2016 m. gruodžio 15 d. pranešimas žiniasklaidai

Jūsų Ekscelencija Prezidente Valdai Adamkau,

Seimo Pirmininke, gerbiami ambasadoriai, gerbiami svečiai ir kolegos,

Aptardami Prezidento Kazio Griniaus politinę veiklą neretai diskutuojame – ar Prezidentą galima vadinti liberalu, jeigu taip – kokiu – dešiniuoju ar kairiuoju. Ir čia verta apskritai trumpai prisiminti liberalių idėjų skirtis bei pakalbėti apie liberalią demokratiją.

Rygoje gimęs politinis filosofas Isaja Berlinas (Isaiah Berlin) savo darbe ,,Dvi laisvės sampratos“ išskiria dvi laisvės suvokimo kryptis. Pirmoji yra vadinama ,,negatyvia laisve“ arba ,,laisve nuo“. Laisve nuo pašalinės įtakos, perteklinio reguliavimo, valstybės kišimosi, biurokratijos ir panašiai. Tokios laisvės atstovais šiandien Lietuvoje galime laikyti dešiniuosius liberalus, kuriems save pati priskiriu.

Antroji laisvės samprata yra pozityvioji laisvė arba laisvė ,,kam“. Tai yra laisvė gauti kai kurių gėrybių. Tokia laisvė pateisina didesnį valstybės vaidmenį ekonominiame gyvenime, ką pristatė kolega Tomas Tomilinas. Tokios sampratos šalininkais galime laikyti kairiuosius liberalus, socialliberalus.

Nepaisant šių idėjinių skirtumų, tiek vienos, tiek kitos laisvės šalininkai išpažįsta bendruosius liberalios demokratijos principus, tokius, kaip asmens, žodžio, sąžinės laisvė, žmogaus teisės, rinkos ekonomika – tik vieni pasisako už laisvesnę rinką, kiti už labiau reguliuojamą.

K. Grinius savo politinėje veikloje iš tiesų buvo pats tikriausias liberalios demokratijos įsikūnijimas. Laike, kai siautėjo autoritarizmas ir brendo totalitarinės idėjos, vėliau išguldžiusios milijonus žmonių, K. Grinius siekė įtvirtinti žodžio, asmens, sąžinės, spaudos laisves, žmogaus teises, stiprią savivaldą ir valdžios decentralizaciją.

Liberali demokratija K. Griniaus veiklos metais, deja, neturėjo progos įsitvirtinti nei Lietuvoje, nei Europoje. Priešingai – mūsų seneliai ir tėvai tapo kruviniausių totalitarizmų liudininkais ir aukomis. Tačiau XX amžiaus pabaigoje, griuvus Berlyno sienai ir žlugus Blogio Imperijai, liberali demokratija pradėjo skintis kelią vis daugiau pasaulio valstybių, neaplenkdama ir Lietuvos.

Politikos mokslininkas Frensis Fukujama (Francis Fukuyama) liberalios demokratijos įsitvirtinimą pasaulyje netgi pavadino ,,istorijos pabaiga“. Jis teigė, kad liberali demokratija yra galutinė žmonijos valdymo ir veikimo forma.

Vis dėlto paskutinių metų įvykiai pasaulyje, radikalios dešinės ir kairės atsinaujinimas Europoje, reiškia tik viena – liberali demokratija šiandien išgyvena dar vieną didelių sunkumų periodą.

Prezidento K. Griniaus liberalios demokratijos idėjos šiandien yra kaip oras reikalingos Lietuvai, reikalingos Lietuvos partijoms ir politiniams lyderiams. Mums labai pasisekė, jog turėjome tokį Prezidentą, iš kurio galime semtis įkvėpimo savo politinei veiklai, net ir praėjus 150 metų po jo gimimo.

K. Griniaus idėjos yra geras pamatas mums, skirtingų pažiūrų politikams, ieškoti sutarimo dėl svarbiausių dalykų demokratijai.

Dėkoju.