2017 m. vasario 6 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Energetikos komisijos surengtame baigiamajame posėdyje priimti svarbūs sprendimai dėl Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektų.

Seimo komisija nusprendė siūlyti Vyriausybei atlikti papildomus degintinų atliekų kiekių skaičiavimus ir prognozes iki 2030 m., išanalizuojant pramonės šakas ir jose susidarančių atliekų tvarkymo naujausią situaciją, įvertinant, kokios gamybos ir ūkinės veiklos atliekos pašalintos nepavojingų atliekų sąvartynuose 2016 m.

Šį sprendimą komisija priėmė atsižvelgusi į numatomą priimti Europos Sąjungos Žiedinės ekonomikos paketą ir pirminio atliekų rūšiavimą ir gautą prieštaringą informaciją apie Lietuvoje susidarančius degintinų atliekų kiekius. Energetikos komisijos nuomone, būtina tiksliau įvertinti tinkamų deginti gamybos ir ūkinės veiklos atliekų, kurios formuotų žymų degių atliekų potencialą, kiekius.

Seimo komisija taip pat išreiškė susirūpinimą, kad atliekant Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektų vertinimą nebuvo taikytas kaštų ir naudos analizės metodas, todėl Vyriausybei ji pasiūlė inicijuoti kogeneracinių jėgainių projektų papildomą ekspertinį vertinimą. Be to, komisija, įžvelgdama Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekto įgyvendinimo trikdžius, paragino Vilniaus miesto savivaldybę ir projekto vykdytojus bendradarbiauti, sprendžiant Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės tolesnės veiklos klausimą, ir esant galimybei surasti sprendimą projekte dalyvauti ir savivaldybei.

Energetikos komisijos nariai konstatavo, kad pastačius Kauno kogeneracinę jėgainę pajėgumai šilumos rinkoje Kauno mieste bus pertekliniai, todėl galimas neracionalus finansinių resursų investavimas. Atsižvelgdama į tai, kad gamybos ir ūkinės veiklos atliekų kiekiai yra sunkiai prognozuojami ir Ūkio ministerijai, atsakingai už gamybos ir kitos ūkinės veiklos metu susidarančių atliekų tvarkymo reglamentavimą, gamybos ir ūkinės veiklos atliekų prognoziniai susidarymo skaičiavimai iki 2030 m. nėra žinomi, Seimo komisija siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę statyti vieną atliekų deginimo jėgainę Lietuvoje, pasirenkant Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą.

Baigiamajame posėdyje dalyvavo Aplinkos ir Ūkio ministerijų atstovai, savo pastebėjimus dėl Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektų išsakė gausiai posėdyje dalyvavę svečiai – Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, Lietuvos pramoninkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininkas Linas Sabaliauskas, gyventojų iniciatyvinės grupės „Kauno kogeneracinės jėgainės poveikio aplinkai ir gyventojų sveikatai tirti“ narys Vidas Pocius, Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Arvydas Sekmokas ir kt.

Parengė

Komisijų sekretoriato patarėja

Živilė Rožėnaitė, tel. (8 5) 239 6828, e. p. [email protected]