Komisijos išvada „Dėl Seimo nario Kęstučio Bacvinkos nenusišalinimo“

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL SEIMO NARIO KĘSTUČIO BACVINKOS NENUSIŠALINIMO

2017-09-27 Nr. 101-I-43

Vilnius

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Rita Tamašunienė, Aušrinė Norkienė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Asta Kubilienė, Antanas Matulas, Rūta Miliūtė, Aušra Papirtienė, Kazys Starkevičius, gavusi Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio 2017 m. liepos 13 d. prašymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostata, svarstė klausimą, ar Seimo narys Kęstutis Bacvinka privalėjo nusišalinti svarstant Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-420 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-420) ir Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4291(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4291(2)) Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2017 m. liepos 7 d. posėdyje ir Seimo 2017 m. liepos 11 d. plenariniame posėdyje.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (toliau – Komitetas) 2017 m. liepos 7 d. posėdyje buvo svarstomi Įstatymo projektai Nr. XIIIP-420 ir Nr. XIIP-4291(2). Seimo narys K. Bacvinka dalyvavo Komiteto posėdyje svarstant šiuos įstatymų projektus ir balsavo priimant Komiteto išvadas dėl jų.

Įstatymų projektai Nr. XIIIP-420 ir Nr. XIIP-4291(5) buvo svarstomi Seimo 2017 m. liepos 11 d. rytiniame plenariniame posėdyje. Pirmiausia vyko Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4291(5) svarstymas ir priėmimas. Seimo narys K. Bacvinka nuo balsavimų nenusišalino. Svarstant Įstatymo projektą Nr. XIIIP-420 Seimo narys K. Bacvinka balsavimuose nedalyvavo.

Įstatymo projekto Nr. XIIIP-420 aiškinamajame rašte nurodyta, kad Miškų įstatyme siūloma įtvirtinti vienos valstybinių miškų valdymo įmonės modelį. Įstatymo projektu siūloma apibrėžti valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ sąvoką, numatant, kad tai valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą. Šiai įmonei siūloma pavesti vykdyti ir kitas šiuo metu 42 miškų urėdijų vykdomas valstybines funkcijas. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomi Miškų įstatymo pakeitimai sudarytų teisines prielaidas Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti sprendimus dėl 42 miškų urėdijų ir VĮ „Valstybinis miškotvarkos institutas“ sujungimo į vieną valstybinių miškų valdymo įmonę, taip pat dėl Generalinės miškų urėdijos likvidavimo, bei įgyvendinti reorganizavimo ir likvidavimo procedūras. Įstatymo projektu taip pat tikslinamos miško valdytojo ir valstybinių miškų pareigūnų sąvokos.

Įstatymo projekto Nr. XIIP-4291(2) aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto tikslas – įstatyme nereglamentuoti Lietuvos Respublikoje veikiančių miškų urėdijų skaičiaus taip sudarant galimybes optimalesniam valstybinių miškų valdymui.

Seimo narys K. Bacvinka 2017 m. rugsėjo 12 d. Komisijai pateiktame paaiškinime nurodė: „[...] paskutinė mano darbovietė, prieš tampant Seimo nariu, buvo Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija, kurioje dirbau girininku, t. y. paprastu techniniu darbuotoju, ir jokių privačių interesų šiame darbe neturėjau. Mano buvęs darbas nėra susijęs su vadyba ar kitokia profesine veikla, kurios metu daromi sprendimai dėl miškų priežiūros strategijos, jų valdymo.“

Seimo narys K. Bacvinka taip pat informavo, kad kilus abejonių dėl dalyvavimo balsavime svarstant minėtus Įstatymų projektus jis konsultavosi su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos specialistais. K. Bacvinka savo paaiškinime teigė: „Telefonu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos specialistai paaiškino, kad Seimo nariams nėra taikomas griežtas reikalavimas susilaikyti nuo balsavimo, kai nėra praėję vieneri metai nuo buvusio darbo iki tampant Seimo nariu ir yra svarstomas klausimas susijęs su buvusia profesija, tačiau neturint tame privataus intereso.“

Seimo statuto 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta prievolė Seimo nariams vengti interesų konflikto: „Kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams, taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Seimo narys privalo daryti viską, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių.“ Minėto straipsnio 6 dalis numato, kad prieš prasidedant klausimo svarstymui arba svarstymo metu Seimo narys, kuris tokiame klausime turi privatų interesą, privalo informuoti posėdžio pirmininką apie interesų konflikto grėsmę ir nusišalinti nuo tolesnio klausimo svarstymo ir balsavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 4 dalies nuostatą interesų konfliktu laikoma situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje privatūs interesai apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

Seimo statuto 18 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Seimo nariai, kurie tam tikru svarstomu klausimu turi privatų interesą, prieš prasidedant klausimo svarstymui arba svarstymo metu privalo informuoti posėdžio pirmininką apie interesų konflikto grėsmę ir nusišalinti nuo tolesnio klausimo svarstymo ir balsavimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs: „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas.[…] Todėl valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės.” (2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011)

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs: „Sistemiškai analizuojant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6, 18, 19 ir 20 straipsnių nuostatas, darytina išvada, kad interesų konfliktas kyla ne tik asmeniui išėjus iš valstybės tarnybos į privatų sektorių, bet ir atvirkščiai, t. y. įstatymų leidėjas daro prielaidą, kad pakeitus darbovietę, 12 mėnesių asmuo laikomas turintis sąsajų su ankstesniąja darbo vieta.” (2008 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1945/2008.)

Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 2 straipsnio 20 dalies nuostatą, miškų urėdija – valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą.

Miškų įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje apibrėžiama, kad valstybiniai miškų pareigūnai (vyriausieji valstybiniai miškų pareigūnai, vyresnieji valstybiniai miškų pareigūnai ir valstybiniai miškų pareigūnai) – miškų ūkio valstybinio valdymo, valstybinės miškų kontrolės įstaigų, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai ir miškų urėdijų miško apsaugos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir turintys įstatymų nustatytus įgaliojimus. Vyriausiųjų valstybinių miškų pareigūnų, vyresniųjų valstybinių miškų pareigūnų ir valstybinių miškų pareigūnų statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu.

Aplinkos ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu „Dėl valstybinių miškų pareigūnų pareigybių sąrašo patvirtinimo bei valstybinių miškų pareigūnų įgalinimų suteikimo“ Nr. D1-208 buvo patvirtintas valstybinių miškų pareigūnų pareigybių sąrašas. Šio sąrašo 3.13 papunktyje nurodyta, kad valstybės įmonių miškų urėdijose yra įsteigta girininko pareigybė.

Šiuo Aplinkos ministro įsakymu (2.2. papunktyje) buvo suteikti vyresniųjų valstybinių miškų pareigūnų įgalinimai valstybės įmonių miškų urėdijų medelynų viršininkams ir jų pavaduotojams, girininkams, girininkų pavaduotojams ir eiguliams.

Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojams netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. Vadinasi, valstybės įmonių darbuotojams, kurie nėra laikomi valstybės tarnautojais, negali būti taikoma šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta garantija atkurti turėtą statusą, t. y. Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos miškų urėdo 2000 m. sausio 24 d. įsakymu patvirtintoje girininko pareiginėje instrukcijoje yra numatyta, kad girininkas vadovauja girininkijai ir planuoja girininkijos veiklą, taip pat atlieka kitas instrukcijoje nurodytas funkcijas.

Kaip minėta, Įstatymo projektu Nr. XIIIP-420 siekta įgyvendinti Lietuvos miškų urėdijų reformą, t. y. vietoje 42 veikiančių urėdijų ir VĮ „Valstybinis miškotvarkos institutas“ įsteigti vieną valstybinių miškų valdymo įmonę. Vadinasi, tokiu atveju miškų urėdijos, kaip juridiniai asmenys, būtų reorganizuojamos sujungimo būdu. Civilinio kodekso 2.97 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sujungimas – tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos. Taigi Lietuvos miškų urėdijų reforma būtų tiesiogiai susijusi su miškų urėdijų, turinčių juridinių asmenų statusą, vadovų, t. y. miškų urėdų, skaičiaus ir pareigų esminiais pokyčiais, tačiau girininkijų pareigūnų – girininkų, jų pavaduotojų ir eigulių – ši reforma tiesiogiai neįtakotų.

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

Nenustatyta, kad Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-420 ir Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4291(2) numatomi pakeitimai būtų akivaizdžiai ir tiesiogiai susiję su Seimo nario Kęstučio Bacvinkos privačiais interesais.

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

1. Seimo narys Kęstutis Bacvinka neprivalėjo nusišalinti nuo balsavimų svarstant Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-420 ir Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4291(2) Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2017 m. liepos 7 d. posėdyje ir Seimo 2017 m. liepos 11 d. plenariniame posėdyje.

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė – 2.

2. Rekomenduoti Seimo nariui Kęstučiui Bacvinkai nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, tiesiogiai susijusius su Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos veikla, vienerius metus jam nustojus eiti Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos girininko pareigas.

Pritarta bendru sutarimu.

Komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė