2018 m. balandžio 26 d. pranešimas žiniasklaidai
Balandžio 25 d. Seimo Migracijos, Priklausomybių prevencijos bei Savižudybių ir smurto prevencijos komisijų bendrame posėdyje buvo pristatyti Žmogaus studijų centro atlikto „Lietuvos emocinės būsenos tyrimo“ rezultatai.
Pranešimą skaitęs Žmogaus studijų centro prezidentas doc. dr. Gintaras Chomentauskas teigė, kad Lietuvos emocinę būseną rodo tai, kiek šalyje gyvena laimingų žmonių ir kiek ja didžiuojasi. Žmonių gyvenimo pokyčiai yra glaudžiai susiję su psichologiniais veiksniais – patiriamu stresu, nerimu, kintančiais socialiniais ryšiais, pasitikėjimu kitais ir tikėjimu ateitimi.
Pranešėjo teigimu, žmonėms svarbiausia – socialinis saugumas. Akcentuota, kad visuomenės nario emocinės gerovės klausimas nėra individo, o visos visuomenės klausimas. Pasak G. Chomentausko, „svarbiausi trys veiksniai, kurie gali padėti suprasti, nuo ko priklauso mūsų laimė ir didžiosios problemos – emocinė savijauta, tapatybė, negatyvizmas“.
2017 m. atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad net 73,7 proc. apklaustųjų nežino, kuriuo žmogumi gali pasitikėti. Tai didina anomiją (susvetimėjimą, kai žmogus jaučiasi svetimas tarp savų) ir mažina visuomenės narių sutelktumą. Šių problemų mastą ir pasekmes rodo milžiniški savižudybių, mirčių nuo išorinių priežasčių ir nuo širdies kraujagyslių ligų (dažniausiai sietinų su nuolat patiriamu stresu), emigracijos ir kiti socialiniai rodikliai.
Diskutuojant apie emigracijos priežastis, G. Chomentauskas akcentavo, kad „emigracijos masto sieti su šalyje mokamais atlyginimais nederėtų – didėjantis piniginis atlygis nebedaro įtakos Lietuvos gyventojų laimei“. Pagal tyrimo duomenis ryšys tarp ketinimo emigruoti ir pajamų lygio vienam namų ūkio nariui yra tik tada, kai pajamos per mėnesį yra mažesnes nei 300 eurų. Augant pajamoms, noras emigruoti mažėja. Pranešėjas pabrėžė, kad „tai nėra ekonominis klausimas, nes emigruoja tie žmonės, kurie emociškai nepatenkinti gyvenimu Lietuvoje, čia neranda bendrumo jausmo ir ryšio su kitais žmonėmis, nesijaučia reikalingi.“
G. Chomentauskas teigė, kad „nesame sukūrę pamatinių žmones vienijančių ir bendram darbui, ateičiai telkiančių prielaidų. Taip pat nesame sukūrę ir sąmoningai nekuriame emocinių ir kitų priežasčių, kad jaunimas sietų savo ateitį su Lietuva“. Akcentuota, kad emigracijos problemos sprendimas– gyvenimo Lietuvoje patrauklumo „pardavimas“ Lietuvos piliečiams ir pasididžiavimo jausmo Lietuva puoselėjimas, piliečių reikalingumo jausmo šaliai vystymas, ypač jauniausiems mūsų piliečiams.
Diskutuojant, kokie reiškiniai trukdo žmonėms jaustis laimingais savo šalyje, G. Chomentauskas ragino „atsikratyti ribinės asmenybės simptomatikos (žmonių skirstymo į „juodus“ ir „baltus“) – kai matoma tik tai, ką žmogus padarė blogo, bet nematoma, ką gero jis yra gyvenime pasiekęs.“ Pranešėjas pabrėžė, kad Lietuvoje „turėtų didėti pagarba žmogui, jo vidiniam gyvenimui. Esame linkę nurašyti asmenį, kai tik pasitaiko proga. Todėl labai svarbu atsisakyti „socialinės inkvizicijos“, kai žmogus yra „nurašomas“, negali pasiteisinti“.
Be kita ko, tyrimo rezultatai atskleidė, kad žymiai padidėjo besididžiuojančiųjų, kad yra Lietuvos piliečiai, dalis (2017 m. tokių asmenų buvo 82,3 proc., 2016 m. – 69,4 proc.), nes tam didelės įtakos turėjo pasirengimo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio renginiams reklama.
Tyrimo autoriai siūlo atsisakyti neigiamų dalykų ir priešpriešos, vietoj jų kuriant teigiamus:
1) iškelti pagrindinį sėkmės rodiklį valstybėje – laimingų žmonių skaičių;
2) dėti pastangas didinti visuomenės sutelktumą ir pasitikėjimą vienas kitu bei valdžios institucijomis;
3) specialiomis priemonėmis didinti pozityvius jausmus šaliai ir jos pasiekimams (kurti pasididžiavimą dėl įveikiamų ir įveiktų problemų);
4) kovoti su tendencija negatyviai ir emociniu pagrindu interpretuoti realybę plačiu mastu taikant kritišką, racionaliais argumentais paremtą tikrovės aptarimą;
5) formuoti visuomenės informavimo priemonių ir politikų įsisąmoninimą, kokį poveikį turi neigiamomis emocijomis nuspalvinta vieša informacija vyraujančiai žmonių nuotaikai.
Posėdžio dalyviai pateikė nemažai klausimų, aktyviai diskutavo ir sutarė ateityje grįžti prie šio klausimo svarstymo.
Migracijos komisijos pirmininkė Guoda Burokienė, tel. (8 5) 239 6705
Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Laimutė Matkevičienė, tel. (8 5) 239 6684
Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Robertas Šarknickas, tel. (8 5) 239 6641
Parengė
Komisijų sekretoriato vedėja
Jolita Krumplytė tel. (8 5) 239 6855, el. p. [email protected]
2018 m. balandžio 26 d. pranešimas žiniasklaidai
Balandžio 25 d. Seimo Migracijos, Priklausomybių prevencijos bei Savižudybių ir smurto prevencijos komisijų bendrame posėdyje buvo pristatyti Žmogaus studijų centro atlikto „Lietuvos emocinės būsenos tyrimo“ rezultatai.
Pranešimą skaitęs Žmogaus studijų centro prezidentas doc. dr. Gintaras Chomentauskas teigė, kad Lietuvos emocinę būseną rodo tai, kiek šalyje gyvena laimingų žmonių ir kiek ja didžiuojasi. Žmonių gyvenimo pokyčiai yra glaudžiai susiję su psichologiniais veiksniais – patiriamu stresu, nerimu, kintančiais socialiniais ryšiais, pasitikėjimu kitais ir tikėjimu ateitimi.
Pranešėjo teigimu, žmonėms svarbiausia – socialinis saugumas. Akcentuota, kad visuomenės nario emocinės gerovės klausimas nėra individo, o visos visuomenės klausimas. Pasak G. Chomentausko, „svarbiausi trys veiksniai, kurie gali padėti suprasti, nuo ko priklauso mūsų laimė ir didžiosios problemos – emocinė savijauta, tapatybė, negatyvizmas“.
2017 m. atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad net 73,7 proc. apklaustųjų nežino, kuriuo žmogumi gali pasitikėti. Tai didina anomiją (susvetimėjimą, kai žmogus jaučiasi svetimas tarp savų) ir mažina visuomenės narių sutelktumą. Šių problemų mastą ir pasekmes rodo milžiniški savižudybių, mirčių nuo išorinių priežasčių ir nuo širdies kraujagyslių ligų (dažniausiai sietinų su nuolat patiriamu stresu), emigracijos ir kiti socialiniai rodikliai.
Diskutuojant apie emigracijos priežastis, G. Chomentauskas akcentavo, kad „emigracijos masto sieti su šalyje mokamais atlyginimais nederėtų – didėjantis piniginis atlygis nebedaro įtakos Lietuvos gyventojų laimei“. Pagal tyrimo duomenis ryšys tarp ketinimo emigruoti ir pajamų lygio vienam namų ūkio nariui yra tik tada, kai pajamos per mėnesį yra mažesnes nei 300 eurų. Augant pajamoms, noras emigruoti mažėja. Pranešėjas pabrėžė, kad „tai nėra ekonominis klausimas, nes emigruoja tie žmonės, kurie emociškai nepatenkinti gyvenimu Lietuvoje, čia neranda bendrumo jausmo ir ryšio su kitais žmonėmis, nesijaučia reikalingi.“
G. Chomentauskas teigė, kad „nesame sukūrę pamatinių žmones vienijančių ir bendram darbui, ateičiai telkiančių prielaidų. Taip pat nesame sukūrę ir sąmoningai nekuriame emocinių ir kitų priežasčių, kad jaunimas sietų savo ateitį su Lietuva“. Akcentuota, kad emigracijos problemos sprendimas– gyvenimo Lietuvoje patrauklumo „pardavimas“ Lietuvos piliečiams ir pasididžiavimo jausmo Lietuva puoselėjimas, piliečių reikalingumo jausmo šaliai vystymas, ypač jauniausiems mūsų piliečiams.
Diskutuojant, kokie reiškiniai trukdo žmonėms jaustis laimingais savo šalyje, G. Chomentauskas ragino „atsikratyti ribinės asmenybės simptomatikos (žmonių skirstymo į „juodus“ ir „baltus“) – kai matoma tik tai, ką žmogus padarė blogo, bet nematoma, ką gero jis yra gyvenime pasiekęs.“ Pranešėjas pabrėžė, kad Lietuvoje „turėtų didėti pagarba žmogui, jo vidiniam gyvenimui. Esame linkę nurašyti asmenį, kai tik pasitaiko proga. Todėl labai svarbu atsisakyti „socialinės inkvizicijos“, kai žmogus yra „nurašomas“, negali pasiteisinti“.
Be kita ko, tyrimo rezultatai atskleidė, kad žymiai padidėjo besididžiuojančiųjų, kad yra Lietuvos piliečiai, dalis (2017 m. tokių asmenų buvo 82,3 proc., 2016 m. – 69,4 proc.), nes tam didelės įtakos turėjo pasirengimo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio renginiams reklama.
Tyrimo autoriai siūlo atsisakyti neigiamų dalykų ir priešpriešos, vietoj jų kuriant teigiamus:
1) iškelti pagrindinį sėkmės rodiklį valstybėje – laimingų žmonių skaičių;
2) dėti pastangas didinti visuomenės sutelktumą ir pasitikėjimą vienas kitu bei valdžios institucijomis;
3) specialiomis priemonėmis didinti pozityvius jausmus šaliai ir jos pasiekimams (kurti pasididžiavimą dėl įveikiamų ir įveiktų problemų);
4) kovoti su tendencija negatyviai ir emociniu pagrindu interpretuoti realybę plačiu mastu taikant kritišką, racionaliais argumentais paremtą tikrovės aptarimą;
5) formuoti visuomenės informavimo priemonių ir politikų įsisąmoninimą, kokį poveikį turi neigiamomis emocijomis nuspalvinta vieša informacija vyraujančiai žmonių nuotaikai.
Posėdžio dalyviai pateikė nemažai klausimų, aktyviai diskutavo ir sutarė ateityje grįžti prie šio klausimo svarstymo.
Migracijos komisijos pirmininkė Guoda Burokienė, tel. (8 5) 239 6705
Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Laimutė Matkevičienė, tel. (8 5) 239 6684
Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Robertas Šarknickas, tel. (8 5) 239 6641
Parengė
Komisijų sekretoriato vedėja
Jolita Krumplytė tel. (8 5) 239 6855, el. p. [email protected]