2017 m. kovo 21 d. pranešimas žiniasklaidai

2017 m. kovo 9 d. Energetikos komisijos posėdyje Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas pristatė, kaip ministerija suplanavusi diegti darnaus judumo priemones ir atnaujinti viešąjį transportą 2014–2020 m. ES lėšomis. Darniam judumui remti išskirtos tokios priemonės: darnių judumo miestų planų rengimas, elektromobilių stotelių tinklo, pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcija ir plėtra, viešojo transporto paslaugų prieinamumo didinimas, viešojo transporto atnaujinimas.

Vilniaus miesto savivaldybę posėdyje atstovavęs savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis informavo komisijos narius, kad savivaldybė žiūri kompleksiškai į darnaus judumo problemų sprendimą, atsižvelgdama į pačio judumo galimybių sudarymą visiems Vilniaus miesto gyventojams, taip pat mažindama transporto taršos lygį ir siekdama užtikrinti keleivių vežimo paslaugos kokybę. A. Darulis paantrino, kad savivaldybė šiuo metu rengia darnaus judumo miesto planą, kurio parengimui Susisiekimo ministerija skyrė finansavimą ir planas planuojamas užbaigti šių metų pabaigoje. Administracijos direktoriaus pavaduotojas pažymėjo, kad taip pat savivaldybė šiuo metu bando sumažinti transporto priemonių srautus mieste, vykdant pilotinį „Park & Ride” sistemos įdiegimą. Jau suplanuotos dvi pilotinės stovėjimo aikštelės, kurios bus skirtos palikti nuosavą transporto priemonę mieste ir persėsti į visuomeninį transportą tolimesnei kelionei, ir šis pilotinis projektas, numanoma, pradės veikti 2017 m. vasarą.

Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos vicepirmininkas Marius Markevičius Seimo komisijai pateikė savo įžvalgas ir skaičiavimus, jog Vilniaus mieste aiškiai matomas tendencingas troleibusų skaičiaus mažėjimas, lyginant su autobusais. M. Markevičius stebėjosi Vilniaus miesto vadovų sprendimu pirkti dar ir šiuo metu kuo daugiau dyzelinių transporto priemonių, nežinant kaip reikės įgyvendinti 2011 m. Europos Komisijos Baltosios knygos nuostatą iki 2030 m. pasiekti, kad vykdant miestų logistikos veiklą didžiuosiuose urbanistiniuose centruose CO2 iš esmės nebūtų išmetamas.

Energetikos komisija atkreipė dėmesį, kad elektrinių viešojo transporto priemonių mažėjimas Vilniaus mieste yra struktūrinė problema ir tai – ne vienos Vilniaus miesto savivaldybės rūpestis. Posėdyje buvo nuspręsta pasiūlyti Aplinkos ministerijai peržiūrėti Klimato kaitos specialiosios programos lėšų paskirstymą ir Susisiekimo ministerijai – ES struktūrinių fondų investicijas, numatant didesnių lėšų nei numatyta šiuo metu kyrimą elektrinių viešojo transporto priemonių ir jų infrastruktūros vystymo projektams.

Komisijos nariai priėmė sprendimą rekomenduoti Aplinkos ministerijai įvertinti Lietuvos miestų strateginiuose planavimo dokumentuose aplinkos taršai valdyti numatytų priemonių įgyvendinimą ir ar priemonės yra pakankamos, norint pasiekti šalies įsipareigojimus dėl transporto taršos mažinimo.

Energetikos komisija, susirūpinusi, kad elektrinių viešojo transporto priemonių rida Vilniaus mieste ženkliai mažėja (2012–2015 m. sumažėjo 15%), o naudojančių vidaus degimo variklius – didėja (2012–2015 m. padidėjo 43%) ir suprantanti, kad naujausių standartų vidaus degimo variklių dėka CO₂ emisijos ir kita tarša mažinami nežymiai, kai tuo tarpu troleibusai jau dabar yra priemonė, leidžianti mažinti taršą, siūlo Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijoms inicijuoti susitarimą su didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybėmis dėl mobiliųjų taršos šaltinių CO₂ emisijų mažinimo, skatinantį troleibusų ridos ir kelionių skaičiaus didėjimą.

Parengė

Komisijų sekretoriato patarėja

Živilė Rožėnaitė, tel. (8 5) 239 6828, e. p. [email protected]