Pradžia > Ryšiai su visuomene > Pranešimai žiniasklaidai > Klasifikuoti pranešimai > Iš renginių > 2016 m. renginiai

2016 m. gegužės 26 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) ir Europos informacijos biuras gegužės 25 d. Europos savaitės Seime 2016 renginių programoje organizavo diskusiją „Inovacijų proveržis: Lietuvos veiksmų planas“.

Diskusijai vadovavo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas. Pirmininkas, pasveikindamas dalyvius pažymėjo, kad, remiantis Europos inovacijų švieslentės 2015 m. rezultatais, Lietuva sunkiai žengia į priekį ir šiuo metu užima 25-tą vietą iš 28 Europos Sąjungos valstybių narių. Kovo mėnesį buvo pristatyta Europos Komisijos pateikta ataskaita Lietuvai, kurioje teigiama, kad šalyje yra neišnaudotų galimybių, visų pirma, susijusių su darbo jėga ir moksliniais tyrimais bei inovacijomis. ŠMKK posėdyje svarstė šią ataskaitą ir atkreipė dėmesį, kad ataskaitoje minimi iššūkiai yra nebe pirmus metus kartojamos problemos: menkos privataus sektoriaus investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, žemas mokslo ir verslo bendradarbiavimo lygis vykdant mokslinius tyrimus, rengiant mokslines publikacijas, komercinant mokslinę produkciją, menkas mokslo tarptautinimas ir kitos. Visa tai – neadekvačių ir suskaidytų mokslinių tyrimų, inovacijų politikos ir prastos valdymo sistemos, kurioje trūksta aiškaus koordinavimo bei strateginio planavimo, padariniai.

Europos informacijos biuro nuotrauka

 

Pranešimą apie planuojamas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros priemones skaitė švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė. Viceministrė pabrėžė, kad šioms priemonėms įgyvendinti svarbi yra sumani specializacija. Jos strateginis tikslas – moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (MTEP) ir inovacijų sprendimais didinti didelės pridėtinės vertės, žinioms ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgai imlių ekonominių veiklų įtaką ir kad dėl to iš esmės didėtų BVP ir struktūriniai ūkio pokyčiams.

Europos informacijos biuro nuotrauka

 

Ūkio ministerijos Inovacijų departamento Inovacijų politikos skyriaus vedėja Aurelija Kazlauskienė pristatė tris iššūkius, į kuriuos orientuosis ministerija naujuoju laikotarpiu. Visų pirma, tai – transformacija ir inovacijų diegimas, kurį įveikti bus siekiama tobulinant reguliacinę ir finansinę aplinką, didinant inovacijų paklausą, skatinant startuolius bei iš komforto zonos išjudinant tradicinę pramonę. Kitas iššūkis – kooperacija. Inovacijų kultūros, grįstos bendradarbiavimu ir pasitikėjimu, kūrimas, verslumo bei tarptautiškumo skatinimas yra pagrindiniai uždaviniai siekiant šio tikslo. Talentų pritraukimas ir išsaugojimas – tai trečiasis iššūkis, kuriam įveikti numatytos tokios priemonės kaip tiksliniai čekiai, tarptautinių korporacijų pasitelkimas talentams pritraukti, palankios imigracijos politikos formavimas ir daugelis kitų.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktorė Jurgita Petrauskienė gilinosi į Lietuvos studijų, mokslo ir inovacijų potencialą. Direktorė kėlė klausimą, ką mums rodo tai, kad viena iš daugiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių valstybė yra sąrašo gale, kai kalbame apie inovacijas. MOSTA direktorė analizavo 2015–2016 m. Pasaulio konkurencingumo indekso rezultatus, kreipdama dėmesį į tuos veiksnius, kurie Lietuvai trukdo žengti sparčiau. Kalbėdama apie inovacijoms palankią aplinką, pranešėja ypač pabrėžė jau ne vienerius metus akcentuojamas prastas darbo rinkos sąlygas: visų pirma – jų nelankstumą, neigiamą mokesčių poveikį paskatai dirbti, prastus šalies gebėjimus išlaikyti ir pritraukti talentus. J. Petrauskienės teigimu, Lietuvoje yra labai ribotas įmonių absorbcinis potencialas ir gebėjimas adaptuoti esamas technologijas, kitose šalyse sukurtas technologines žinias. Tarp svarbiausių iššūkių ji paminėjo nelanksčią aukštojo mokslo reakciją į prastėjančią demografinę situaciją, žemą įstojusiųjų pasirengimą studijuoti, didelę ir didėjančią priklausomybę nuo ES struktūrinių investicijų, fragmentaciją studijų ir mokslo sistemoje, menką studijų ir mokslo tarptautiškumą, tyrėjų ir dėstytojų atlyginimų problemą.

 

VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Rūta Pentiokinaitė pristatė Lietuvos gyvybės mokslų sektorių, kuris, kasmet auga 25 proc. ir yra greičiausiai augantis Europoje. R. Pentiokinaitės teigimu, tai sektorius, kuriame proveržis jau yra pasiektas ir sėkmingai klestės ateityje. Life Sciences Baltic – tai VšĮ „Versli Lietuva“ organizuojamas tarptautinis gyvybės mokslų forumas, kurio tikslas – stiprinti tarptautinį mokslo ir verslo bendradarbiavimą aukštą pridėtinę vertę kuriančiame gyvybės mokslų sektoriuje. Forumo metu vyksta ne tik konferencijos, bet ir tarptautinė paroda, verslas – verslui susitikimai (B2B), vizitai į įmones ir universitetus. Startuolių ir studentų sesijos suteikia galimybę rasti naujų klientų bei partnerių mokslinių tyrimų plėtrai.

Europos informacijos biuro nuotrauka

 

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ jaunų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovo Jono Vadapalo pranešimas buvo nukreiptas į pasiūlymus infrastruktūros, finansavimo ir paramos, žmogiškųjų išteklių ir institucinės atsakomybės problemoms spręsti. Kalbėdamas apie MTEP infrastruktūrą J.Vadapalas pabrėžė, kad būtina tobulinti „vieno langelio“ duomenų bazę, parengti mokslo įstaigų teikiamų paslaugų ir produktų katalogus, kurie būtų lengvai prieinami anglų kalba. Pranešėjas pažymėjo, kad svarbu tobulinti informacijos pateikimą apie MTEP pelno mokesčio lengvatas, taip pat pabrėžė, mokestinio kredito lengvatos svarbą, nurodė, kad būtina informaciją apie MTEP priemones padaryti lengvai pasiekiamą užsienio organizacijoms. Pristatydamas žmogiškųjų išteklių analizės rezultatus J. Vadapalas taip pat atkreipė dėmesį į mokslininkų atlyginimų problemą.

Mokslinės organizacijos patirtį pristatė ir visų pranešėjų išsakytas mintis apibendrino Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslinis sekretorius dr. Mindaugas Dagys. Pranešėjas pasidžiaugė, kad iš tiesų į infrastruktūrą investuotos lėšos padarė didžiulį poveikį Lietuvos mokslo galimybėms. Sukurta mokslinė bazė atvėrė galimybes aukščiausio lygio moksliniams tyrimams, kurie gali konkuruoti pasaulinėje mokslo erdvėje. Kalbėdamas apie sisteminius trūkumus dr. M. Dagys įvardijo didžiulį biurokratijos kiekį, kaip vieną iš labiausiai mokslinę veiklą apsunkinančių veiksnių, teigdamas, kad šis procesas turėtų būti gerokai paprastesnis. Pranešėjas taip pat pabrėžė, kad šiuo metu, kai visos programos reikalauja aiškių rezultatų, produkto, jokiais būdais negalima apleisti fundamentinių mokslų, kurie yra svarbūs mokslui apskritai.

Konferencijos vaizdo įrašą ir pranešėjų pateiktis galite rasti paspaudę šią nuorodą: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=25035&p_k=1&p_t=164256

 

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro patarėja

Lina Skeberdytė, tel. (8 5) 239 6858, el. p. [email protected]