2017 m. vasario 15 d. pranešimas žiniasklaidai

2009 metais priimto Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktai nustato, kad Klimato kaitos specialiosios programos (toliau – KKSP) lėšos privalomai naudojamos energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimo (pastatų modernizavimo) projektams – ne mažiau kaip 40 procentų, bei atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui skatinti– ne mažiau kaip 40 procentų. To paties straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad metines KKSP lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas, apsvarstytas su Nacionaliniu klimato kaitos komitetu ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad, teikdama komitetui apsvarstyti programos sąmatas, Aplinkos ministerija nuolat siūlo mažinti finansavimą atsinaujinančių energijos išteklių projektams skatinti. 2016 metais vietoj privalomų skirti 40 proc. programos lėšų buvo siūloma skirti tik apie 3 proc. lėšų, 2017 metais – atitinkamai 4 proc. lėšų, visas kitas lėšas skiriant daugiabučių modernizavimo projektams. Šis siūlymas ne tik prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, bet ir tarptautiniams bei nacionaliniams Lietuvos įsipareigojimams didinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą, kuris yra efektyvi priemonė mažinti klimato kaitą.

Aplinkos apsaugos komitetas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nutarė nepritarti Aplinkos ministerijos teikiamam Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2017 m. sąmatos pakeitimo projektui ir pasiūlė aplinkos ministrui persvarstyti ir pakeisti 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. D1-509 patvirtintas lėšų naudojimo proporcijas, numatant visas įstatymiškai numatytas lėšas atsinaujinančių išteklių energetikos projektams. Taip pat pasiūlė Vyriausybei nepriimti šiuo metu su institucijomis svarstomo nutarimo, kuriuo energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimo priemonėms siūloma skirti 90 procentų programos lėšų.

Dar vienas aktualus klausimas, kurį svarstė komitetas – tai planuojamos statyti kogeneracinės jėgainės Vilniuje ir Kaune.

Europos Komisija (EK), vasario 3 dieną paskelbusi ataskaitą apie ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo priežiūrą, perspėjo Lietuvą, kad pasistačiusi dvi naujas atliekas deginančias jėgaines, Lietuva rizikuoja nepasiekti europinių 2020 m. atliekų perdirbimo tikslų. Atsižvelgdama į galimus žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio direktyvų pakeitimus, EK mano, kad optimalus deginimo pajėgumas Lietuvoje yra 20–25% šalyje susidarančių komunalinių atliekų. EK atliekų deginimą traktuoja kaip konkurenciją atliekų perdirbimui, o įspėjimus dėl galimai per didelių planuojamų jėgainių EK ne kartą buvo išsakiusi Lietuvos atstovams. Dabar jie pakartoti oficialiame EK dokumente.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, Aplinkos apsaugos komitetas nutarė siūlyti Vyriausybei galutinius sprendimus dėl kogeneracinių atliekų deginimo jėgainių statybos priimti, kai bus patvirtintas žiedinės ekonomikos veiksmų planas (tikimasi, kad žiedinės ekonomikos veiksmų planas bus patvirtintas 2017 m. pabaigoje, Estijos pirmininkavimo ES Tarybai metu) ir bus patvirtinti tikslai ir skaičiai, kurių Lietuva privalės siekti. Siūloma sprendimą priimti, įvertinant ir kitas galimas atliekų tvarkymo alternatyvas, įskaitant AB „Akmenės cementas“ galimybes deginti kietąjį atgautąjį kurą, pramonines atliekas ir nuotekų dumblą. Taip pat pasiūlyta Vyriausybei iki sprendimo dėl kogeneracinių atliekų deginimo jėgainių statybos priėmimo atlikti papildomus energetinę vertę turinčių atliekų kiekių skaičiavimus ir prognozes iki 2030 m.

Aplinkos apsaugos komiteto biuro vedėja

Birutė Pūtienė, tel. (8 5) 239 6740