2017 m. kovo 1 d. pranešimas žiniasklaidai

Kovo 1 d. posėdyje Seimo Aplinkos apsaugos komitetas diskutavo aktualiais Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo klausimais. Detaliai išnagrinėti esamą padėtį šioje srityje paskatino išaugęs visuomeninių organizacijų kreipimųsi, taip pat daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų bei pavienių piliečių skundų ir prašymų skaičius, kuriuos apibendrinus, išryškėjo šios pagrindinės daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) problemos:

Visų pirma, siekiant, kad modernizavimo programa įgytų pagreitį, valstybės parama buvo skiriama visiems investiciniams projektams, nepriklausomai nuo juose numatyto pasiekti tikslo –  energinio efektyvumo. Todėl absoliuti dauguma atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų buvo renovuoti pasiekiant C (1300 vienetų namų) ir B (300 vnt. namų) pastato energinio naudingumo klasę, kurios, reikia pripažinti, negali užtikrinti visumos pagrindinių energinio efektyvumo kriterijų ir tik iš dalies išsprendžia norimo pasiekti energinio efektyvumo klausimą. Taigi, tenka konstatuoti, kad daugeliu atvejų iš esmės buvo apsiribojama tik daline renovacija, t. y. išorinių sienų šiltinimu, šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų pertvarkymu ar keitimu bei išorinių (lauko) durų pakeitimu, visiškai neatsižvelgiant į esamą langų, namo sandarumo, šilumos tiltų, vėdinimo sistemos būklę ir jų sutvarkymo būtinybę.

Antra, nepaisant išaugusio visuomenės susidomėjimo ir įsitraukimo į modernizavimo programą, vis dar trūksta tinkamo ir savalaikio gyventojų švietimo apie tai, kaip turėtų būti pasirenkamos būsto energinį efektyvumą didinančios priemonės ir kad tik jų visuma bei tam pasitelktos kokybiškos statybinės medžiagos gali duoti geriausių rezultatų. Tenka pripažinti, kad absoliuti dauguma investicinių planų ir jų pagrindu rengiamų techninių projektų vardan patrauklumo būsimiems investuotojams yra orientuoti į mažiausią kainą, o ne į kokybę. Dėl šios priežasties dažnai pasitaiko atvejų, kad įgyvendinami renovacijos projektai atliekami pasitelkiant pigiausiais ir dėl to nekokybiškas statybines medžiagas bei statybos darbų vykdymo technologijas.

Aplinkos apsaugos komitetas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad, siekiant iš esmės gerinti padėtį, būtina stiprinti investicinių planų ir techninių projektų kokybės vertinimą, organizuoti parengtų techninių projektų ekspertizę, griežtinti statybos darbų techninio prižiūrėtojo asmeninę atsakomybę vykdant atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo priežiūrą. Be to, tikslinga kritiškai įvertinti statybos darbų viešųjų pirkimų organizavimo per VšĮ CPO sistemą, o VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros specialistams tikslinga dar labiau įsitraukti į pradinį daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo etapą ir teikti gyventojams ne tik kvalifikuotas  konsultavimo, bet ir tarpininkavimo paslaugas priimant sprendimą dėl investicinio projekto, jo apimties bei turinio, nuo ko priklauso visa tolimesnė projekto įgyvendinimo eiga.

Įvertinęs išsakytas pastabas ir diskusijų metu pateiktus pasiūlymus, Aplinkos apsaugos komitetas nutarė klausimo svarstymą tęsti kitą posėdį ir jo metu suformuluoti aiškius, konkrečius pasiūlymus ir sprendimus dėl esamos situacijos gerinimo.

Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja

Aistrida Latvėnė, tel. (8 5) 239 6724