Seime vyko diskusija „Europos Sąjungos rinkimų teisės reforma: galimybės ir iššūkiai“

2016 m. balandžio 21 d. pranešimas žiniasklaidai

2016 m. balandžio 20 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kartu su Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuru surengė „Europos savaitės Seime“ diskusiją „Europos Sąjungos rinkimų teisės reforma: galimybės ir iššūkiai“. Diskusijos pradžioje sveikinimo žodžius tarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas V. Bukauskas pažymėjo, kad jo vadovaujamas komitetas yra atsakingas už visų Lietuvoje vykstančių rinkimų, tarp jų ir rinkimų į Europos Parlamentą, reglamentavimo tobulinimą. Šiuo metu sudaryta ir, vadovaudamasi Seimo patvirtinta koncepcija, dirba darbo grupė Rinkimų kodekso projektui parengti. Darbo grupė Rinkimų kodekso projektą rengia kodifikavimo būdu. Siekiama, kad Rinkimų kodeksas atitiktų rinkimų organizavimo poreikius ir jo taikymas būtų kuo efektyvesnis. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas akcentavo, kad Rinkimų kodekso siūlomomis nuostatomis siekiama sudaryti galimybes kuo platesniam rinkėjų ratui dalyvauti rinkimuose. Taip pat siekiama apibendrinti ir suvienodinti politinės kampanijos dalyvių, jų atstovų statuso bei įgaliojimų reglamentavimą. Didelis dėmesys skiriamas rinkimų agitacijai, rinkimų politinės kampanijos finansavimui ir finansavimo kontrolei užtikrinti. Naujai siūloma reglamentuoti rinkimų ginčų nagrinėjimą bei atsakomybės klausimus.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas akcentavo, kad be Rinkimų kodekso projekto rengimo, yra ir kitų iniciatyvų, susijusių su rinkimų proceso reglamentavimu. Tobulinami įstatymų projektai, kuriuose siūloma sudaryti galimybę balsavimo patalpose balsuoti elektroninio ryšio priemonėmis, naudojantis specialiais balsuoti pritaikytais elektroniniais įrenginiais. Seime taip pat yra užregistruoti įstatymų projektai, kuriuose siūloma sudaryti galimybes rinkėjams dalyvauti rinkimuose balsuojant internetu. Tačiau kaip pabrėžė V. Bukauskas, visuomenei turi būti pristatytas labai aiškus ir skaidrus šių procesų reguliavimas. Reikalingi papildomi įstatymai, reglamentuojantys balsavimo internetu sistemos sukūrimą, valdymą ir priežiūrą. Jeigu Seimas apsispręs dėl vieno iš šių balsavimo būdų, atitinkamos nuostatos turės būti įtrauktos ir į Rinkimų kodeksą.

V. Bukauskas pažymėjo, kad nemažai įtakos nacionaliniam teisiniam rinkimų reglamentavimui gali turėti Europos Sąjungos (ES) lygiu priimti sprendimai. Todėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas išsamiai išnagrinėjo Europos Parlamento (EP) 2015 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją ir šia rezoliucija pateiktus pasiūlymus dėl ES rinkimų teisės reformos. Nors po svarstymo komitetas konstatavo, kad EP pasiūlymas galimai neprieštarauja subsidiarumo principui, toks sprendimas buvo priimtas su tam tikromis išlygomis. Pirmiausia pasiūlymas nebuvo išsamiai pagrįstas ir paaiškintas. Be to, kai kurios šio pasiūlymo normos nėra pakankamai aiškiai suformuluotos ir kelia labai didelį susirūpinimą. Todėl yra vertos platesnių diskusijų.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas retrospektyviai apžvelgęs įvykių chronologiją pažymėjo, kad siekiant sutvirtinti demokratinį ES veikimą, nuo pat Bendrijų veiklos pradžios buvo siekiama didinti EP svorį ir vaidmenį. Taip EP iš daugeliui tarptautinių organizacijų būdingos konsultacinės parlamentinės asamblėjos, kurioje kiekvienai valstybei atstovavo nacionalinio parlamento delegacija, virto įtakinga sprendimų priėmimo institucija, kurios nariai nuo 1979 m. yra renkami tiesiogiai. Teisės ir teisėtvarkos pirmininkas pažymėjo, kad tuo metu buvo įsivaizduojama, jog visose valstybėse narėse rinkimai vyks vienu metu ir pagal tas pačias taisykles. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad tam trukdo įvairios kliūtys. Buvo nutarta, kad EP rinkimai vyks ne pagal bendras, bet atskiras, konkrečioje valstybėje galiojančias taisykles, o naudojamos procedūros bus vienodinamos palaipsniui.

J. Sabatauskas atkreipė dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog pastaraisiais dešimtmečiais minėtos taisyklės tam tikra, tiesa, nedidele dalimi buvo suvienodintos, paties EP galios išaugo, tačiau kol kas vis tik EP dar nepavyko pasiekti populiarumo didėjimo, o ir susidomėjimas EP rinkimais yra gana žemas. Manytina, kad atsižvelgiant į visa tai, buvo pateikti svarbūs dokumentai, kuriais siekiama reformuoti ES rinkimų sistemą, t.y. EP rezoliucija dėl ES rinkimų teisės reformos ir šia rezoliucija pateiktas EP pasiūlymas (Pasiūlymas) dėl Tarybos sprendimo, kuriuo priimamos nuostatos, iš dalies keičiančios Aktą dėl EP narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, kitaip tarus – 1976 m. priimto Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų pakeitimai.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas priminė, kad 2016 m. sausio 27 d. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė minėtus dokumentus. Komitetas išreiškė savo pritarimą siekiams skatinti ES piliečius aktyviau dalyvauti EP rinkimuose ir didinti jų balsavimo galimybes, tačiau išsakė daug labai konkrečių pastabų, iškėlė abejonių ir nusprendė, kad Pasiūlymas prieštarauja subsidiarumo ir proporcingumo principams.

Užsienio reikalų ministerijos ES departamento Institucinių klausimų skyriaus patarėjas Andrius Pauga savo pranešime apžvelgė patį ES rinkimų teisės reformos kontekstą. Pranešėjas, kuris yra tiesioginis Lietuvos pozicijos dėl minėto EP Pasiūlymo rengėjas, pristatė ambicingą EP pasiūlymą, iniciatyvos tikslus, Pasiūlymo svarstymus, Lietuvos ir kitų valstybių narių pozicijų apžvalgą ir tai, kokios galimos tolesnės Pasiūlymo perspektyvos.

A. Pauga pažymėjo, kad šis EP pasiūlymas pratęsė ankstesnes EP rezoliucijas dėl EP rinkimų tvarkos ir 2002 m. atliktą vienintelę EP rinkimų akto reformą. Šios ambicingos reformos tikslais yra įvardijami EP rinkimų sistemos harmonizavimas, ES piliečių skatinimas aktyviau dalyvauti EP rinkimuose, Europos politinių partijų matomumo ir jų ryšio su nacionalinėmis politinėmis partijomis didinimas, tarpvalstybinės rinkimų dimensijos stiprinimas.

Užsienio reikalų ministerijos atstovo nuomone, šis Pasiūlymas sulaukė prieštaringų ES valstybių narių parlamentų vertinimo ir šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujantiems Nyderlandams nebus paprasta pasiekti susitarimo. Diskusijos dieną Nyderlandai išplatino darbinį dokumentą, kuriame visos Pasiūlymo nuostatos pagal susitarimo pasiekimo galimybes buvo suskirstytos į keturias grupes. Tikėtina, kad susitarimo pirmiausia bus siekiama dėl tų Pasiūlymo nuostatų, kurioms pritarė didžioji dauguma ES valstybių narių.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas pranešime palygino rinkimų į EP sistemos statistinius rodiklius Lietuvoje ir ES, pateikė bendrus pasiūlymus, kurie galėtų būti įgyvendinti Lietuvos praktikoje, siekiant suvienodinti ES rinkimų sistemą.

Z. Vaigauskas taip pat atkreipė dėmesį į pasiūlymus, kurie keistų šiuo metu galiojančią rinkimų tvarką bei į abejonę keliančius pasiūlymus, kuriems trūksta konkretumo ir aiškumo. Pranešimo pabaigoje Z. Vaigauskas pateikė skirtingų situacijų modelius, kaip galėtų veikti bendras ES rinkimų mechanizmas įdiegus siūlomas reformas.

Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius Deividas Kriaučiūnas savo pranešime iškėlė klausimą, ar ši rinkimų reforma yra vienintelis kelias sutvirtinti demokratinį ES veikimą. Šiame kontekste jis išskyrė tris esminius būdus, kuriais buvo arba yra siekiama stiprinti demokratinį legitimumą.

Pirmasis jų yra ES piliečių iniciatyvos teisė, t.y. piliečių iniciatyva, nustatyta Lisabonos sutartyje ir leidžianti 1 mln. piliečių iš bent ketvirčio ES valstybių narių prašyti Europos Komisijos pateikti pasiūlymų dėl teisės aktų tose srityse, kurios priklauso jos kompetencijai. Tačiau pranešėjas atkreipė dėmesį į tai, kad ši priemonė bent jau kol kas didelio palaikymo nesusilaukė ir tai yra ne tiek dėl skaičiaus, kuris, beje, nebuvo mažas, kiek dėl to, kad didžioji dauguma tokių iniciatyvų buvo nepavykusios.

Antrasis būdas stiprinti demokratinį legitimumą, pranešėjo nuomone, yra būtent per EP veiklą. Tačiau šiame kontekste susiduriame su paradoksu, kai nepaisant EP galių didėjimo, susidomėjimas EP rinkimais nuolat mažėja.

D. Kriaučiūno nuomone, pats svarbiausias būdas yra nacionalinių parlamentų vaidmuo. Tiek nacionalinių pozicijų svarstymas, tiek mandatavimas yra labai svarbūs aspektai, tačiau ypač svarbus instrumentas, kuriuo nacionaliniai parlamentai turi galimybę naudotis ir kuriuo tiesiogiai yra stiprinamas demokratinis legitimumas, yra subsidiarumo patikros.

Po pranešimų vykusioje diskusijoje kalbėta dėl siūlymų nustatyti reikalavimą nacionalinėms politinėms partijoms deklaruoti savo priklausomybę Europos politinėms partijoms per EP rinkimus. Taip pat diskutuota apie bendros rinkimų apygardos visoje ES teritorijoje sudarymo ir EP narių, renkamų Lietuvoje, skaičiaus sumažėjimo tikimybę, balsavimo rezultatų skaičiavimo procedūrų ir kitus galimus pokyčius.

Apibendrindamas diskusiją, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas pažymėjo, kad Pasiūlymas nėra pakankamai išbaigtas, neužtikrintas jo įgyvendinimo finansavimas, be to, neįvertinti ES valstybių narių nacionaliniai rinkimų sistemų reguliavimo ypatumai.

Parengė:

Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė

Tel.(8 5) 239 6804

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė

Tel.(8 5) 239 6748