Komisijos išvada „Dėl Seimo statuto normų taikymo“

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL SEIMO STATUTO NORMŲ TAIKYMO

2017-03-15 Nr. 101-I-5

Vilnius

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Rita Tamašunienė, Justas Džiugelis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Algimantas Dumbrava, Bronislovas Matelis, Antanas Matulas, Aušrinė Norkienė, Andrius Palionis, Aušra Papirtienė, Kazys Starkevičius, gavusi žodinį Lietuvos Respublikos Seimo pavedimą dėl Seimo statuto normų taikymo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punktų nuostatomis teikia šią išvadą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

2017 m. vasario 14 d. Seimo neeilinės sesijos vakariniame posėdyje buvo svarstomas Baudžiamojo proceso kodekso 186, 280 ir 283 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-330(2) (toliau – Projektas).

Pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pristatydamas Projektą pažymėjo, kad komitetas pritarė Projektui, tačiau mano, kad reikia taisyti papildomus Baudžiamojo proceso kodekso 188 straipsnio 5 dalį bei 272 straipsnio 4 dalį, o gal ir kitus šio kodekso straipsnius.

Po svarstymo Projektui buvo pritarta balsuojant 98 Seimo nariams vienbalsiai.

J. Sabatauskas išreiškė savo susirūpinimą dėl to, kad pagrindinio komiteto nuomone būtina taisyti papildomus kodekso straipsnius, todėl siūlė nepriimti šio Projekto 2017 m. vasario 14 d. posėdyje.

Seimo posėdžiui pirmininkavęs Seimo Pirmininko pavaduotojas Mindaugas Bastys pateikė balsuoti klausimą dėl tolimesnių procedūrų. Balsavo 82 Seimo nariai, 43 iš jų balsavo už priėmimo procedūros tęsinį, 39 – dėl pertraukos iki kito posėdžio.

Algirdas Sysas frakcijos vardu kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją prašydamas išaiškinti, ar nėra prieštaravimo Seimo statutui, kai Seimas priima teisės akto projektą, neatsižvelgdamas į pagrindinio komiteto pastabas, jog siekiant tinkamo ir kokybiško teisės akto būtina taisyti ir papildomus, nenumatytus teisės akto projekte straipsnius, tačiau šie straipsniai nebuvo pataisyti pagrindinio komiteto dėl laiko stokos (pvz. taikant ypatingą skubą).

Seimo statuto 109 straipsnyje reglamentuota klausimo svarstymo pertrauka. Pagal šio straipsnio nuostatas svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko reikalavimu, pagrindinio komiteto reikalavimu, taip pat frakcijos reikalavimu, jeigu jį paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, arba opozicinės frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/5 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, daroma neeilinė, ne trumpesnė nei 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 1 valandos, klausimo svarstymo pertrauka arba klausimo svarstymas atidedamas kitam artimiausiam posėdžiui. Šiame straipsnyje naudojamas terminas „klausimo svarstymas“ apima visą klausimo svarstymą, o ne projekto svarstymą kaip stadiją.

2017 m. vasario 14 d. Seimo posėdyje Seimo statuto 109 straipsnio suteikta teise pasinaudojo Seimo narys Petras Gražulis, paprašęs frakcijos vardu pertraukos iki kito posėdžio tam, kad pagrindinis komitetas galėtų parengti visų reikalingų Projekto straipsnių pataisymus bei papildymus.

Seimo statuto 154 straipsnis reglamentuoja papildomą pertrauką įstatymo projekto svarstymo metu: „1. Jeigu pranešėjas reikalauja ir mano, kad priimtoms pataisoms ir papildymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų pataisų ir papildymų gali būti daroma svarstymo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausios Seimo posėdžio dienos.“ Šios nuostatos reiškia, kad pranešėjas turi teisę, bet ne pareigą, prašyti Seimo daryti svarstymo pertrauką. Pranešėjas Seimo narys J. Sabatauskas šia teise nepasinaudojo.

Pertraukos pranešėjas gali prašyti ir įstatymo projekto priėmimo metu. Tokia tvarka yra reglamentuota Seimo statuto 158 straipsnyje.

Galiojantis teisės aktų projekto svarstymo reglamentavimas rodo, kad Seimo statute yra pakankami saugikliai visose projektų svarstymo stadijose, jog projektai būtų priimami tinkami ir kokybiški. Seimo statutas nurodo, jog tiek pranešėjas, tiek kitais atvejais posėdžio pirmininkas, pagrindinis komitetas, frakcijos turi teisę, bet ne pareigą, matydami, jog priėmus projektą be reikalingų pataisymų, jis bus netinkamas ir nekokybiškas, prašyti pertraukos, kurios metu projektas bus pataisytas ir papildytas tiek, kiek tai yra būtina.

Seimo statute nėra imperatyvių nuostatų, kurios įpareigotų Seimą visais atvejais, kai yra Seimo statuto 154 ir 158 straipsniuose nurodytos aplinkybės, daryti projekto svarstymo pertrauką. Kiekvienu atveju turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi.

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

1. Svarstant teisės projektus turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi, todėl kiekvienąkart kilus abejonėms dėl teisės akto tinkamumo bei kokybės, gali būti sprendžiama dėl projekto svarstymo pertraukos pagal Seimo statuto 109, 154 ir 158 straipsnius.

2. Siekiant kokybiškai parengti bei priimti teisės aktus, rekomenduoti Seimui svarstant sudėtingus kodifikuotus teisės aktų projektus, netaikyti ypatingos skubos tvarkos.

Pritarta bendru sutarimu.

Komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė