2017 m. kovo 29 d. pranešimas žiniasklaidai

Kovo 29 dieną Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Juozas Olekas dalyvavo 1946 m. vasario ir 1949 m. kovo 25–29 d. trėmimų minėjime.

1949 m. kovo 25–29 d. įvyko trėmimo akcija slaptuose jos planuotojų ir vykdytojų dokumentuose užkoduota „Priboj“ („Bangų mūša“) pavadinimu. Per kelias dienas į geležinkelio stotis buvo suvežtos, prekiniuose vagonuose uždarytos ir iš Lietuvos išvežtos 9000 šeimų – beveik 30 000 jos gyventojų. Dauguma Lietuvos tremtinių buvo įkurdinti Irkutsko, Krasnojarsko, Novosibirsko, Omsko ir Tomsko srityse. Atvežti į tremties vietas jie privalėjo pasirašyti dokumentus, kurie draudė jiems grįžti namo ir „pririšo“ prie tremties vietos bent dvidešimčiai metų.

Tremtyje mirė apie 3000 1949 metais išvežtų Lietuvos žmonių. „Tūkstančiai likimų dužo. Trėmimų sumanytojai norėjo sunaikinti tautą, bet mūsų tėvai ir seneliai parodė valią ir išgyveno nepakeliamomis sąlygomis,“ – kalbėjo komisijos pirmininkas.

Lietuviai tremtį jau buvo patyrę, todėl slapstėsi ir saugojosi. Sovietų valdžia tai žinojo, todėl operacija „Priboj“ buvo itin kruopščiai suplanuota, aptarta bei vykdyta. Trėmimo planas buvo rengiamas Maskvoje MVD (sovietų vidaus reikalų ministerijos) ir MGB (sovietų saugumo) būstinėse. Sklandžiam tremties organizavimui į Lietuvą, Latviją ir Estiją papildomai buvo atgabenti apie 9 tūkstančiai karių, 2 tūkstančiai MGB agentų ir keli tūkstančiai sunkvežimių, kuriais į traukinių stotis turėjo būti gabenami tremtiniai. Tremties organizatoriai pasirūpino ir papildomomis telefono linijomis, automobilių kuru bei papildoma karine technika, ginklais. 1949 metų trėmimai nuo anksčiau vykusių skyrėsi ne tik organizavimu, bet ir tuo, kad šį kartą šeimos nebuvo išskiriamos, vyrai į Sibirą buvo vežami kartu su moterimis ir vaikais. Anot J. Oleko, „tikėjimas ir viltis grįžti padėjo išlikti gyviems“.

Renginyje taip pat dalyvavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja Vitalija Stravinskienė, Genocido muziejaus istorijos skyriaus vedėja Ramunė Draučiūnaitė ir kiti pranešėjai bei gausiai susirinkę buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai.

Komisijų sekretoriato patarėja

Danguolė Stonytė, tel. (8 5) 239 65 61, el. p. [email protected]