2016 m. gegužės 2 d. pranešimas žiniasklaidai

Šiandien Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyko 1791 m. Gegužės trečiosios Konstitucijos (Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo priimto valdymo įstatymo ir spalio 20 d. priimto Abiejų Tautų tarpusavio įžado) 225-ųjų metinių minėjimas.

Renginį įžanginiu žodžiu pradėjęs Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas, Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėjoje pirmininkas Gediminas Kirkilas priminė, kad šiais metais pažymime 25-ąsias Lietuvos tarptautinio pripažinimo, diplomatinių santykių su užsienio valstybėmis užmezgimo ar atnaujinimo metines. Lietuvos santykiai su Lenkija, sakė G. Kirkilas, mums buvo svarbūs ne tik pastaraisiais metais, bet ir Abiejų Tautų Respublikos laikais. Kalbėdamas apie 1791 m. Konstituciją, Seimo Pirmininko pavaduotojas pažymėjo Lietuvos ir Lenkijos politikų bei istorikų pastangas aktualizuoti šį reikšmingą istorinį paveldą, atskleisti Konstitucijos reikšmę ir prasmę šių dienų kontekste: „Atrodo, kad per atkurtos nepriklausomos Lietuvos laikotarpį turėjome laiko šios Konstitucijos reikšmės apmąstymui nuo gan ilgai vyravusio juodai balto vertinimo iki ramaus analitinio jos privalumų ir trūkumų apmąstymo“. G. Kirkilas padėkojo daugiausia šioje srityje nuveikusiems Lietuvos ir Lenkijos istorikams: prof. Zigmantui Kiaupai, prof. Alfredui Bumblauskui, Eligijui Railai, Vaidotui Vaičaičiui, Ramunei Šmigelskytei-Stukienei, Julijušui Bardachui (Juliusz Bardach), vakaro svečiui prof. Andžejui Zakževskiui (Andrzej Zakrzewski). 

Į renginio dalyvius su vaizdo sveikinimu iš Briuselio kreipėsi Europos Parlamento Pirmininkas Martinas Šulcas (Martin Schulz). Jis akcentavo, kad Abiejų Tautų Respublika ir jos Konstitucija yra pirmieji ankstyvosios tautų integracijos Europoje pavyzdžiai. Pasak M. Šulco, „tai modelis, kurio šiandien siekia Europos Sąjunga. Šiais laikais, kai mūsų solidarumą išbando įvairios krizės čia ir anapus mūsų sienų, tai yra aiškus priminimas, kad mes turime patvirtinti ir ginti savo pagrindines sutartyse įtvirtintas vertybes ir principus tam, kad išsaugotume savo Sąjungos sanglaudą ir solidarumą“.  

Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, pasidžiaugusi gražia tradicija Gegužės trečiosios Konstitucijos metines Lietuvoje ir Lenkijoje minėti kartu, pažymėjo, kad nors 1791 m. Konstitucija veikė vos 14 mėnesių ir jos šalininkai pralaimėjo, o šis pralaimėjimas virto visos valstybės pralaimėjimu, Konstitucija, Seimo Pirmininkės žodžiais, buvo ne tik bandymas reformuoti į anarchiją grimztančią valstybę. „Joje surašytos visuomenės ir valstybės pertvarkos gairės tapo kelrodžiu vėlesnėms kartoms – visi devynioliktajame amžiuje vykę Lietuvos ir Lenkijos visuomenių sukilimai prieš Rusiją vyko su Gegužės trečiosios Konstitucijos idėjų vėliava. Konstitucija atvėrė naują Lietuvos ir Lenkijos valstybių raidos perspektyvą, puoselėjamą daugiau kaip šimtą metų ir atvedusią mūsų tautas į 1918 metų vasario 16-ąją ir lapkričio 11-ąją“, – sakė L. Graužinienė.  

Lietuvos Seimo vadovė, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad 1791 m. Konstitucijos autoriai paliko gebėjimo kurti kompromisus pavyzdį: „Konstitucijos priėmimo byla rodo, kad nors Lietuvos teisės joje nebuvo užtikrintos, didelė dalis Lietuvos atstovų ėjo į kompromisą – priimti Konstituciją, taip stiprinant valstybę, buvo svarbiau nei tęsti tarpusavio ginčus, kurie buvo atidėti vėlesniam laikui. Tų pačių metų spalio 20 dieną priimtas Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymas parodė, kad ir lenkų tauta sugebėjo suprasti lietuvius“. Baigdama kalbą Seimo Pirmininkė palinkėjo: „Tegu šis mūsų protėvių gebėjimas susitarti visada lydi mūsų tautų ir valstybių tarpusavio santykius ir bendrus darbus!“

Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. Olga Posaškova)

Lenkijos Respublikos Senato Pirmininko pavaduotoja Marija Koc (Maria Koc) taip pat akcentavo 1791 m. Konstitucijos kūrėjų pastangas rasti geriausius sprendimus ieškant kompromisų: „Tai buvo dalies mūsų Tautos ir elito išminties ir atsakomybės išraiška, kuriems laisva, suvereni, stipri ir moderni Respublika buvo didžiausia vertybė. <...> Pagrindinė Gegužės trečiosios Konstitucijos versija pavertė Respubliką vientisa valstybe, bet jau po keturių mėnesių Abiejų Tautų tarpusavio įžadas, kuriame buvo įtvirtintos išsamios vykdomosios Pagrindinio įstatymo nuostatos, sugrąžino Lietuvos ir Lenkijos dualizmą, pripažįstant abiejų tautų sąjungos principų viršenybę.“

Renginyje kalbėjęs istorikas prof. Z. Kiaupa pripažino, kad nors 1791 m. Konstitucijoje „Lietuvos vardas buvo sunkiai randamas“, „dauguma Lietuvos atstovų Seime, suprasdami pertvarkos būtinumą, palaikė šią Konstituciją“. Kaip ir kiti kalbėtojai, jis pažymėjo, kad „Konstitucijos paklibintą Lietuvos valstybingumą Respublikoje Tarpusavio įžadas atkūrė ir sutvirtino“. Prof. A. Zakževskis antrino, kad „Įžadas taip pat pabrėžė Karūnos ir Lietuvos lygiavertiškumą Respublikoje. Taigi Lietuvos ir Karūnos santvarkos unifikacija pagilėjo, tačiau nebuvo baigta. Lietuva visgi išsaugojo, nors šiek tiek sumažėjusį, savo atskirumą nuo Karūnos. Bet kuriuo atveju parama reformoms Lietuvoje buvo ryžtingesnė nei Karalystėje, Lietuvoje mažiau nei Lenkijoje buvo valstybės taisymo oponentų“.

Prof. Z. Kiaupa taip pat atkreipė dėmesį, kad Gegužės trečiosios Konstitucija po ilgo laiko buvo priimta ir įgyvendinama nederinant Respublikos politinių jėgų veiksmų su Rusija, „net nukreipta prieš užsienio šalių siekius prižiūrėti Respublikos valstybinį gyvenimą. Konstitucija visa savo dvasia ir turiniu buvo Respublikos, taigi, ir Lietuvos, suverenumo deklaracija“.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Respublika grupės narys Emanuelis Zingeris, kurio iniciatyva 2007 m. Lietuvos Atmintinų dienų įstatymas buvo papildytas atmintina diena – 1791 m. Gegužės trečiosios Konstitucijos diena, o vėliau ir spalio 20-osios – Abiejų Tautų tarpusavio įžado diena, Gegužės trečiosios Konstitucijos svarbą aptarė šių dienų tarptautinių aktualijų kontekste. Pasak Seimo nario,  225 metus egzistavęs Lietuvos ir Lenkijos dviejų Tautų kūrinys – Gegužės trečiosios Konstitucija ir spalio 20 dienos Abiejų Tautų tarpusavio įžadas, kuriame po lygiai pasidalytas valstybės valdymas, buvo tas branduolinis užtaisas, kuris atlaikė XIX a. ir XX a. išbandymus ir primena mums galimas išeitis dabartinės Europos krizės akivaizdoje.  

Parengė Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėja Jolanta Anskaitienė

Tel. (8 5)  239 6508, el. p. [email protected]