2017 m. spalio 20 d. pranešimas žiniasklaidai

Migracijos komisijos posėdžio metu, svarstant socialinės atskirties mažinimo, šeimai palankios aplinkos kūrimo ir verslo aplinkos gerinimo, siekiant mažinti emigraciją ir skatinti reemigraciją (mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo įstatymų projektai), buvo pristatytos 2018 m. biudžeto projekte numatomos mokestinės priemonės nagrinėjamu klausimu. Siekiant tolygiau paskirstyti mokesčių naštą smulkiam verslui ir jį paskatinti, projekte siūloma apmokestinti individualią veiklą, priklausomai nuo gaunamo pelno dydžio, o ne nuo profesinės veiklos rūšies. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai individualios veiklos pelnas neviršija 10 tūkst. EUR per metus, jis faktiškai būtų apmokestinamas 5 proc., kai metinis pelnas viršija 10 tūkst. EUR per metus – jam taikomas efektyvus pajamų mokesčio tarifas palaipsniui kiltų, kol pasiektų toliau jau nekintantį 15 proc. nominalų tarifą, iki pelnas siektų 30 tūkst. eurų per metus.

Lietuvoje skirtumas tarp skurdo rizikos lygio prieš socialines išmokas ir po socialinių išmokų yra tik 6 proc. ir yra žymiai mažesnis nei ES vidurkis, siekiantis 8,6 proc., juolab, kad šis skirtumas Lietuvoje pastaraisiais metais nuolat mažėja: 2014 m. jis buvo 8,4 proc., 2015 m. – 6,4 proc., 2016 m. – tik 6 proc. Tai rodo mažėjantį socialinių išmokų poveikį skurdo mažinimui ir galima reziumuoti, jog socialinės išmokos paprasčiausiai yra per mažos, jog darytų esminį pokytį gyventojų skurdo lygio mažinimui. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. siūlomos pagrindinės socialinės politikos priemonės – socialinių išmokų didinimas, minimalaus darbo užmokesčio didinimas, kompleksinių paslaugų plėtra ir parama būstui įsigyti. Pažymėtina tai, kad projekte socialinėms reikmėms numatyta didžiausia išlaidų dalis. Mažinant pajamų nelygybę ir skurdą bei suteikiant paramą šeimai, minimali mėnesinė alga (MMA) didinama iki 400 EUR, maksimalus neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) didinamas nuo 310 EUR iki 380 EUR, NPD riboto darbingumo asmenims siūloma kelti atitinkamai nuo 320 iki 390 eurų ir nuo 380 iki 450 eurų.

Siūloma įteisinti išmokų vaikui („vaiko pinigų“) mokėjimą visiems vaikams, nevertinant šeimos gaunamų pajamų – kiekvienam vaikui (įvaikiui) siūloma mokėti po 30 EUR išmoka. Papildomą išmoką vaikui (nuo gimimo dienos iki 2 metų – 28,5 EUR, nuo 2 iki 18 metų ir vyresniems, jei mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau iki jiems sukaks 21 metai – 15,2 EUR) siūloma skirti šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms 1 ar 2 vaikus, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 153 EUR ir šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms 3 ar daugiau vaikų, nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Tokią išmoką vaikui papildomai gautų 400,0 tūkst. vaikų (iš viso 530,8 tūkst. vaikų), minėtai nuostatai įgyvendinti 2018 metų biudžete papildomai turi būti skirta 195,0 mln. EUR. Taip pat siūloma nustatyti, kad, skiriant piniginę socialinę paramą, „vaiko pinigai“ nebūtų įskaitomi į šeimos gaunamas pajamas ir nustatyti toleruotiną pajamų lygį – skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaityti dalies darbinių pajamų. Dėl papildomo NPD pakeitimo tiesioginėmis išmokomis šeimoms su dviem vaikais, kurioje abu tėvai uždirba MMA, mėnesio pajamos padidės šeimai apie 40 EUR.

Numatytas efektyvus darbo pajamų apmokestinimas pajamų nelygybės mažinimui per disponuojamų pajamų didinimą. 2018 m. maksimalus mėnesio atlyginimas iki kurio bus taikomas NPD – 1 160 EUR (2017 m. – 1 000 EUR), asmeniui, uždirbančiam MMA, mokestinė našta sieks 9,8 proc. (2017 m. – 11,8 proc.), asmeniui, uždirbančiam vidutinį atlyginimą, mokestinė našta sieks 21,7 proc. (2017 m. – 22,6 proc.).

Pažymėtina ir tai, kad nustatyti socialinio draudimo pokyčiai – pensijų indeksacija, ko išdavoje vidutiniškai senatvės pensija didės 42 eurais, netekto darbingumo pensija vidutiniškai didės apie 26 eurus.

Tikėtina, kad numatytų socialinių išmokų didėjimas 2018 m. biudžeto projekte prisidės prie gyventojų skurdo lygio mažinimo, kalbėjo Migracijos komisijos pirmininkė Guoda Burokienė.

Komisijos posėdyje dalyvavo ir pranešimus skaitė Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, ūkio viceministrė Lina Sabaitienė ir Finansų ministerijos vyriausioji patarėja Vilma Vildžiūnaitė.

Komisijos pirmininkė Guoda Burokienė, tel. (8 5) 239 6705

Parengė

Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato patarėja

Rūta Bėčiūtė, tel. (8 5) 239 6813, el. p. [email protected]