinimo Komitete pratęsti Seimo V (rudens) sesijoje. Atsižvelgiant į tai, paprašyta Ministro Pirmininko iki rugsėjo 10 d. raštu informuoti Komitetą apie priimtus sprendimus.

 

2.4. Europos reikalų svarstymas

 

Komitetas 2018 m. kovo 28 d. svarstė dokumentą „Šalies ataskaita. Lietuva 2018 m.“
Nr. SWD (2018) 213. Komitetas nusprendė iš esmės pritarti Ūkio ministerijos 2018 m. kovo 19 d. pateiktai Lietuvos Respublikos pozicijai Nr. POZ-130. Komitetas atkreipė dėmesį į tai, kad Europos Komisijos paskelbtoje ataskaitoje, be kita ko, pažymima, jog Lietuvoje ekonomikos augimo teikiama nauda paskirstoma nevienodai, o skurdo rizika tebėra viena didžiausių Europos Sąjungoje (toliau – ES), pajamų nelygybė tebėra viena didžiausių ES, Lietuva yra didelės Europos struktūrinių ir investicijų fondų paramos gavėj, demografiniai iššūkiai tebekelia grėsmę potencialiam ekonomikos augimui, aukštas pajamų nelygybės lygis ir prasta prieiga prie pagrindinių viešųjų paslaugų mažina nepalankioje padėtyje esančių asmenų ir kaimo vietovių gyventojų galimybes, Lietuvoje būtina tobulinti valdymą ir viešąjį administravimą, gerinant reglamentavimo poveikio vertinimų kokybę, užtikrinant veiksmingą politikos įgyvendinimo koordinavimą ir kovą su korupcija reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą, turėtų būti pagerintas valdžios sektoriaus išlaidų ir investicijų planavimas ir valdymas, būtina gerinti viešųjų pirkimų planavimą ir įgyvendinimą (dėl skaidrumo ir vidaus pirkimų) vietos lygiu. Atsižvelgiant į tai, pasiūlyta Vyriausybei į rengiamą 2018 m. į  Nacionalinę reformų darbotvarkę įtraukti konkrečias priemones, kurios leistų išspręsti šiuos iššūkius.  

 

Komitetas 2018 m. gegužės 23 d. svarstė Europos Komisijos komunikatą Europos parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir Europos centriniam bankui „Antroji pažangos ataskaita dėl neveiksnių paskolų mažinimo Europoje“ Nr. COM/2018/ 133, ES-18-46. Komitetas nusprendė iš esmės pritarti Finansų ministerijos 2018-05-18 parengtai pozicijai POZ-230, kuria yra pritariama Europos Komisijos parengtų dokumentų tikslams – paspartinti su neveiksniomis paskolomis susijusių problemų sprendimą Europoje ir neleisti neveiksnioms paskoloms kauptis ateityje.

 

Komitetas 2018 m. gegužės 23 d. svarstė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymą, kuriuo dėl neveiksnių pozicijų nuostolių minimalaus padengimo lygio iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 Nr. COM/2018/134, ES-18-47. Pasiūlymo nuostatomis siekiama užtikrinti bankų sektoriaus tvarumą, bankų balansų atsparumą neveiksnių paskolų keliamai rizikai, išlaikyti finansinį stabilumą, sustiprinti bankų galimybes amortizuoti nuostolius ir  tokiu būdu apsaugoti bankų kapitalą susidarius nepalankiai situacijai rinkoje bei užtikrinti stabilų ir mažiau prociklišką  ekonomikos finansavimą. Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad šių tikslų nebūtų galima pasiekti atskirais valstybių narių veiksmais, konstatavo, kad pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui. Komitetas taip pat nusprendė iš esmės pritarti Finansų ministerijos 2018 m. gegužės 2 d. pateiktai pozicijai Nr. POZ-202 ir pasiūlė, atsižvelgiant į diskusijas ES Tarybos darbo grupėse, detalizuoti parengtą poziciją, derinant ją su suinteresuotomis institucijomis ir rinkos dalyviais.

 

Komitetas 2018 m. gegužės 23 d. svarstė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pasiūlymą dėl kredito administratorių, kredito pirkėjų ir užstato realizavimo
Nr. COM/2018/135, ES-18-48. Pasiūlymu siekiama ES lygiu sukurti sistemą, kuri sudarytų prielaidas spręsti neveiksnių paskolų problemą tarpvalstybiniu aspektu: nustatyti aiškias kredito administratorių leidimų išdavimo ir priežiūros taisykles ir kredito pirkėjų veiklai taikomus reikalavimus, kas leistų panaikinti kreditų rinkos reguliavimo teisinius neaiškumus, užtikrintų vienodas veiklos sąlygas, sudarytų prielaidas didesnei kredito administratorių konkurencijai, padidintų paslaugų prieinamumą ir sumažintų kredito administravimo išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, kad šių tikslų nebūtų galima pasiekti atskirais valstybių narių veiksmais, Komitetas nusprendė konstatuoti, kad pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui. Komitetas taip pat nusprendė iš esmės pritarti Finansų ministerijos 2018 m. balandžio 26 d. pateiktai pozicijai Nr. POZ-192 ir atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos nacionalinėje teisėje yra numatyta neteisminė išieškojimo procedūra, todėl pasiūlyta atlikti detalų naujos procedūros pridėtinės vertės įvertinimą.

 

Komitetas 2018 m. birželio 20 d. svarstė Tarybos reglamento pasiūlymą, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa Nr. COM/2018/322, ES-18-75. Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnyje pripažįstama daugiametės finansinės programos svarba – ji yra Europos Sąjungos biudžeto struktūros pagrindas ir į tai, kad pasiūlymo nuostatomis siekiama sudaryti sąlygas gerinti ir lengvinti Europos Sąjungos metinę biudžeto procedūrą ir institucijų tarpusavio bendradarbiavimą, o kartu griežtinti biudžetinę drausmę ir didinti daugiamečių programų ir investicijų finansavimo nuspėjamumą, konstatavo, kad pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui. Komitetas taip pat nusprendė iš esmės pritarti Užsienio reikalų ministerijos 2018 m. gegužės 4 d. pateiktai pozicijai Nr. P_EST-92 ir atkreipė Vyriausybės dėmesį siekiant progreso derybose dėl naujojo Sąjungos biudžeto į tai, kad yra visiškai nepriimtinas lėšų Lietuvai mažinimas, be to, yra svarbu įvertinti Komisijos pateikto siūlymo ginti Sąjungos biudžetą nuo finansinių rizikų, susijusių su teisės viršenybės principu, teisinį pagrindą ir atitiktį Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatoms.

 

Komitetas 2018 m. birželio 20 d. svarstė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymą dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo Nr. COM/2018/372,
ES-18-138. Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad pasiūlymas yra suderintas su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174, 176, 177, 349 straipsnių nuostatomis, ir pripažindamas, kad pasiūlyme numatytais ES lygmens veiksmais būtų sukuriama pridėtinė vertė, konstatavo, jog pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui. Komitetas taip pat nusprendė iš esmės pritarti Finansų ministerijos 2018 m. birželio 5 d. pateiktai pozicijai Nr. P_DGR-150 ir atkreipė Vyriausybės dėmesį siekiant progreso derybose dėl naujojo Sąjungos biudžeto į tai, kad visiškai nepriimtinas paramos Lietuvai mažinimas, siūlomas ES bendrojo finansavimo Lietuvai mažinamas turi būti laipsniškas, po derybų atnaujintame Europos Komisijos pasiūlyme Sanglaudos politikos įgyvendinimas turi remtis naujausia NUTS2 regionų klasifikacija, pagal kurią Lietuva turi du (o ne vieną, kaip nurodoma Europos Komisijos pasiūlyme) statistinius regionus – Sostinės regioną ir Vidurio Vakarų Lietuvos regioną.

 

Komitetas 2018 m. birželio 20 d. svarstė Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės Nr. COM/2018/375, ES-18-137. Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad pasiūlyme nustatomos bendrosios nuostatos septyniems pasidalijamojo valdymo fondams – Europos regioninės plėtros fondui, Sanglaudos fondui, „Europos socialiniam fondui +“, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui, Prieglobsčio ir migracijos fondui, Sienų valdymo ir vizų priemonei ir Vidaus saugumo fondui – ir šio pasiūlymo nuostatos atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas, konstatavo, kad pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui. Komitetas taip pat nusprendė iš esmės pritarti Finansų ministerijos 2018 m. birželio 14 d. pateiktai pozicijai Nr. POZ-308 ir atkreipė Vyriausybės dėmesį siekiant progreso derybose dėl naujojo Sąjungos biudžeto į tai, kad visiškai nepriimtinas paramos Lietuvai mažinimas, siūlomas ES bendrojo finansavimo Lietuvai mažinamas turi būti laipsniškas, po derybų atnaujintame Europos Komisijos pasiūlyme Sanglaudos politikos įgyvendinimas turi remtis naujausia NUTS2 regionų klasifikacija, pagal kurią Lietuva turi du (o ne vieną, kaip nurodoma Europos Komisijos pasiūlyme) statistinius regionus – Sostinės regioną ir Vidurio Vakarų Lietuvos regioną.

 

2.5. Tarptautinis bendradarbiavimas

 

2018 m. gegužės 7–10 d. komiteto delegacija Lenkijos Respublikos Seimo Vietos savivaldos ir regioninės politikos komiteto kvietimu vyko atsakomojo vizito į Lenkijos Respubliką. Viso vizito metu delegaciją lydėjo Lenkijos Respublikos Seimo Vietos savivaldos ir regioninės politikos komiteto pirmininkas A. Maciejewski, susitikimuose su komiteto nariais aptartos įvairios abiejų šalių politikos aktualijos komitetų veiklos srityse. Vizito metu  susitikimuose su Lenkijos Respublikos Seimo vicepirmininke B. Mazurek ir Lietuvos–Lenkijos draugų grupe aptarti aktualūs Lietuvos–Lenkijos dvišalio bendradarbiavimo klausimai, pasikeista idėjomis dėl tolesnio Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo bendradarbiavimo formų. Vizito metu taip pat susitikta su įvairių lygių savivaldos atstovais, dalyvauta Červynsko gmynos tarybos posėdyje. Plocko savivaldybėje aptarti konkretūs viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdžiai ES lėšų investavimo procese, taip pat viešųjų paslaugų organizavimo klausimai. Susitikime su Vidaus reikalų ministerijos atstovais delegacija buvo supažindinta su Lenkijos administraciniu suskirstymu ir kiekvieno savivaldos lygmens funkcijomis bei jų atskyrimu. Su savivaldybių asociacijų vadovais aptarta galimybė Seime organizuoti tarptautinę konferenciją, kurios metu Lenkijos savivaldos geriausi ekspertai pasidalintų patirtimi ir praktiniais pavyzdžiais Lietuvą dominančiais klausimais. Tokią konferenciją numatoma surengti 2018 m. rugsėjo 21 d.

 

2.6. Kitos veiklos

 

Renginiai

 

Konferencija „Galimybės tobulinti viešųjų paslaugų teikimo organizavimą“

Komitetas 2018 m. kovo 28 d. kartu su Viešojo valdymo kompetencijų tinklu organizavo
5-ąją viešojo valdymo pokyčių konferenciją „Galimybės tobulinti viešųjų paslaugų teikimo organizavimą“. Konferencijoje pranešimus pristatė mokslininkai iš Nyderlandų, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos ir Lietuvos. Konferencijos metu diskutuota apie viešųjų paslaugų organizavimą ir galimybes rasti optimaliausią santykį tarp viešojo ir komercinio intereso. Aptarti viešųjų paslaugų teikimo Lietuvoje iššūkiai, galimybės jas perduoti privačiam sektoriui ir nevyriausybinėms organizacijoms. Pripažinta, kad viešųjų paslaugų kokybė Lietuvoje dažnai yra nepakankama, viešojo sektoriaus veikla – menkai koordinuota ir fragmentuota. Pasaulinę praktiką pristatę mokslininkai akcentavo, kad būdų ir patirčių tobulinti viešąsias paslaugas ir organizuoti viešąjį valdymą yra labai įvairių. Jie priklauso nuo daug veiksnių – valstybėje vyraujančios politinės kultūros, teisinės sistemos, tarnautojų kompetencijų, pilietinės visuomenės įsitraukimo ir kitų. Svarbiausia – nustatyti konkrečios šalies specifiką ir siekiamus tikslus atitinkančias reformų kryptis. Apibendrinant diskusijas, konstatuota, kad esminis iššūkis – rasti optimalius sprendimus dėl to, koks turėtų būti rinkos dalyvių vaidmuo teikiant viešąsias paslaugas, kokios juridinės formos subjektai – viešojo sektoriaus organizacijos ar privataus sektoriaus atstovai – galėtų teikti šias paslaugas bei kokias viešąsias paslaugas būtina užtikrinti, t. y. atlikti šių paslaugų inventorizaciją ir identifikuoti geruosius praktikos pavyzdžius.

 

Diskusija „Kaip užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę už prieinamą kainą ir sąžiningą konkurenciją jas teikiant?“

Komitetas 2018 m. balandžio 18 d. organizavo diskusiją „Kaip užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę už prieinamą kainą ir sąžiningą konkurenciją jas teikiant?“ (toliau – Diskusija). Diskusijos tikslas – išsamiai aptarti viešųjų paslaugų teikimą savivaldybėse reglamentuojančias nuostatas ir siūlymus juos tobulinti, kad viešosios paslaugos būtų teikiamos tinkamai ir išvengiama konkurencijos ribojimo. Tam į Diskusiją buvo pakviestas platus dalyvių ratas – savivaldybių merai, administracijų direktoriai, Konkurencijos tarybos, Prezidento kanceliarijos, ministerijų atstovai ir paslaugas teikiančių įmonių asociacijų vadovai.

Diskusijos dalyviai aptarė 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusius Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos savivaldybės, prieš patikėdamos naujos ūkinės veiklos vykdymą savo valdomam juridiniam asmeniui (naujai steigiamam ar esamam), turi atlikti konkurencingą procedūrą ir su jos rezultatais kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl leidimo. Negavusi tokio leidimo, savivaldybė negali patikėti viešosios paslaugos teikimo savo valdomam juridiniam asmeniui. Pripažinta, kad  šių nuostatų įgyvendinimas – problemiškas. Į Komitetą nuolat kreipiasi savivaldybių vadovai, reikšdami susirūpinimą dėl minėtų nuostatų keitimo būtinumo. Į tai atsižvelgdamas, Komitetas inicijavo Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektą. Šiuo projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybės ne privalėtų, o galėtų kreiptis išvados į Konkurencijos tarybą su prašymu iš anksto įvertinti, ar numatomas sprendimas neapribos konkurencijos ir savivaldybei nekils Konkurencijos įstatyme numatytų ekonominių sankcijų grėsmė. Diskusijoje akcentuota viešųjų paslaugų pagrįstos kainos, kokybės ir nepertraukiamumo svarba. Pristatyti praktiniai pavyzdžiai, kaip privačios ir savivaldybės valdomos įmonės teikia viešąsias paslaugas. Aptarti konkretūs iššūkiai, su kuriais susiduria savivaldybės, organizuodamos viešąsias paslaugas ir turėdamos užtikrinti konkurenciją. Pažymėta, kad konkurencija, remiantis Konstitucijos nuostatomis, turi būti sąžininga. Pastebėta, kad Lietuvos rinka yra gana maža ir paslaugas galinčių ir teikiančių subjektų nėra daug. Todėl iššūkiai savivaldybėms yra dideli. Apibendrinant Diskusiją akcentuota, kad vietos savivalda yra demokratijos pamatas. Visi sprendimai, priimami centriniu lygiu, turi užtikrinti Europos Vietos savivaldos chartijoje įtvirtintą savivaldybių savarankiškumo principą. Taigi savivaldybėms turi būti sudarytos galimybės pačioms spręsti dėl viešųjų paslaugų teikimo organizavimo. Kita vertus, turi būti užtikrinta sąžininga konkurencija, skaidrumas ir teikiamų paslaugų gyventojams optimalus kainos ir kokybės santykis.

 

Diskusija „Integruotosios teritorinės investicijos ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra: ar ES parama duoda lauktų rezultatų?“

Komitetas kartu su Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuru 2018 m. gegužės 30 d. organizavo diskusiją „Integruotosios teritorinės investicijos ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra: ar ES parama duoda lauktų rezultatų?“. Šioje diskusijoje dalyvavo valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, bendruomeninių organizacijų ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių įgalioti atstovai. Aptarta, kokių rezultatų pasiekta ir su kokiais iššūkiais susiduriama Europos Sąjungos paramos lėšomis vykdant integruotąsias teritorines investicijas ir remiant bendruomenių inicijuotą vietos plėtrą. Diskusijos metu pateikta daug svarbios praktinės informacijos apie pasirengimą įgyvendinti vietos veiklos grupių strategijas miestuose. Konstatuota, kad pasirengimo ir projektų atrankos procesai vyksta per lėtai ir komplikuotai, vėluojama įgyvendinti vietos bendruomenių inicijuotus projektus, kyla grėsmė, kad jie taps nebeaktualūs. Be to, esama daug nesklandumų atsakingų valstybės institucijų ir įstaigų atstovams bendradarbiaujant su vietos bendruomenių atstovais. Komitetas, atsižvelgdamas į diskusijoje iškeltas problemas, inicijavo 2018 m. birželio 27 d. posėdyje vykdytą parlamentinę kontrolę apie Europos Sąjungos paramos lėšomis finansuojamos priemonės „Bendruomenės inicijuota vietos plėtra“ įgyvendinimą.

 

Darbo grupės

 

Komitetas, gavęs vadybos eksperto K. Zaborsko siūlymus dėl Valstybės tarnautojų etikos kodekso nuostatų, ir siekdamas išsiaiškinti valstybės ir savivaldybių institucijų, mokslo įstaigų atstovų nuomonę dėl tokio dokumento rengimo tikslingumo, jo formos ir turinio bei santykio su kitais teisės aktais, reguliuojančiais valstybės tarnybą, 2018 m. sausio 24 d. organizavo diskusiją „Ar ir kokio Valstybės tarnautojų etikos kodekso reikia Lietuvai?“. Atsižvelgęs į diskusijos rezultatus, Komitetas 2018 m. vasario 21 d. sudarė tarpinstitucinę darbo grupę iš 14 asmenų teisės aktų nuostatoms, susijusioms su valstybės tarnautojų ir kitų viešajame sektoriuje dirbančių asmenų veiklos ir elgesio etikos reglamentavimu, ir jų įgyvendinimui tobulinti. Komitetas pavedė darbo grupei iki 2018 m. balandžio 15 d. įvertinti esamo valstybės tarnautojų ir kitų viešajame sektoriuje dirbančių asmenų veiklos ir elgesio etikos reglamentavimo ir įgyvendinimo trūkumus ir pateikti Komitetui pasiūlymus dėl tarnybinės (profesinės) etikos sistemos Lietuvoje tobulinimo.

 

Komitete pasirengimo svarstyti naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą
Nr. XIIIP-1596 metu buvo nuspręsta sudaryti Komiteto darbo grupę pasiūlymams įstatymui dėl valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos parengti. Poreikis sudaryti darbo grupę kilo įvertinus įstatymo projekte siūlomą įtvirtinti naują teisinį reguliavimą, kurio esmė, jog už kvalifikacijos kėlimą atsakingas tik pats valstybės tarnautojas. Darbo grupė suorganizavo 2 posėdžius, į kuriuos buvo pakviesti visi suintersuoti asmenys. Išklausiusi ir apibendrinusi jų pozicijas darbo grupė parengė pasiūlymus tobulinti naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą. Pasiūlymais numatyta ne tik valstybės tarnautojo pareiga savo lėšomis kelti kvalifikaciją,  bet įtvirtinta ir teisė į kvalifikacijos kėlimą valstybės lėšomis įstatyme numatytais. Darbo grupės pasiūlymams iš esmės buvo pritarta ir jie įtvirtinti 2019-01-01 įsigaliosiančiame naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme.

 

 

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                                        Guoda Burokienė