2016 m. birželio 15 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. – Gunda Džoja Barysaitė)

Žmogaus teisių komitetas (ŽTK), bendradarbiaudamas su Lygių galimybių plėtros centru, surengė apskritojo stalo diskusiją „Galime įveikti smurtą artimoje aplinkoje: penkerių metų patirtis ir perspektyvos“. Diskusijos tikslas – paminėti penkerių metų Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimo sukaktį, pristatyti Seimo Žmogaus teisių komiteto sudarytos darbo grupės parengtas įžvalgas ir pasiūlymus, siekiant veiksmingiau apsaugoti nukentėjusius nuo smurto artimoje aplinkoje, ir pasidalinti  patirtimis apie įstatymo įgyvendinimo iššūkius.

Komiteto pirmininkė Z. Žvikienė, pristatydama darbo grupės „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo problemoms analizuoti ir įstatymui tobulinti“ išvadas pažymėjo, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnyje nustatytos prevencinės priemonės yra įgyvendinamos nekoordinuotai ir nenuosekliai. Nėra nustatyto aiškaus prevencijos mechanizmo, įtvirtintų prevencijos etapų, nenustatytos konkrečios institucijų funkcijos kiekvienam prevencijos etapui, nėra nustatytas institucijų bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo mechanizmas. Nėra nustatytas aiškus duomenų apie smurtą artimoje kaupimo bei šių duomenų analizės mechanizmas – o tai yra būtina užtikrinant įstatymų poveikio visuomenei stebėseną. Taip pat pirmininkė pristatė pasiūlymus šioms problemoms spręsti.

Nuotraukoje: ŽTK pirmininkė Zita Žvikienė ir Švedijos ambasadorė Cecilia Ruthström-Ruin. Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. – Gunda Džoja Barysaitė)

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras dr. Gediminas Bučiūnas pasiūlė dėmesį skirti probacijos klausimui. Pasak prokuroro, asmenų (kaltininkų) dėl smurto artimoje aplinkoje atveju, jų elgesio kontrolę dalijasi dvi institucijos: policija ir probacijos tarnyba, esanti Teisingumo ministerijos pavaldume. Kol atliekamas ikiteisminis tyrimas, vyksta bylos nagrinėjimas teisme (iki nuosprendžio/nutarties įsiteisėjimo) – kontroliuoja policija, kaip asmuo laikosi jam skirtų įpareigojimų, draudimų, kardomosios priemonės sąlygų. Teismo sprendimui įsiteisėjus, visa asmens (smurto artimoje aplinkoje kaltininko) elgesio ir skirtų įpareigojimų, draudimų kontrolė pereina probacijos tarnybai. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (nutarčiai), policijos įstaigoje sukaupta informacija apie smurto artimoje aplinkoje kaltininką nėra perduodama probacijos tarnybai. Pasak prokuroro, šiuo atveju policijos įstaigos surinkta informacija apie įtariamojo/kaltinamojo elgesį, skirtų įsipareigojimų ir draudimų laikymąsi būtų labai vertinga medžiaga probacijos tarnybai perimant tokio asmens elgesio, skirtų įpareigojimų, draudimų kontrolę. G. Bučiūnas siūlo reglamentuoti iš policijos įstaigos į probacijos tarnybą surinktos informacijos apie asmenį, pripažinta kaltu dėl smurto artimoje aplinkoje  perdavimo procedūrą.

Konstitucinio Teismo teisėja dr. Danutė Jočienė, pristačiusi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų dėl smurto artimoje aplinkoje pagrindinius aspektus, akcentavo Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą poziciją dėl valstybės pozityvių pareigų apginti asmenis (įskaitant vaikus) nuo žinomo, realaus smurto ar realiai egzistuojančios grėsmės asmens sveikatai bei gyvybei. Taip pat dr. D Jočienė pažymėjo ir Jungtinių Tautų pripažįstamą egzistuojančią tarptautinės paprotinės teisės taisyklę, kuri „įpareigoja valstybes užkirsti kelią ir tinkamai (skubiai/efektyviai) atsakyti/reaguoti į smurto prieš moteris atvejus. Taigi, D Jočienė kalbėjo, jog Valstybės, inter alia, privalo nustatyti (įtvirtinti), vystyti ir gerinti nacionalines (maksimalias) priemones, skirtas apginti ir apsaugoti smurto aukas, teikiant joms paramą ir pagalbą, nustatant baudžiamosios ir civilinės teisės priemones, keliant visuomenės žinių lygį šioje srityje, apmokant asmenis, dirbančius smurto prieš moteris srityje. Teisėja priminė ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją 2002(5) dėl moterų apsaugos nuo smurto: nustatant galimybę imtis priemonių, inter alia, sudarant sąlygas teismui taikyti skubias priemones (interim measures), siekiant apsaugoti aukas, uždraudžiant smurtautojui kontaktuoti ar prisiartinti prie aukos, gyventi ar lankytis uždraustose vietose, bausti smurtautoją už jam uždėtų apribojimų ar priemonių nesilaikymą, ir nustatyti atitinkamą protokolą (taisykles), kad policija, medikai ir socialinės tarnybos galėtų sekti nustatytas taisykles.

Pažymėtina, kad prieš penkerius metus priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas nustato pareigą teisėsaugos pareigūnams skubiai reaguoti į kylančias grėsmes ir kreiptis į teismą dėl apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo. Tačiau ši nuostata nėra įgyvendinama, nesant sukurtų pakartotinio smurto rizikos vertinimo mechanizmų, o ir pranešimas apie įvykį nėra vertinamas kaip kertinis veiksnys, leidžiantis konstatuoti grėsmes.

Komiteto narė Marija Aušrinė Pavilionienė atkreipė dėmesį į lyčių lygybės aspektą, kaip pagrindinę prielaidą mažinti smurto prieš moteris reiškinį. Šis aspektas dominavo ir nevyriausybinių organizacijų atstovų pasisakymuose.

Parengė ir daugiau informacijos suteiks

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected].