Jonas SMILGEVIČIUS (1870–1942)

 

 

Jonas Smilgevičius gimė 1870 m. vasario 12 d. Šonių kaime (dabar – Plungės rajonas), valstiečių Mykolo (1840–1922) ir Uršulės (Ivanauskaitės, 1841–1901) Smilgevičių (Smilingių) šeimoje. Jie anksti neteko penkių vsikų: dukrų Barboros (1862–1874), Marijonos (1864–1866), dviejų Onų (1865–1866, 1867–?), sūnaus Kleopo (1885–1886). Jonas Smilgevičius tapo vyriausiu tarp užaugusių šeimos vaikų, jis turėjo keturias jaunesnes seseris Barborą (Lapinskienę, 1876–1964), Domicelę (Kenstavičienę, 1878–1965), Kotryną (Liaugaudienę, 1881–1966), Petronėlę (Numavičienę, 1883–1980), brolius Juozą (1873–1956) ir Pranciškų (1882–1922).

Iki 1893 m. Jonas Smilgevičius mokėsi Mintaujos (dabar – Jelgava, Latvija) ir Liepojos (dabar – Latvija) gimnazijose. Jis porą metų studijavo ekonomiką Karaliaučiaus universitete, o 1895 m. įstojo į Berlyno Karališkojo Frydricho Wilhelmo universiteto Filosofijos fakultetą. Po metų pasirinko agronomijos studijas karališkojoje Prūsijos aukštojoje agronomijos mokykloje, kurias baigė 1899 m. Studijų metais bendravo su Tilžėje gyvenusiais Jurgiu Sauerweinu, Viliumi Bruožiu ir kitais lietuvybės puoselėtojais Vokietijoje. Baigęs studijas, Jonas Smilgevičius trejus metus dirbo Sankt Peterburge, Žemės ūkio ministerijoje inspektoriumi. Vadovavo Nobelio prekybos įmonių filialui Varšuvoje. Priklausė Varšuvos lietuvių draugijai.

Dar spaudos draudimo laikotarpiu Jonas Smilgevičius rašė į lietuvių laikraščius. Būdamas šešiolikos metų, surinko medžiagą apie caro valdžios represijas Kęstaičiuose (dabar – Telšių rajonas) netoli Alsėdžių (dabar – Plungės rajonas), kur 1886 m. buvo nugriauta bažnyčia. Dalis jos gynėjų žuvo arba buvo sunkiai sužeisti, keliasdešimt prie jos budėjusių žmonių suimti ir ištremti į Sibirą. Šią 1893 m. Kražių (dabar – Kelmės rajonas) skerdynėms prilygstančią tragediją Jonas Smilgevičius 1904 m. detaliai aprašė JAV leistame laikraštyje „Vienybė lietuvninkų“. Jis parengė publikacijų laikraščiui „Varpas“, kitiems draudžiamiems lietuvių periodiniams leidiniams, o kai buvo panaikintas lietuviškos spaudos draudimas – ir pirmajam dienraščiui lietuvių kalba „Vilniaus žinios“. Nuo 1907 m. buvo Lietuvių mokslo draugijos narys.

1905 m. sausio 24 d. Palangoje Jonas Smilgevičius vedė. Su iš žemaičių bajorų kilusia žmona Stefanija (Bucevičiūte,  1877–1941) užaugino šešis vaikus: dukras Antaniną (Urbienę, 1909–1964), Janiną (Petrušienę, 1910–2010), Oną (Žolynienę, 1913–2007), Birutę Kristiną (Seniulienę, 1916–2004), Eleną Gražiną (Miknienę, 1918–2010) ir sūnų Kazimierą (1910–1993). 1909 m. Stefanija Smilgevičienė įsigijo Užvenčio dvarą (dabar – Kelmės rajonas), o po metų šeima grįžo į Lietuvą.

Kai Vilniuje bankrutavo Petro Vileišio geležies dirbinių gamykla, Jonas Smilgevičius kartu su Jonu Basanavičiumi ir kitais lietuviais 1910 m. įsigijo bankrutavusią įmonę. „Vilija“ pavadintas fabrikas pradėjo gaminti geležinius žemės ūkio padargus, pienininkystės įrangą. Pirmojo pasaulinio karo metais fabriko įranga buvo išgabenta į Smolenską, kur įmonė toliau sėkmingai veikė iki 1918 m. rudens. Jonas Smilgevičius buvo „Vilijos“ akcinės bendrovės valdybos pirmininkas.

Užventyje Jonas Smilgevičius įrengė modernų vandens malūną, lentpjūvę, plytinę, užveisė pieninių galvijų bandą, užsėjo tabako plantaciją. Rūpinosi žemės ūkio naujovių populiarinimu. Dvare veikė lentpjūvė, plytinė, spirito varykla, o apie 1930 m. bendravardžio pusbrolio hidrotechniko pertvarkytas buvęs vandens malūnas gamino elektros energiją dvarui ir miesteliui.

Jonas Smilgevičius dirbo 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusios Lietuvių konferencijos organizaciniame komitete. Joje dalyvavo ir verslininko brolis Pranciškus Smilgevičius. Dar vienas brolis, Juozapas Smilgevičius, 1905 m. atstovavo Žemaitijos žmones Didžiajame Vilniaus Seime. 

Lietuvių konferencijos dalyviai išrinko Joną Smilgevičių į Lietuvos Tarybą (nuo 1918 m. liepos 11 d. – Lietuvos Valstybės Taryba). Jis dirbo ekonominius klausimus nagrinėjusiose ir karo pabėgėlių grąžinimą organizavusiose Lietuvos tarybos komisijose, palaikė ryšius su Kuršėnų, Pajūrio ir Skaudvilės apskričių gyventojais. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais šios institucijos nariais pasirašė Nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, žinomą Lietuvos Nepriklausomybės Akto pavadinimu. 1919 m. spalio viduryje tapo Žemdirbių sąjungos frakcijos nariu.

Jonas Smilgevičius prisidėjo steigiant akcines bendroves „Nemunas“, „Dubysa“, „Miškas“, „Neris“, „Sidabrinė lapė“, buvo jų akcininkas ir valdybų narys. Dar 1913 m. jis talkino steigiant Vilniaus lietuvių kredito draugiją, o 1921 m. kartu su kitais verslininkais Kaune įkūrė Lietuvos kredito banką, teikusį paskolas lietuviškoms įmonėms. Kaip Kauno miesto tarybos narys, Kaune veikusių verslų savininkas, neretai iš Užvenčio dvaro atvykdavo ir kurį laiką gyvendavo laikinojoje sostinėje. Kartu su Jonu Vileišiu priklausė 1929 m. veikusio ūkininkus parėmusio Komiteto nukentėjusiems nuo nederliaus Šiaurės Lietuvoje šelpti valdybai. Jonas Smilgevičius nemažai asmeninių lėšų skirdavo labdarai.

Jonas Smilgevičius mirė 1942 m. rugsėjo 27 d. Kaune. Palaidotas Užvenčio miestelio kapinėse.

 

 

Šaltiniai ir literatūra:

Bukaitė, Vilma. Lietuvių konferencijos rengimas: nuo idėjos iki šimtmečio suvažiavimo, Parlamento studijos, 2018, nr. 24, p. 98–122.

Gasparavičienė, Sigita. Jonas Smilgevičius. Signatarų genealogijos: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Kaunas: Pasaulio lietuvių centras, 2023, p. 265–283.

Grigaravičius, Algirdas. Jonas Smilgevičius – kitoks signataras, Trakai: Voruta, 2021, 160 p.

Klimavičius Raimundas, Neįminta XX amžiaus istorijos mįslė: Vasario 16-osios pėdsakais, Vilnius: Žinija, 2003, 231 p.

Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais 1915–1918: Lietuvos nepriklausomos valstybės genezė, sudarė Edmundas Gimžauskas, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2006, 596 p.

Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimas 1917–1920 metais: idėja virsta valstybe, sudarė Vilma Bukaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, 290 p.

Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 metų dokumentuose, sudarė Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Vilnius, 2018, 817 p.

Lietuvos Valstybės Tarybos protokolai 1917–1918, sudarė Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata, Vilnius: Mokslas, 1991, 536 p.

Maksimaitis, Mindaugas. Mažoji Konstituanta: Lietuvos Taryba atkuriant valstybingumą, Vilnius: Justitia, 2011, 432 p.

Selenis, Valdas. Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2019, 119 p.

Smilgevičius, Jonas, biobiliogeafija: https://lnb.lt/istekliai/kiti-istekliai/biobibliografijos/946-smilgevicius-jonas

 

 

Parengė Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius