2017 m. kovo 22 d. pranešimas žiniasklaidai

Korupcijai Lietuvoje išliekant aktualia problema, būtina didinti visų piliečių įsitraukimą į šios problemos sprendimus bei gerinti viešųjų paslaugų prieinamumą ir efektyvumą.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Dainius Gaižauskas tikino, kad korupcija išlieka itin aktuali šalyje, todėl būtina skatinti aktyvų piliečių dalyvavimą, pasitelkiant socialinius tinklus ar kitas šiuolaikines priemones bei ieškoti pažangių priemonių viešųjų paslaugų prieinamumui ir efektyvumui vertinti.

,,Lietuvoje, kuri lyderiauja pasaulyje greičiausiu internetu, turi visas reikiamas galimybes aktyviau įtraukti savo piliečius, užtikrinant efektyvų viešųjų resursų naudojimąsi, didinant skaidrumą ir eliminuojant korupcijos apraiškų galimybes“, – teigė D. Gaižauskas.

Anot Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos direktorės Eglės Celiešienės, kol kas galutiniai mokslinių tyrimų rezultatai nėra patvirtinti, tačiau analizuojant laimės indeksą, kuris laimingiausia šalimi praėjusiais metais nominavo Norvegiją, ir korupcijos prevencijos indekso rezultatus, galima matyti šių rodiklių sąsajas.

„Pasitikėjimas valstybe ir valstybės pasitikėjimas piliečiais bei jų organizacijomis yra itin svarbus kiekvienam jos nariui. Korupcijos nebuvimas ar skaidrumo lygis šalyje, kurioje gyvenama, nėra vienintelis ir pagrindinis laimės rodiklis, tačiau vaidina itin svarbų vaidmenį “,  – komentavo E. Celiešienė.

Pasak NVO vaikams konfederacijos direktorės Elenos Urbonienės, kovojant su korupcija labai svarbu informaciją susisteminti, apibendrinti ir ją viešinti. Siekiant veiklos skaidrumo tiek individualiu, tiek organizacijos lygmeniu, esminę informaciją būtina pateikti vienoje vietoje.

,,Nors korupcija yra labai aktuali problema ir apie ją gausu informacijos, tačiau praktinėje veikloje, pavyzdžiui, veiklą pradedant naujai pilietinių iniciatyvų pagrindu įsikūrusiai organizacijai,  sudėtinga įvertinti visus su šia tema susijusius teisės aktus ir efektyviai tai įgyvendinti praktinėje veikloje“, – tikino E. Urbonienė.

Marijampolės kolegijos direktorius Vaidotas Viliūnas teigė, kad skaidrumo siekimas yra aktualus ir studentams, ateityje tapsiančiais viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojais ar darbdaviais. Be to, bendros taisyklės ir veiklos organizavimas jų laikantis turi tiesioginę įtaką tvariai regioninei plėtrai.

,,Nors dažnos diskusijos korupcijos tema gali sudaryti įspūdį, jog ši tema jau išnagrinėta ir visiems joje viskas aišku, tačiau korupcijos tematikos tyrimai rodo problemos aktualumą ir, tikėtina, tematinių žinių ar švietimo stygių. Švietimas nuo jaunų dienų turėtų išugdyti natūralų pilietinį imunitetą ir ,,nulinę“ toleranciją korupcijos apraiškoms“, – pabrėžė V. Viliūnas.

Šios prielaidos lėmė, kad pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinį mechanizmą ir Norvegijos finansinį mechanizmą įgyvendinant projektą „Sumanus valdymas viešajame sektoriuje per tvarią regioninę plėtrą“, didelis dėmesys skirtas plėtoti ir diegti pažangias antikorupcines priemones vietos ir regionų lygiu (plačiau apie projektą: www.sumanus.lt).

„Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“ rodo, kad 16 proc. gyventojų sako, jog per pastaruosius metus yra davę kyšį (prieš dvejus metus analogiškoje apklausoje – 24 proc.). 2016 m. manančių, kad kyšis padeda spręsti problemas buvo 68 proc. gyventojų (prieš dvejus metus – 69 proc.). Šis tyrimas sudaromas nuo 2001 m.

Daugiau informacijos:

Seimo narys Dainius Gaižauskas,

mob. 8 668 42 174, el. p. [email protected]

Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos direktorė Eglė Celiešienė,

mob.8 655 41 414, el. p.  [email protected]