Lietuvos valstybės simboliai Seimo rūmai Seimo logotipas

Seime posėdžiavęs BA Teisės ir saugumo reikalų komitetas aptarė migrantų krizės problematiką

2016 m. vasario 5 d. pranešimas VIR

 

 

                                                                                                                                            Seimo kanceliarijos (aut. Olga Posaškova) nuotr.

 

 

Šiandien Seime posėdžiavo Baltijos Asamblėjos (BA) Teisės ir saugumo reikalų komitetas. Į posėdį susirinkę Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentarai diskutavo pabėgėlių, organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo, glaudesnis pasienio tarnybų bendradarbiavimo klausimais.

Sveikindamas renginio dalyvius BA Teisės ir saugumo reikalų komiteto pirmininkas, Latvijos parlamentaras Janis Adamsonas (Jānis Ādamsons) pabrėžė, kad Baltijos valstybės turi būti vieningos, sprendžiant pabėgėlių klausimus: „Mes turime derinti savo įstatymų bazę, koordinuoti teisėsaugos struktūrų veiklą. Tai leistų pasirengti pabėgėlių priėmimui, iš esmės užsiimti preventyvia veikla, o vėliau ir kovoti su galimomis organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo apraiškomis“.

Pasak J. Adamsono, viso trys Baltijos valstybės ne kartą yra pareiškusios, kad nepalaiko privalomų pabėgėlių priėmimo kvotų, bet yra savanoriškai prisiėmusios įsipareigojimus priimti konkretų pabėgėlių skaičių. Jo nuomone, BA ir Baltijos valstybių parlamentai privalo apsvarstyti ir priimti sprendimą dėl to, kad pabėgėliams būtų suteikiamas tik laikino, bet ne nuolatinio gyventojo statusas: „Norime, kad jie vėliau, kuomet situacija jų tėvynėje normalizuosis, grįžtų į savo šalį“.

2015 m. gruodžio 15 d. iš Graikijos į Lietuvą buvo perkelta pirmoji 4 asmenų prieglobsčio prašytojų (irakiečių) šeima. Lietuva yra įsipareigojusi iki 2017 m. pabaigos perkelti 1 105 prieglobsčio prašytojus iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ir trečiųjų šalių. Šį mėnesį planuojama perkelti dar dvi šeimas (10 asmenų).

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas pažymėjo, kad yra gyvybiškai svarbu, jog perkeliamieji asmenys būtų nuodugniai tikrinami, „kad būtų perkeliami tik tie, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, o ne vien ekonominės valstybės gerovės ar vartų į Šengeno erdvę. Negalime įsileisti žmonių, kurie keltų grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui“.

Seimo komiteto vadovo teigimu, itin svarbu aktyviai dirbti ir komunikacijos su visuomene srityje: „Visuomenė turi suprasti, kad tie žmonės, kurie verti tarptautinės apsaugos, bėga nuo pragariškų gyvenimo sąlygų, todėl priimdami jų šeimas neturime sudaryti panašių sąlygų ir čia“.

Pasak J. Adamsono ir A. Paulausko, pabėgėlių srautas vis didėja, todėl privaloma ypatingą dėmesį skirti jų socialinei integracijai, stengtis, kad integracijos procesų eigoje jie adaptuotųsi mūsų kultūrinėje erdvėje, informuoti juos apie mūsų šalių įstatymus, tvarką, taikomas bausmes. Būtina pasiekti, kad užsieniečiai išmoktų patys save išlaikyti kaip kad išlaiko save mūsų piliečiai bei sukurti sąlygas jiems tapti mūsų valstybės dalimi, gyvenančiais pagal mūsų taisykles, o ne atskirtaisiais, kuriančiais savąsias, pabrėžė abu parlamentarai.

„Privalome gerbti jų prigimtines teises taip, kaip kad gerbiame savo piliečių. Kita vertus, ir jie privalo paisyti mūsų įstatymų taip, kaip jų paisome mes“, – pažymėjo A. Paulauskas.

Lietuvos vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius pažymėjo, kad sprendžiant pabėgėlių krizę aktyvūs ir skubūs veiksmai ES mastu, efektyvesnis esamų priemonių įgyvendinimas turėtų prisidėti prie migrantų antplūdžio į Europą mažinimo ir situacijos stabilizavimo: tai veiksmingesnis grąžinimo politikos įgyvendinimas (nelegaliai patekę į ES asmenys turi būti sulaikomi ir nedelsiant išsiunčiami); išorės sienų apsaugos stiprinimas ir tvarkos Šengeno erdvėje atkūrimas; efektyvesnės migracijos kontrolės vykdymas pačių valstybių narių teritorijoje; tinkamos ir teisingos komunikacijos migrantams užtikrinimas.

 

                                                                                                          Seimo kanceliarijos (aut. Olga Posaškova) nuotr.

 

BA komiteto posėdžio dalyviai daug dėmesio skyrė ir glaudžioms sąsajoms tarp organizuoto nusikalstamumo, pabėgėlių ir terorizmo, glaudesniam pasienio bei kitų tarnybų bendradarbiavimui.

BA Teisės ir saugumo reikalų komiteto pirmininkas J. Adamsonas atkreipė dėmesį, kad organizuotas nusikalstamumas vis didėja, yra techniškai gerai aprūpintas, ir reikia, kad su šiuo reiškiniu kartu suspėtų vystytis ir pasienio tarnybos, policija, įvairios kitos tarnybos.

„Turime skirti ypatingą dėmesį terorizmo prevencijai, privalome stiprinti žvalgybinius pajėgumus, o žvalgyba turi noriai ir laiku dalintis bet kokia informacija, kuri galėtų prisidėti prie šių veiksmų užkardymo“, – sakė ir A. Paulauskas.

Lietuvos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento direktorius Tomas Žilinskas apžvelgė 2012–2015 m. Baltijos Asamblėjos rekomendacijų įgyvendinimą kovos su elektroniniais nusikaltimais ir narkotikų platinimu srityse.

Savo įžvalgomis taip pat dalijosi Latvijos universiteto tyrėja dr. Olga Petrova, Latvijos  vidaus reikalų ministerijos Sektorinės politikos departamento biuro vyresnysis pareigūnas Imantas Zakis (Imants Zaķis), Estijos Respublikos policijos ir valstybės sienos apsaugos valdybos Integruoto sienų valdymo koordinavimo tarnybos vadovė Helen Neider-Veerme, Latvijos saugumo policijos atstovas Andis Arumas (Andis Arums), „Frontex“ agentūros Jūrų sienos tarnybos vadovas Georgijus Vourekas (Georgios Vourekas), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos vidaus reikalų ministerijos vado vyresnysis patarėjas Gintautas Zinkevičius, Latvijos valstybės sienos apsaugos tarnybos Centrinės valdybos Operacinio valdymo valdybos vadovas Marikas Petrušinas (Mariks Petrušins).

 

Saulė Eglė Trembo

Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]


  Siųsti el. paštuSpausdinti