Pradžia > Seimas (2016–2020) > Komisijos > Etikos ir procedūrų komisija > Išvados > 2017 metai

 

 

Lietuvos Respublikos Seimui                                                                                                        2017-03-16 Nr. V-2017-

 

 

TEIKIMAS PRADĖTI APKALTĄ SEIMO NARIUI KĘSTUČIUI PŪKUI

 

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija visų narių balsų dauguma teikia siūlymą pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Kęstučiui Pūkui Seimo statuto 78 straipsnio 3 dalyje bei 228 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.

 

2017 m. kovo 8 d. ir vėliau visuomenės informavimo priemonėse [1] buvo viešai pateikta informacija, filmuota medžiaga apie tai, kad Seimo narys Kęstutis Pūkas:

1) ieškodamas asmens į Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigas kreipė dėmesį į lytį, išvaizdą, amžių, asmeninio gyvenimo aplinkybes;

2) kviesdamas pokalbiui moteris, kvietėsi į Seimo viešbutį, teigdamas, kad ten yra jo darbo vieta, darbas turi būti nuolatinis ir trukti 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę, domėjosi moterų šeimine padėtimi, akcentavo pageidavimą, kad kandidatė neturėtų sutuoktinio ar draugo, kadangi tapusi jo padėjėja ji privalės apriboti savo asmeninį gyvenimą, rodė savo butą Seimo viešbutyje, buto miegamojo kambarį, nurodė, kaip svarbiausią jo bute („kaip būtų smagu kada nors čia pasivolioti“), kalbėjo, uždavinėjo klausimus ir vis užsimindavo apie intymius santykius („aš nežinau, kiek tu galėtum būti ištvirkusi“), pabrėžė absoliutų ir besąlygišką pasitikėjimą, nes kandidatė turėtų tapti jo asmeninio gyvenimo dalimi („šalia jo galėtų vaikščioti, kad ir nuoga“), nepagarbiai aptarinėjo kandidačių išvaizdą („štai pas tave maža krūtinė, bet tai nėra blogai. Visai gražu, nes didelės krūtinės laikui bėgant tampa nebegražios“), lygino su kitomis moterimis, akcentavo, kad darbas bus išskirtinai Vilniaus mieste („nes Kaunas yra Kaunas, ten – žmona ir vaikai“);

3) Seimo nario padėjėjos-sekretorės darbą apibūdino kaip susijusį su Seimo nario asmeninių poreikių tenkinimo ir neformalaus įvaizdžio užtikrinimu (pvz., lydint ir dalyvaujant kartu viešuose renginiuose), Seimo nariui patogios aplinkos sukūrimu, bendru laisvalaikio leidimu, Seimo viešbutyje esančio Seimo nariui skirto 3-jų kambarių buto tvarkymu ir panašiais buities darbais;

4) už besąlygišką abipusį pasitikėjimą, aprašytų paslaugų atlikimą galimai siūlė mokėti neoficialų atlyginimą, padėti finansiškai bei pirkti drabužius. Kartu teigė, jog Seime pagal sutartį tokios Seimo nario padėjėjos-sekretorės įdarbinti negalėtų;

5) Galima daryti prielaidą, kad nufilmuotas ir žiniasklaidoje paviešintas atvejis nebuvo vienintelis – panašios situacijos pasikartodavo kiekvieno darbo pokalbio metu. Seimo narys galimai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir galimai seksualiai priekabiaudamas prie kandidačių siekė naudos sau norėdamas, jog būsima Seimo nario padėjėja-sekretorė vykdytų pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, bet ir tvarkytų jo namus, lydėtų jį į renginius (restoraną, teatrą ir pan.);

6) Seimo narys Kęstutis Pūkas savo veiksmais šiurkščiai diskredituoja Lietuvos Respublikos Seimą kaip vieną svarbiausių valstybės instituciją – tiek savo konkliudentiniais veiksmais ir žodžiais (galimai seksualiai priekabiaudamas prie moterų), tiek siūlydamas neoficialų atlyginimą, toks Seimo nario Kęstučio Pūko elgesys yra nesuderinamas su jo, kaip Seimo nario, veikla, kuri žemina Lietuvos Respublikos Seimo autoritetą.

 

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnis numato, kad išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad „Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas. Ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. <...> Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas: duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti.“

Seimo narys prisiekia gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, kas reiškia, kad jis įsipareigoja jų nuosekliai paisyti. Lietuvos Respublikos Valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo
įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos Valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – Valstybės politikų elgesio kodeksas) 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas pagarbos žmogui ir valstybei principas nustato, kad Seimo narys laikosi žmogaus teisių ir laisvių ir jas užtikrina, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didina pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis. Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 5 punkte numatytas padorumo principas numato, kad Seimo narys elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar Seimo reputacijai ir autoritetui. To paties kodekso 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintas pavyzdingumo principas įpareigoja Seimo narį deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų. Seimo narys Kęstutis Pūkas savo veiksmais ir elgesiu nepaisė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintų nuostatų ir taip pažeidė įstatymą, ignoravo Seimo nario priesaika prisiimto įsipareigojimo gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus.

Įvertinusi aukščiau pateiktus faktus apie Seimo nario Kęstučio Pūko elgesį, nesuderinamą su Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais bei duota Seimo nario priesaika, Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja, kad yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, jog Seimo narys Kęstutis Pūkas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario duotą priesaiką, todėl siūlo Seimui sudaryti specialiąją tyrimo komisiją bei pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Kęstučiui Pūkui.

PRIDEDAMA. Komisijos posėdžio protokolo išrašas, 1 lapas.

 

Komisijos pirmininkė                                                                                                                     Rita Tamašunienė