2016 m. balandžio 4 d. pranešimas žiniasklaidai

Seime šiandien vyko parlamentarų grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ inicijuota diskusija „Ar veikia bausmės už korupcinius nusikaltimus?“. Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir akademinės bendruomenės atstovai sutarė, jog už korupcinius nusikaltimus Lietuvos teismų skiriamos bausmės yra per mažos ir neatgraso pažeidėjų.

„Akivaizdu, kad teismų praktikoje vyrauja beveik minimalių baudų skyrimas. Baudos 2015 m. siekė vidutiniškai 4,500 eurų ir tai sudaro viso labo 8,5 proc. nuo maksimalios galimos baudos. Tuo tarpu turėtų būti skiriamos vidutinės numatytos baudos. Diskusiją inicijavau, ieškodama atsakymų, kas atsakingas dėl šių tendencijų ir kaip galima pakeisti šią situaciją. Aišku, kad laisvės atėmimo bausmių didinimas šiuo klausimu nėra tinkamas sprendimas, nes jos beveik niekada nėra taikomos. 80 proc. nuteistų laisvės atėmimu bausmė yra atidedama. Pateikti skaičiai, jog 2015 m. laisvės atėmimu už korupcinius nusikaltimus nuteista vos 14 asmenų. Iš jų trylikai jos buvo atidėtos ir tik vienas gavo dviejų mėnesių trukmės realią bausmę. Svarbiausia – užtikrinti baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumą ir realų poveikį turinčių baudų skyrimą. Ieškosime geriausio būdo pasiekti, kad nebūtų apsiribojama vien minimaliomis baudomis. Būtina pakelti „žemutinę ribą“ baudoms už korupcinius nusikaltimus“, – teigė grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė Agnė Bilotaitė.

„Bauda yra geresnė bausmė nei laisvės atėmimas, atidedant jo vykdymą, nes antruoju atveju asmuo realiai lieka nenuteistas. Akmuo į prokuratūros daržą yra tai, kad prokurorų siūlytos baudos vidutiniškai siekė tik 17 proc. maksimalaus galimo maksimalaus baudos dydžio. Generalinė prokuratūra parengė raštą, kuriuo įpareigojo prokurorus siūlyti priklausančias bausmes. [...] Nėra laikomasi bausmių skyrimo tvarkos, pagal kurią atskaitos taškas turėtų būti numatytas bausmės vidurkis, o toliau ji jau mažinama arba didinama pagal lengvinančias arba sunkinančias aplinkybes. Tai pagrindinė problema dabartinėje bausmių praktikoje“, – teigė Generalinės prokuratūros atstovas Raimondas Petrauskas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas atkreipė dėmesį, kad maksimalūs baudų dydžiai yra nemaži, bet skiriamos baudos ganėtinai mažos. Taip pat pastebėta, kad prokurorų kasaciniai skundai dėl paskirtų mažų baudų dydžių yra itin reti. Tartum baudų dydis niekam neatrodo probleminis.

„Valstybės tarnautoją nubausti labai lengva, nes jis praranda karjeros galimybes. Tuo tarpu stambiuosius papirkėjus nubausti ir atgrasyti yra labai sunku. Jiems teistumas dėl korupcinių nusikaltimų kaip tik tarnauja kaip savotiškas kokybės ženklas – kam reikia, tai signalas, kad su tokiu žmogumi galima daryti susitarimus“, – teigė Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas Žydrūnas Bartkus.

Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto sociologijos katedros docentas Algimantas Čapas pasidalino tarpiniais vykdomo tyrimo rezultatais. 83 proc. užfiksuotų kyšių yra duodami pareigūnams, 90 proc. iš jų – policijos pareigūnams. Pusė visų kyšių policijos pareigūnams duodami dėl vairavimo apsvaigus, viso 70–80 proc. dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų. A. Čapo teigimu, tai reiktų vertinti kaip įrodymą, kad išskirtinai gerai veikia policijos vidaus imuniteto tarnyba. Jis akcentavo, kad neišnaudojami baudžiamajame kodekse numatyti baudų intervalai.

Diskusijoje dalyvavęs Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis siūlė į korupcijos reiškinį žvelgti giliau ir suprasti, kad skiriasi vadinamojo „sveiko proto“ ir teisinio proto požiūris. Visuomenė, profesoriaus teigimu, vadovaujasi sveiku protu, tuo tarpu teismai neretai pasižiūri visiškai formaliai, teisiniu protu ir šie sprendimai lieka nesuprantami.

„Atsiranda atvejų, kai vagis pakeičia pavardę ir tampa nebe vagis. Lietuvos teisėsauga sukūrė teisės perlą: „Jis būtų vagis, bet vagies tokia pavarde nebėra“. Juridinis asmuo nusižudė ir prisikėlė. Visi suprantame apie ką čia kalbama. Prezidentė pasiūlė panaikinti tokią galimybę nors ateičiai, tačiau Seimas ją atmetė. Tuo partijos prisipažino, kad nori sau pasilikti tokią landą – gal ir joms prireiks. Žmonės tai mato ir galvoja, ar emigruoti iš tokios šalies, kuri atsisako ne tik padorumo, bet ir sveiko proto. Teisinis protas triumfuoja. Kas gali gerbti tokią šalį? Pirmiausiai jos negerbia piliečiai“, – primindamas šį pavasarį nuskambėjusį teismo sprendimą Darbo partijos byloje svarstė prof. Vytautas Landsbergis.

Diskusiją iniciavusi Seimo narė Agnė Bilotaitė teigė rengsianti pataisas aptartai problemai spręsti ir lauksianti dalyvavusių institucijų pasiūlymų.

Papildoma informacija:

Seimo narė Agnė Bilotaitė, tel. 8 698 42169