Migracijos komisijos 2017 metų veiklos ataskaita

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Seimo

Migracijos komisijos

2018 m. kovo 14 d. posėdyje

Nr. 139-P-1

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO MIGRACIJOS KOMISIJOS

2017 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2018 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo Migracijos komisija (toliau – Komisija) yra nuolatinė komisija, sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. XIII-75 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-31 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Migracijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“.

Komisijos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. XIII-54 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“.

2017 metais Komisijoje dirbo 16 narių:

1) Mantas Adomėnas;

2) Kęstutis Bacvinka;

3) Guoda Burokienė – Komisijos pirmininkė;

4) Simonas Gentvilas;

5) Petras Gražulis;

6) Kęstutis Masiulis – Komisijos pirmininkės pavaduotojas;

7) Alfredas Stasys Nausėda;

8) Žygimantas Pavilionis;

9) Raminta Popovienė;

10) Mindaugas Puidokas;

11) Rimantas Sinkevičius;

12) Gintarė Skaistė;

13) Lauras Stacevičius;

14) Levutė Staniuvienė;

15) Robertas Šarknickas;

16) Leonard Talmont.

Lietuvos Respublikos Seimo pavedimų vykdymo kontrolės informacinės sistemos duomenimis, 2017 m. Komisija gavo 35 pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų, parengė ir išsiuntė 76 atsakomuosius ir iniciatyvinius raštus.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komisijos pirmininkė Guoda Burokienė sušaukė 16 posėdžių, juose svarstyta 15 parlamentinės kontrolės klausimų ir 4 kiti klausimai.

Informacija apie Komisijos posėdžius buvo reguliariai skelbiama Seimo interneto svetainėje http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15971&p_k=1 , siunčiama Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriui.

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymo“ įgyvendinimo

1. Komisijos 2017 m. kovo 22 d. posėdyje buvo akcentuota, kad demografinė Lietuvos situacija ne tik Vyriausybės, bet ir Seimo prioritetas, todėl būtina sutelkti institucijas, mokslininkus, ekspertus, nevyriausybines organizacijas ir kuo skubiau imtis koordinuotų ir efektyvių priemonių, kurios paskatintų emigrantus sugrįžti į Lietuvą. Todėl Seimo nutarimo projekte yra pateikiamas pasiūlymas Vyriausybei sudaryti darbo grupę iš mokslininkų, valstybės pareigūnų, specialistų ir socialinių partnerių 2018–2027 metų Lietuvos demografinės, migracijos ir integracijos politikos strategijos (toliau – Strategija) projektui parengti.

2. Komisija 2017 m. birželio 14 d. posėdyje priėmė sprendimą kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir paprašyti pateikti informaciją, kaip yra įgyvendinamas 2017 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XIII-297 „Dėl demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymo“.

3. Komisijos 2017 m. rugsėjo 13 d. posėdyje Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymėjo, kad Strategijos projektui parengti sudarė darbo grupę iš Vyriausybės kanceliarijos, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Užsienio reikalų, Ūkio, Finansų, Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo ir Kultūros ministerijų, mokslo įstaigų ir socialinių partnerių (Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos socialinių tyrimų centro, Tarptautinės migracijos organizacijos), šeimos organizacijų, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovų. Akcentuota, kad kuriant Strategijos projektą svarbu siekti dermės su kitais strateginiais dokumentais, ypač su Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“.

Dėl parlamentinės kontrolės klausimų svarstytų Komisijoje

1. Komisijos 2017 m. kovo 22 d. posėdyje buvo pristatytos priemonės migracijai mažinti, numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano (toliau – Planas) projekte. Plano projekte numatyta mažinti emigraciją didinant darbo užmokestį, vykdant talentų pritraukimo ir nuotolinio vaikų mokymo programas, taip pat skatinant investicijas regionuose. Ieškoma sprendimų, kaip padidinti darbo užmokestį dirbančiųjų viešajame sektoriuje.

2. Komisijos 2017 m. birželio 7 d. posėdyje buvo pristatytos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijos ir metodinė pagalba bendrojo ugdymo įstaigoms, siekiančioms į mokyklas integruoti į Lietuvą sugrįžusių gyventi šeimų vaikus. Pažymėtina, kad Lietuvoje yra tik penkios mokyklos, kuriose grįžusių gyventi į Lietuvą šeimų vaikai gali lankyti pirmiausia išlyginamąsias klases, kuriose jie išmoksta lietuvių kalbos arba patobulina šnekamosios lietuvių kalbos įgūdžius ir pasirengia sklandžiai integruotis į bendras klases. Mokyklose, kuriose nesudaromos išlyginamosios klasės, reemigrantų vaikai iš karto priimami į bendras klases, jiems skiriant papildomai lietuvių kalbos pamokų, sudarant individualų mokymosi planą ar skiriant mokytojo padėjėją. Grįžusių gyventi į Lietuvą šeimų vaikams yra skiriamas 30 proc. didesnis mokinio krepšelis, tačiau numatoma šią sistemą peržiūrėti ir tobulinti. Posėdyje buvo akcentuota, kad Švietimo ir mokslo ministerija atlieka tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti grįžusių gyventi į Lietuvą šeimų vaikų integravimo į bendrojo ugdymo įstaigas poreikius. Tyrimo rezultatų pagrindu yra planuojamas sukurti Pagalbos sugrįžtant modelį. Švietimo ir mokslo ministerija remia 180 savaitgalinių lituanistinių mokyklėlių užsienio valstybėse, kuriose gyvenantys lietuvių vaikai stiprina lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos žinias. Komisija nusprendė kartu su Švietimo ir mokslo ministerija parengti susistemintą informaciją apie mokymosi galimybes vaikams, grįžusiems gyventi į Lietuvą, ir ją išsiųsti užsienio lietuvių bendruomenėms.

3. Komisijos 2017 m. rugsėjo 27 d. posėdyje buvo pristatyti XVII Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmai, nukreipti emigracijai mažinti ir reemigracijai skatinti. Vyriausybė savo pastangas telkia 6 pagrindinėmis kryptimis: socialinės atskirties mažinimo, šeimai palankios aplinkos kūrimo, viešųjų paslaugų kokybės gerinimo, patrauklių darbo sąlygų kūrimo ir užimtumo didinimo, verslo aplinkos gerinimo ir žmogiškųjų išteklių pritraukimo. Vyriausybė 2017 m. rugpjūčio 16 d. svarstė klausimą „Dėl žmogiškųjų išteklių pritraukimo sistemos valdymo sukūrimo“ ir Vyriausybės kanceliariją paskyrė šios veiklos koordinatore.

4. Komisijos 2017 m. spalio 18 d. posėdyje buvo pristatytos Lietuvos Respublikos 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (toliau – projektas) numatomas mokestinės priemonės, mažinančios socialinę atskirtį, kuriančios šeimai palankią aplinką ir gerinančios verslo aplinką. Projekte siūloma apmokestinti individualią veiklą, priklausomai nuo gaunamo pelno dydžio. Verslo aplinkai gerinti ir verslumui skatinti numatytos „mokesčių atostogos“, prieinamumo prie finansavimo didinimas, investicijų į regionus skatinimas, specialistų iš trečiųjų šalių pritraukimas ir talentų pritraukimas bei kita. Projekte socialinėms reikmėms numatyta didžiausia išlaidų dalis. Mažinant pajamų nelygybę ir skurdą bei suteikiant paramą šeimai, didinama minimalioji mėnesinė alga ir maksimalusis neapmokestinamasis pajamų dydis ir kita. Siūloma atsisakyti papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio už vaikus, kartu pereinant prie tikslinių vaiko išmokų, kurios būtų mokamos visiems vaikams, nevertinant šeimos pajamų ir kita.

5. Komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. posėdyje Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė pristatė valstybinio audito ataskaitą dėl valstybės institucijų ir įstaigų veiksmų pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas (toliau – TUI). Valstybės kontrolė išskyrė valstybės strateginio lygmens, regioninės politikos lygmens ir savivaldybių lygmens problemas. Valstybės strateginiu lygmeniu nėra aiškios, tvarios ir integralios TUI pritraukimo vizijos, valstybės institucijų ir savivaldybių veiklos planavimas neskatina TUI pritraukimo ir valstybės institucijų veikla nepakankamai koordinuojama, stinga bendradarbiavimo tarp Ūkio ir Vidaus reikalų ministerijų. Regioninės politikos lygmeniu išskyrė šias problemas: savivaldybių veikla, susijusi su TUI pritraukimu, planuojama neatsižvelgiant į valstybės strategijas, nederinant teritorinio ir regioninio planavimo procesų ir kita. Savivaldybių lygmeniu Valstybės kontrolė nustatė, kad 88 proc. savivaldybių nesinaudoja įvairiomis mokesčių lengvatomis, skirtomis investuotojams pritraukti, 77 proc. savivaldybių negali investuotojams pasiūlyti patrauklios išvystytos infrastruktūros ir 77 proc. savivaldybių nesinaudoja „minkštosiomis“ priemonėmis, nebendrauja su investuotojais ir nekonsultuoja jų. Pranešėjas atkreipė dėmesį į tai, kad 74 proc. neišnaudojamas laisvųjų ekonominių zonų (toliau – LEZ) potencialas, LEZ valstybinis valdymas ir priežiūra, koordinavimas ir atstovavimas valstybei jų valdymo bendrovėse neužtikrina, kad jų veikla atitiktų valstybės lūkesčius, o valdžios institucijos neužtikrina, kad LEZ valdymo bendrovėms perduota infrastruktūra būtų tinkama naudoti.

6. Komisijos 2017 m. gruodžio 6 d. posėdyje Lietuvos Respublikos finansų ministerija informavo apie finansų technologijų verslo aplinkos Lietuvoje gerinimą. Sudaryta darbo grupė finansinių technologijų industrijai Lietuvoje plėtoti, buvo priimti teisės aktai dėl nuotolinio tapatybės nustatymo, sutelktinio finansavimo platformos, tarpusavio skolinimosi. Pradėta aktyvi viešinimo kampanija. Su migracija susijęs talentų pritraukimas ((reemigracija) ir vykdoma mėlynosios kortelės programa) ir juridinių vienetų pritraukimas (startuolių viza, leidžianti į Lietuvą iš trečiųjų šalių persikeliančių startuolių įkūrėjams ir darbuotojams paprasčiau ir greičiau pereiti privalomas migracijos procedūras ir e. gyventojas (angl. e-resident), leistų sudaryti galimybes užsieniečiams gauti Lietuvos Respublikoje elektroniniu būdu teikiamas administracines, viešąsias ir komercines paslaugas, nepriklausomai nuo užsieniečio gyvenamosios vietos ir (ar) teisinės padėties. Tai leistų asmenims, kurie turi tik ekonominius interesus ir gali net neatvykti į Lietuvą, naudotis elektroninėmis paslaugomis Lietuvoje). Lietuvos bankas informavo, kad 2017–2020 m. siekia sukurti pažangią, patrauklią ir konkurencingą finansų sektoriaus reguliacinę ir priežiūrinę aplinką ir įsitvirtinti kaip finansinių technologijų centras Šiaurės–Baltijos šalių regione.

Dėl parlamentinės kontrolės dėl Migracijos departamento efektyvesnės veiklos užtikrinimo

1. Komisijos 2017 m. spalio 18 d. posėdyje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM) informavo, kad galutinio sprendimo dėl Migracijos departamento reformos nėra. Migracijos departamente sprendimus išduoti nacionalines vizas rengia 2 darbuotojai. 2 mėnesiams laikinai pavesta 4 VRM sistemos darbuotojams dirbti Migracijos departamente ir planuojama pavesti dirbti dar 6 asmenims. Šiuo metu VRM kartu su Užsienio reikalų ministerija rengia Vizų išdavimo tvarkos pakeitimus, kuriais siekiama pagreitinti vizų išdavimo procedūras sukuriant du kanalus – bendros tvarkos ir „baltųjų“ įmonių. Rengiamas aprašas, kurio pagrindu įmonės galės patekti į „baltųjų“ įmonių sąrašą. VRM rengia įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimus, kuriais siekiama sprendimo priėmimo teisę suteikti teritoriniams Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriams. Migracijos departamente neišvengiamas etatų didinimas, kadangi 2 kartus padaugėjo prašymų išduoti nacionalines vizas skaičius. Komisija nusprendė, kad Migracijos departamentas pateiktų informaciją raštu apie numatomus pokyčius, siekiančius pagreitinti nacionalinių vizų išdavimo procedūras.

2. Komisijos 2017 m. lapkričio 15 d. posėdyje VRM pateikė informaciją apie numatomus teisės aktų pakeitimus, kuriais bus palengvintos procedūros, taikomos trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems dirbti į Lietuvos įmones. Numatoma sudaryti patikrintų įmonių sąrašą. Vizų išdavimo tvarkos aprašo pakeitimai nustatys, kad patikrintos įmonės bus tikrinamos kas 3 metus, šioms įmonėms bus taikoma mažiau formalumų (vienas jų – leidžiama įsivežti įvairių profesijų darbuotojus iš šalių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi bevizio režimo sutartis, ir iš Baltarusijos Respublikos). Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projektu siūloma riboti darbdavio keitimą pirmuosius dvejus teisėto darbo Lietuvoje metus.

Bus sudarytos galimybės atvykti ir pradėti dirbti turintiems D vizą aukštos kvalifikacijos darbuotojams, kurių profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. VRM informavo, kad 2020 m. pradės veikti Elektroninių migracijos bylų valdymo sistema – inovatyvi vieno langelio principu veikianti Lietuvos migracijos informacinė sistema, kuria bus užtikrintas efektyvus migracijos procesų valdymas, į elektroninę erdvę perkeliant migracijos procedūrų administravimą.

Dėl užsienio šalių patirties mažinant emigraciją ir skatinant reemigraciją

1. Komisijos 2017 m. kovo 16 d. posėdyje dalyvavusi Estijos Respublikos ambasadorė Lietuvos Respublikai Jana Vanaveski atkreipė dėmesį į Estijos Vyriausybės taikomas priemones švietimo sistemoje – emigrantų vaikų ir paauglių mokymąsi nuotoliniu būdu, emigrantų vaikų, su šeima sugrįžusių gyventi į Estiją, integravimosi į šalies švietimo sistemą užtikrinimą ir finansavimą, taip pat institucijų bendradarbiavimą siekiant mažinti emigraciją iš šalies. Ambasadorė teigė, kad Estijoje per vienus metus įvairioms emigracijos mažinimo programoms išleidžiama apie 750 tūkst. Eurų, ir pabrėžė bendradarbiavimo su ambasadomis svarbą.

2. Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. posėdyje Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius Vytautas Pinkus pristatė Izraelio bendradarbiavimo su diaspora ir jos įtraukimo į šalies gyvenimą patirtį. Pranešėjas akcentavo, kad svarbiausias vaidmuo Izraelio bendradarbiavimo su žydų diaspora darbe tenka Izraelio žydų agentūros (toliau – Agentūra) atstovybei, kurios misija – žydų, pasklidusių po visą pasaulį, skatinimas sukurti ir išlaikyti ryšius su Izraeliu. Agentūra dirba 4 kryptimis: programos „Pažinkime Izraelį“ įgyvendinimas; užsienio žydų bendruomeniškumo ir ryšių su vietos bendruomenėmis stiprinimas; persikėlimo gyventi į Izraelį sąlygų sudarymas; socialinės pagalbos ir saugumo užtikrinimas. V. Pinkus pabrėžė, kad įgyvendinant programas ir projektus, skirtus Izraelio bendradarbiavimui su žydų diaspora, didžioji priemonių dalis yra skirta jaunimui iki 30 metų – aktyviai įgyvendinamos šalies pažinimo ir integravimo programos, kurių metu užsienyje gyvenantys žydų kilmės jaunuoliai kviečiami tam tikrą laiką paviešėti Izraelyje ir pažinti šalį stažuojantis, dirbant ar savanoriaujant. Pranešėjas akcentavo, kad Izraelyje ryšių su diaspora stiprinimo programos daugiausia yra finansuojamos privačių fondų, kurie yra įkurti vietos ir užsienio žydų bendruomenių.

3. Komisijos 2017 m. gegužės 31 d. posėdyje Airijos ambasadorius Lietuvos Respublikai Deividas Robertas Nūnanas (David Robert Noonan) pranešė, kad reguliariai yra organizuojami pasaulio Airijos forumai tarp įvairių Airijos bendruomenių užsienyje, kurių pagrindinis tikslas – išlaikyti glaudžius ryšius su Airijos išeiviais. Pranešėjas akcentavo, kad Airijoje bendradarbiavimas su diaspora vykdomas įvairiomis kryptimis: visokeriopos paramos išvykusiems Airijos piliečiams teikimas, grįžtamojo ryšio su emigravusiais piliečiais užtikrinimas, emigrantų pasiekimų pripažinimas (šalies prezidento skiriami apdovanojimai įvairiose kultūros, meno, sporto ir kitose srityje nusipelniusiems emigrantams), sąlygų grįžti gyventi į Airiją ir integruotis visuomenėje sudarymas ir pan. Ambasadorius taip pat pristatė 2011 m. Airijoje patvirtintą diasporos sugrąžinimo į Airiją programą (angl. Global Irish), kurios pagrindinis tikslas – paskatinti visuomenę siūlyti idėjas ir įgyvendinti projektus, skirtus skatinti emigravusius tautiečius grįžti gyventi į Airiją. Pranešėjas apibendrindamas teigė, kad Airijoje svarbiausios reemigracijos skatinimo priemonės yra palankios ekonomikos ir pragyvenimo sąlygos, nuolatinis ryšių su išvykusiais tautiečiais palaikymas ir teigiamo šalies įvaizdžio kūrimas.

Dėl Komisijos bendradarbiavimo

1. Komisijos 2017 m. sausio 17 d. posėdyje Tarptautinės migracijos organizacijos (toliau – TMO) Vilniaus biuras pristatė 2015 m. TMO Vilniaus biuro ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įkurtą Migracijos informacijos centrą „Renkuosi Lietuvą“, kuriame vieno langelio principu teikiamos nemokamos konsultacijos visiems sugrįžtantiems arba apie grįžimą galvojantiems užsienio lietuviams įsidarbinimo, socialiniais, švietimo, sveikatos apsaugos, gyvenimo ir integracijos Lietuvoje bei kitais klausimais. Komisijos nariai pritarė bendradarbiavimui su TMO Vilniaus biuru.

2. Komisijos ir Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos 2017 m. balandžio 26 d. bendrame posėdyje buvo aptartos bendradarbiavimo perspektyvos. Komisijos turėtų didesnį dėmesį skirti darbui su išvykusiais lietuviais, kurie turi ir kitokių tikslų, ir problemų. Labai svarbu užtikrinti sugrįžtančių gyventi į Lietuvą asmenų integraciją, ypatingą dėmesį skiriant vaikų ugdymui, užtikrinant švietimo sistemos tinkamą funkcionavimą, ir jų šeimų nariams tinkamų darbo vietų užtikrinimą. Atkreiptas dėmesys į tai, kad reikia orientuotis į verslo stiprinimą regionuose. Komisijų bendradarbiavimas galėtų pasireikšti ieškant būdų, kaip stabdyti emigraciją ir kaip išlaikyti stiprius ryšius su jau išvykusiais tautiečiais, kad jie neprarastų tapatybės.

3. Komisijos 2017 m. rugsėjo 20 d. posėdyje Lietuvos Respublikos ūkio ministerija pristatė sukurtą platformą work in Lithuania, kurioje numatoma skelbti informaciją apie darbo vietas Lietuvoje, taip pat užsienio investuotojų Lietuvoje siūlomas darbo vietas aukštos kvalifikacijos specialistams. Minėta platforma siekiama vieno langelio principu užtikrinti informacijos apie darbo galimybes Lietuvoje sklaidą ir padėti potencialiems darbdaviams susirasti darbuotojų. Platformos pagrindinis tikslas – pritraukti ir susigrąžinti aukštos kvalifikacijos specialistus į Lietuvą. Migracijos informacijos centro įgyvendinamo projekto „Renkuosi Lietuvą“ atstovai, siekdami skatinti emigravusius Lietuvos piliečius sugrįžti gyventi į Lietuvą, nori papildyti internetinio portalo https://renkuosilietuva.lt/ rubriką „Regionai“ informacija apie laisvas darbo vietas regionuose. Komisija nusprendė kreiptis į Lietuvos savivaldybių asociaciją su prašymu apsvarstyti galimybę teikti informaciją Migracijos informacijos centrui „Renkuosi Lietuvą“ apie laisvas darbo vietas ir paklausiausias profesijas visuose regionuose, vidutinį darbo užmokestį ir turimą informaciją apie migracijos srautus regionuose ir kitą aktualią informaciją, kuri gali tapti papildoma motyvacija asmenims, ketinantiems sugrįžti gyventi į Lietuvą.

Kiti klausimai

1. Komisijos 2017 m. balandžio 19 d. posėdyje Komisijos narys M. Puidokas pristatė Seimo Europos reikalų komiteto siūlymus dėl migracijos srautų mažinimo. Tai TUI į Lietuvą pritraukimas. Pranešėjo teigimu, Lietuvos diplomatinės tarnybos užsienyje užsiima politine diplomatija, o ekonominei diplomatijai neskiriama lėšų ir dėmesio.

2. Komisijos 2017 m. rugsėjo 27 d. posėdyje Lietuvos statistikos departamentas informavo, kad 2012‒2016 metų laikotarpiu emigravo 211,4 tūkst. Lietuvos Respublikos gyventojų, imigravo – 108,4 tūkst. asmenų. 2016 m. emigravo – 50,3 tūkst., imigravo – 20,1 tūkst. asmenų. Bendrasis emigracijos rodiklis (emigrantų skaičius, tenkantis vienam tūkstančiui gyventojų) – 17,5, bendrasis imigracijos rodiklis – 7. Emigruoja (59,2 proc.) jauni (20–39 metų) darbingo amžiaus gyventojai. Didžiąją dalį imigracinių srautų (81,6 proc.) sudaro grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai, iš jų 60,4 proc. 20–39 metų asmenys. Per pastaruosius penkerius metus nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 55 savivaldybėse. Kinta Lietuvos gyventojų struktūra: lyginant su bendru gyventojų skaičiumi, daugėja 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Nuolatinę gyvenamąją vietą šalyje pakeičia apie 2 proc. šalies gyventojų. 2017 m. II ketvirtyje šalies ūkyje dirbo 1 266 tūkst. darbuotojų, tarp jų: 378,9 tūkst. dirbo valstybiniame sektoriuje (30 proc.) ir 887,1 tūkst. – privačiame sektoriuje. 2012 m. šalies ūkyje dirbo 1 161 tūkst. darbuotojų. Visose šalies apskrityse darbo užmokestis (bruto) didėjo. 2016 m. buvo 87,9 tūkst. socialinės pašalpos gavėjų, t. y. vienam tūkstančiui gyventojų teko 31 socialinės pašalpos gavėjas. Lyginant su 2012 m., 2,4 karto sumažėjo vienam tūkstančiui gyventojų tenkančių socialinės pašalpos gavėjų. 2012 m. bedarbių šalyje buvo registruota 2 016,9 tūkst., 2016 m. – 144,9 tūkst. 2016 m. registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis – 8,1 proc. Lyginant su 2012 m., šis santykis sumažėjo 3,6 proc. 2012 m. nedarbo lygis – 13,4 proc., 2016 – 7,9 proc., 2017 m. II ketvirčio – 7 proc.

Komisijos pirmininkė Guoda Burokienė

Naujausi pakeitimai - 2018-04-03 13:49
Rūta Bėčiūtė