Pastatas, kuriame 1936–1940 m. posėdžiavo Lietuvos Respublikos Seimas, buvo pastatytas 1925–1928 metais. Pastato architektas – Edmundas Frykas. Tai monumentalus statinys, priskiriamas neoklasicizmo stiliui, persipynusiam su art deco architektūriniais elementais, jo interjerui taip pat būdingos tautinio stiliaus detalės. Tai vienas iš nedaugelio Kauno miesto statinių, specialiai suprojektuotų valstybės institucijos – Teisingumo ministerijos ir teisingumo įstaigų – reikmėms. 1929 m. šiuose rūmuose įsikūrė Teisingumo ministerija ir Vyriausiasis Tribunolas. Pastato fasadą virš kolonados puošė užrašas auksuotomis raidėmis lotynų kalba „JUSTITIA EST FUNDAMENTUM REGNORUM“ („Teisingumas yra valstybių pagrindas“). 1934–1935 metais šiame pastate vyko Klaipėdos krašto pronacistinių organizacijų atstovų, kurių veikla buvo nukreipta prieš Lietuvos Respubliką, teismo procesas, dar pagarsėjęs kaip Zaso ir Noimano byla. Tai pirmasis pronacistinių organizacijų atstovų bylos nagrinėjimas Europoje.

Seimas šiuose rūmuose posėdžiavo nuo 1936 iki 1940 metų sovietų okupacijos. Beveik dešimtmetį (nuo 1927 m. balandžio 12 d., kai Lietuvos Respublikos Prezidentas paskelbė Seimo paleidimo aktą, tačiau nepaskelbė naujojo Seimo rinkimų datos) Lietuvos politinėje struktūroje Seimo nebuvo, valstybę valdė Respublikos Prezidentas. Tik 1936 m. buvo paskelbti naujo Seimo rinkimai. Tais pačiais metais buvo atliktas šių rūmų pagrindinio korpuso remontas. Pastatas buvo pritaikytas Seimo reikmėms. Rūmuose buvo įrengti Seimo Pirmininko ir vicepirmininkų, sekretoriaus, kanceliarijos direktoriaus kabinetai. Taip pat buvo įrengtos Seimo kanceliarijos, Seimo komisijų patalpos. Ketvirtasis Seimas į pirmąjį Seimo posėdį susirinko 1936 m. rugsėjo 1 d. Jį atidarė Lietuvos Respublikos Prezidentas, atidarymo iškilmėse dalyvavo Kaune rezidavusio diplomatinio korpuso nariai. Diplomatinio korpuso nariai taip pat dalyvavo iškilminguose Seimo posėdžiuose, stebėdavo dvišalių sutarčių ratifikavimą Seime. Jų ložė buvo įrengta balkone. Ketvirtajam Seimui teko pritariančiosios institucijos vaidmuo, valstybę ir toliau dekretais valdė Respublikos Prezidentas. 1938 m. priėmus naują Lietuvos Respublikos Konstituciją, susiaurinus Seimo galias, buvo praplėstos Lietuvos Respublikos Prezidento galios.

1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, šiame pastate įsikūrė įvairios įstaigos, o 1961 m. į pastatą įsikėlė filharmonija. Šiandien šiame pastate veikia Kauno valstybinė filharmonija (dabartinis adresas – Leono Sapiegos g. 5, Kaunas).

ĮDOMYBĖS:

„Seimo posėdžių salė dabar žymiai šviesesnė, gražiai dažyta. Prie prezidiumo stalo viename ir kitame gale pastatyti dideli piupitrai kalbėtojams. Iš publikos žiūrint, kairėje – referentui, dešinėje – kalbėtojams. Ties vienu ir antru piupitru pastatyta po vieną stalą stenografininkams. Toliau, viduryje salės, prieš prezidiumo stalą, tautos atstovų suolai. Kiekvienam atstovui atskiras suolas su staleliu. Suolai sustatyti į 8 eiles. Kiekvienoje eilėje po šešis, vienas paskui kitą tautos atstovų suolai. [...] Tautos atstovai į suolus susės savo pavardžių abėcėlės tvarka. [...] Salės dešinėje, už tautos atstovų, ant padaryto pakilimo sustatytos dvi eilės kėdžių. Tai vyriausybės narių ložė. Salės gale, dešinioji ložė yra ministerijų kabineto dispozicijoje. Kairėje publikai ir žurnalistams.“ 

Seimo salė atidarymo iškilmių dieną, Lietuvos aidas (rytinė laida), 1936 m. rugsėjo 1 d.

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė