Komisijos išvada „Dėl Seimo narės Aušros Maldeikienės pasisakymų“

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL SEIMO NARĖS AUŠROS MALDEIKIENĖS PASISAKYMŲ

2017-05-10 Nr. 101-I-12

Vilnius

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Rita Tamašunienė, Justas Džiugelis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Algimantas Dumbrava, Antanas Matulas, Aušrinė Norkienė, Andrius Palionis, Aušra Papirtienė, Asta Kubilienė, Kazys Starkevičius, gavusi 2017 m. vasario 22 d. Buitinių vartotojų sąjungos kreipimąsi dėl Seimo narės Aušros Maldeikienės pasisakymų Žinių radijo 2017 m. vasario 2 d. laidoje „Atviras pokalbis“ ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, atliko Seimo narės Aušros Maldeikienės viešų pasisakymų tyrimą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

1. Buitinių vartotojų sąjunga savo kreipimesi nurodo, kad Seimo narė A. Maldeikienė 2017 m. vasario 2 d. Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ apie Seimo narius pasisakė: „<...> ir visi šie avinai sėdės Seimo salėje, avinai...“

2017 m. vasario 2 d. Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ (www.ziniuradijas.lt/atviras-pokalbis/kokiu-igudziu-reikia-norint-valdyti-valstybe?video=1) (toliau – Radijo laida) Seimo narė kalbėdama apie rinkimų kampaniją bei Ramūno Karbauskio ir Gretos Kildišienės susitikimą su rinkėjais Anykščiuose nurodė: „<...> ir visi šie avinai sėdėję salėje, avinai...“. Žodžiu „avinai“ Seimo narė A. Maldeikienė pavadino ne Seimo narius, kaip teigiama Buitinių vartotojų sąjungos kreipimesi Komisijai, bet žmones, su kuriais prieš rinkimus buvo susitikę R. Karbauskis ir G. Kildišienė. Seimo narė A. Maldeikienė Radijo laidoje paaiškino, kodėl taip šiuos žmones pavadino: „tai žmonės, kurie nesuvokia, kam jiems reikia Seimo...“.

Lietuvių kalbos instituto 2017 m. balandžio 20 d. Lietuvių kalbos specialisto išvadoje Nr. E-17-06 pateikiamas toks žodžio „avinas“ išaiškinimas: avinas dkt. (3b) 1. [zool.] avių patinas: Avinai susimušė. 2. [menk.] sakoma apie žioplą, kvailoką žmogų: Neišaiškinsi tokiam avinui. 3. toks kortų žaidimas. 4. [astr.] tam tikras žvaigždynas. | pirmasis Zodiako ženklas: Mano ženklas - Avinas. | bendr. žmogus, gimęs tarp kovo 21 ir balandžio 19 d.: Aš esu Avinas, o mano brolis - Mergelė. ♦ avino galva neišmanėlis.

Šis daiktavardis du kartus pavartotas pirmojoje tiriamojoje frazėje. Kaip rodo aiškinamųjų žodynų medžiaga, antroji šio žodžio reikšmė yra akivaizdžiai menkinamoji: juo paprastai pavadinami išvėpę, neatidūs, negudrūs, apykvailiai žmonės. Šio žodžio menkinamąją reikšmę rodo ir gausi lietuvių kalbos frazeologija bei palyginimai su žodžiu avinas, pavyzdžiui, avinai badosi galvoje „apie puskvailį“; avino koja „žioplys“; avino protas veda „netinkamai elgiasi“; kaip avinas „visai kvailas“; Didelis kaip jautis, kvailas kaip avinas; Aukštas kaip kaminas, kvailas kaip avinas ir daugybė kitų. „Simbolinių reikšmių žodyne“ (2006) teigiama, kad avinas simbolizuoja nuolaidų, nedrąsų, kvailą žmogų.

2. Buitinių vartotojų sąjunga savo kreipimesi nurodo Seimo narės A. Maldeikienės citatą: „Tiesa, tada išlenda koks nors Urbšys.. ir perda, nieko nesuprantantis, ir kas dvi dienas keičiantis nuomonę, įskaitant Karbauskį, kuris... aš čia turiu tris jo skirtingus sakinius...“

Lietuvių kalbos instituto 2017 m. balandžio 20 d. Lietuvių kalbos specialisto išvadoje Nr. E-17-06 nurodama, kad žodžio „perda“ lietuvių kalboje nėra. Tiriamoje frazėje pavartoti du žodžių junginiai, kurių semantika turi menkinimo reikšmę - „nieko nesuprantantis“ ir „kas dvi dienas keičiantis nuomonę“. Žodžių junginiu „nieko nesuprantantis“ apibūdinamas asmuo, kuris nesuvokia, nežino, neišmano nė vieno dalyko. Pasakymas „kas dvi dienas keičiantis nuomonę“ apibūdina asmens nepastovumą, blaškymąsi, jo netvirtą, nuolat kintantį požiūrį į ką nors. Taigi jeigu šie du pasakymai neatitinka tikrovės (jeigu asmenys nėra nieko nesuprantantys ir nekeičia savo nuomonės kas dvi dienas), tuomet tokie asmens apibūdinimai galėtų būti įžeidūs.

Perklausius Radijo laidos įrašą matyti, kad kreipimesi nurodyta citata nėra tiksli. Seimo narė teigia: „Tiesa, tada išlenda koks nors Urbšys, nieko nesuprantantis, ir peza, ir kas dvi dienas keičia nuomonę“.

Kadangi pareiškėjo pateikta stenograma nebuvo tiksli, Lietuvių kalbos institutas neturėjo galimybės vertinti tikrojo Seimo narės A. Maldeikienės pasakyto žodžio „pezėti“. Internetinėje svetainėje žodynas.lt žodžio „pezėti“ reikšmė apibūdinama taip: „Paistyti nesąmones, nusišnekėti, nusikalbėti, taukšti niekus“.

Išvadoje nurodoma, kad pirmame ir antrame punktuose nurodomos frazės gali būti suprantamos kaip menkinamojo, įžeidaus pobūdžio, jei „nebuvo kieno nors specialiai išprovokuotos, o kalbėtojo pasakytos sąmoningai, kryptingai ir motyvuotai“.

3. Buitinių vartotojų sąjunga savo kreipimesi išskiria tokį Seimo narės A. Maldeikienės pasisakymą: „Kaip TU jau čia taip pergyveni dėl mano mados išmanymo“. Pareiškėjo nuomone, ši frazė buvo adresuota Seimo nariui Tomui Tomilinui, kuris taip pat dalyvavo Radijo laidoje.

Radijo laidoje Seimo narė A. Maldeikienė pavartojo šią frazę, atsakydama į laidos vedančiojo žurnalisto Raigardo Musnicko klausimą. Į tai žurnalistas atsakė juoku.

Lietuvių kalbos instituto 2017 m. balandžio 20 d. Lietuvių kalbos specialisto išvadoje Nr. E-17-06 paaiškinamas įvardžio „tu“ vartojimas: „Kreipiantis į asmenį paprastai vartojami trys įvardžiai: pagarbą reiškiantis tamsta, kiek familiarus asmeninis įvardis tu ir mandagumo forma jūs. Taigi kreipdamiesi į žmogų mandagumą ir pagarbą išreiškiame įvardžiais tamsta ir jūs. <...> Įvardis tu kai kuriuose kontekstuose gali nuskambėti ne tik familiariai, bet ir stačiokiškai, šiurkščiai. Kalbos etiketo specialistų teigimu, anksčiau įvardis „tu“ būdavo vartojamas beveik tik buitinėje kalbėsenoje. Manyta, kad familiariai tu gali būti kreipiamasi tik į žemesnę socialinę padėtį užimančius asmenis. Mūsų dienomis pamažu nutrinamos ribos tarp viešojo ir buitinio šnekos akto, kalbant viešai imamos vartoti familiarios, tik buitinei kalbai tinkamos formos. Taigi šiandien ši familiari vienaskaitinė kreipimosi forma per žiniasklaidą ir televiziją sparčiai plinta viešojoje vartosenoje, tačiau kalbos etiketo požiūriu ji dažnai vertinama kaip neigiamas, etiketo taisyklių neatitinkantis reiškinys (plg. Čepaitienė 2007: 85; Kučinskaitė 1985: 70; Girčienė 2009: 230)“.

Seimo narė Aušra Maldeikienė 2017 m. gegužės 10 d. Komisijos posėdyje paaiškino, kad patvirtina kiekvieną žodį, pasakytą Radijo laidoje. Ji negerbianti žmonių, o tarp jų ir kai kurių Seimo narių, kurie deklaruoja vienokias vertybes, o elgiasi priešingai.

Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, tarp jų – asmens garbę ir orumą. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Asmens garbė ir orumas yra ginami ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, kuriuo remiantis nukentėjęs asmuo gali iškelti bylą asmeniui, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai turi vadovautis viešajame gyvenime: pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, padorumo principas, įpareigojantis elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui ir pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktai).

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Iš Radijo laidos garso įrašo matyti, kad Seimo narė A. Maldeikienė žodį „avinai“ panaudojo menkinamąja prasme susitikime su R. Karbauskiu ir G. Kildišiene dalyvavusių žmonių atžvilgiu. A. Maldeikienė pati paaiškino, kad taip juos vadina, kadangi „jie nesuvokia, kam jiems reikalingas Seimas“.

2. Vadindama Seimo narį Povilą Urbšį nieko nesuprantančiu ir kas dvi dienas keičiančiu nuomonę, Seimo narė A. Maldeikienė galimai kalbėjo menkinančia prasme, kadangi, kaip girdėti iš Radijo laidos įrašo, šie žodžiai nebuvo išprovokuoti, o pasakyti sąmoningai, kryptingai, motyvuotai. Faktą, ar žodžių junginiai „nieko nesuprantantis“ ir „kas dvi dienas keičiantis nuomonę“ neatitinka tikrovės, turėtų įvertinti pats asmuo, apie kurį tai buvo pasakyta.

3. Pasak Lietuvių kalbos instituto, riba tarp kreipinių „tu“ ir „jūs“ nyksta, tačiau „kalbos etiketo požiūriu ji dažnai vertinama kaip neigiamas, etiketo taisyklių neatitinkantis reiškinys“.

Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatomis, nusprendė:

Seimo narė Aušra Maldeikienė, vadindama asmenis, dalyvavusius susitikime su Ramūnu Karbauskiu ir Greta Kildišiene, „avinais“, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1, 5 ir 6 dalyse įtvirtintus pagarbos žmogui ir valstybei, padorumo ir pavyzdingumo principus.

Pritarta bendru sutarimu.

Komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė