2016 m. birželio 3 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (toliau – komitetas) kartu su Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuru Seime surengė „Europos savaitės 2016“ diskusiją tema „Demografinių iššūkių pasekmės socialinės apsaugos sistemai“.

Vaizdo įrašas lietuvių kalba

Pranešimai:

Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovės prof.habil.dr. Vlados Stankūnienės pranešimas;

Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Algirdo Šešelgio pranešimas;

Seimo nario Rimanto Jono Dagio pranešimas;

Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuro (aut. Skirmantė Stravinskaitė) nuotr.

Diskusijai vadovavo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė. Sveikindama renginio dalyvius ji pažymėjo, kad „šių metų diskusijos temą komitetas pasirinko kaip labiausiai probleminį klausimą. „Blogėjanti demografinė situacija išlieka vienu didžiausių iššūkių visuomenei”, - sakė komiteto pirmininkė. Svarstydamas įstatymų projektus, socialinio modelio paketo projektus, komitetas analizuoja statistinius demografinius duomenis siekdamas kuo geriau įvertinti ir reaguoti į besikeičiančią demografinę situaciją sprendžiant užimtumo didinimo, skurdo mažinimo ir kitas socialines problemas.

Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuro (aut. Skirmantė Stravinskaitė) nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė, profesorė, habilituota daktarė Vlada Stankūnienė savo pranešime kalbėjo apie Lietuvos demografinės raidos trajektorijas ir netolygumus, iššūkius ekonominei plėtrai ir socialinei politikai. Apžvelgdama Lietuvos gyventojų amžiaus struktūros kitimą 1992-2015 metais, ji parodė didelius Lietuvos emigracijos mastus, kurie nemažėja; žemą gimstamumą, neužtikrinantį kartų kaitos; neadekvačiai aukštą mirtingumą. Pranešėja teigė, kad  „Gyventojų amžiaus struktūra yra deformuota. Ji sudaro labai nepalankų pagrindą tolimesniems demografiniams pokyčiams, struktūrai, tvarumui”. Ji kėlė klausimą: „Kokios galimybės amžiaus struktūrai artėti prie stabilios? Vyresnes gausias kartas ateityje keis mažo gimstamumo negausios kartos. Dabartinė mažiaus struktūra yra pagrindinė tolimesnio gyventojų skaičiaus mažėjimo prielaida”. Profesorė įvardijo amžiaus struktūros deformacijų pasekmes. Jos keičia gamybos ir vartojimo santykį, mažina aktyviąją dirbančiųjų dalį, didina vyresnio amžiaus asmenų socialinės apsaugos poreikį, keičia vyresnio amžiaus asmenų paslaugų poreikio struktūrą bei sveikatos apsaugos ir būsto poreikio struktūrą. Pranešėja teigė, kad „Gyventojų skaičius sparčiai tempais mažėja (2000-2015 sparčiausiai ES, gyventojų senėjimo tempai - vieni sparčiausių ES, gimstamumas tebėra žemo lygio, toli nuo galimybių užtikrinti kartų kaitą, mirtingumo lygis (vyrų) tebėra neadekvačiai aukštas ir aukščiausias tarp ES šalių, emigracijos rodikliai išlieka aukšti). Pagal prognozes Lietuvos gyventojų skaičius sparčiai mažės iki šio amžiaus vidurio, vėliau stabilizuosis, iki amžiaus vidurio vyks labai spartus darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas ir gyventojų senėjimas, didės skirtumai tarp didžiausių miestų ir likusios Lietuvos dalies”.

 Seimo kanceliarijos (aut. Džoja Barysaitė) nuotr.

Pranešime apie demografinių iššūkių įtaką socialinei politikai socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis apžvelgęs demografinius rodiklius ir prognozes, įvardijo pagrindinius iššūkius socialinei apsaugai: užimtumo didinimą, kad kiekvienas gyventojas rastų kvalifikaciją atitinkantį darbą ir užsitikrintų tinkamą pragyvenimo lygį; pensijų sistemos finansinį tvarumą ir pensijų pakankamumą ilguoju laikotarpiu; šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą. Viceministras pristatė priemones, kuriomis siekiama spręsti šiuos iššūkius. Tai didesnė socialinė apsauga ir užimtumo didinimo priemonės darbo netekusiems asmenims; jaunų bedarbių iki 29 m. užimtumo didinimas; palankesnės imigracijos taisyklės užsieniečiams; pensijų reformavimas; šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas; kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemos tobulinimas.

Komiteto pirmininko pavaduotojas Rimantas Jonas Dagys atkreipęs dėmesį į didelį skyrybų ir abortų skaičių, mažą vaikų skaičių šeimoje, didelį alkoholio suvartojimą Lietuvoje ir Europoje, apžvelgęs pagyvenusių žmonių dalies Lietuvoje prognozę, senatvės pensijos ir darbo užmokesčio santykio kitimą ir kitus rodiklius, išsakė argumentuotą nuomonę, kad „Senstančios visuomenės iššūkiams spręsti reikia imtis radikalių priemonių,- smulkių priemonių nepakaks”. Pranešėjas pabrėžė, kad su „demografinės situacijos iššūkiais, kaip ir su nacionaliniu saugumu, turėtų būtų suformuotas bendras integruotas požiūris”.

Parengė Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja

Dalia Aleksejūnienė, tel. (8 5) 239 6776, el. p. [email protected]