Lietuvos valstybės simboliai Seimo rūmai Seimo logotipas

Seimo Užsienio reikalų komitetas pasisako už aktyvią ryšių su Lietuvos diaspora stiprinimo politiką

2017 m. kovo 31 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Seimo kanceliarijos Užsienio reikalų komiteto biuro nuotrauka ( aut. – I. Milašiūtė)

 

Kovo 31 d. Seimo Užsienio reikalų komitetas kaip ir kasmet išklausė užsienio reikalų viceministro Nerio Germano informaciją apie „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimą 2016 metais ir jos vykdymo perspektyvas bei iššūkius ateičiai.

Viceministras priminė, kad jau šešerius metus veikianti „Globalios Lietuvos“ programa yra nukreipta siekiui, kad „lietuvis, kad ir kur jis gyventų, jaustųsi „Globalios Lietuvos“ dalimi ir dalyvautų valstybės gyvenime“. Veikla orientuojama dviem pagrindinėmis kryptimis: užsienio lietuvių bendruomenių ir organizacijų stiprinimas, tam, kad jos būtų nepriklausomos, gerai organizuotos, burtų užsienio lietuvius ir atstovautų jų teisėtiems interesams, ir ryšių su užsienio lietuviais profesionalais stiprinimas, siekiant sudaryti galimybes diasporos profesionalams prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo ir konkurencingumo didinimo.

2016 m. „Globalios Lietuvos“ programą įgyvendinančioms priemonėms buvo panaudota 3,4 mln. Eurų, programos įgyvendinimui skirtų lėšų panaudojimas išaugo daugiau nei 4 proc. ir siekia 98,1 proc. Didžiausią programos liūto dalį sudarė Švietimo ir mokslo ministerijos skirtos lėšos – 1 898,1 tūkst. Eurų, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos dalis – 956,4 tūkst. Eurų, iš Užsienio reikalų ministerijos biudžeto skirta 324,8 tūkst. Eurų.

Pristatydamas „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimo priemonių 2016 metais ataskaitą, Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius Vytautas Pinkus pažymėjo, kad 2016 m. įgyvendinti 128 bendri Lietuvos diplomatinių atstovybių ir užsienio lietuvių organizacijų projektai, pavyzdžiui, paminėtinas Lietuvos ambasados JAV ir JAV lietuvių bendruomenės projektas „XV Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė“. Paremti 43 užsienio lietuvių organizacijų projektai, taip pat prisidėta prie 6 Lietuvos nevyriausybinių organizacijų iniciatyvų įgyvendinimo, pavyzdžiui, projekto „Migruojantys paukščiai“ rėmuose paremtos lietuvių menininkų, gyvenančių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje kūrybos dirbtuvės Panevėžyje, remti projektai „Tapatybė.LT“, profesinės mentorystės projektas „LT BIG Brother“ ir kiti.

Direktorius pabrėžė sėkmingą tęstinį bendradarbiavimą su Švietimo ir mokslo ministerija, finansuojant 170 projektus iš 26 kraštų, paremiant lituanistinio švietimo veiklų skatinimą. Kūno kultūros ir sporto departamentas parėmė 20 užsienio lietuvių organizacijų kūno kultūros ir sporto projektų, skatinančių lietuvių bendruomenių narių įvairias fizinio aktyvumo formas arba užsienyje gyvenančių lietuvių ryšių su Lietuva stiprinimą per kūno kultūrą ir sportą, pavyzdžiui, Airijos lietuvių bendruomenės projektą „Sportuojant – arčiau Lietuvos“, Belgijos lietuvių bendruomenės organizuotas XI lietuvių sporto žaidynes Briuselyje „BeNeLux2016“. 2016 metais tęstas pasiruošimas X Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms, vyksiančioms 2017 m. birželio 30 – liepos 2 d. Kaune. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastangomis suteikta 299 nemokamos psichologinės konsultacijos 150-čiai iš Lietuvos emigravusių ar grįžusių asmenų internetinėje platformoje www.psyvirtual.lt. Posėdžio metu taip pat išskirti ir paminėti kiti svarbūs įgyvendinti įvairių institucijų finansuoti ar inicijuoti projektai, kurie prisidėjo prie lietuvybės, lietuviškojo žodžio ir pasididžiavimo savo valstybe sklaidos.

Komiteto nariai kartu buvo supažindinti su Užsienio reikalų ministerijos kasmet užsakomos užsienio lietuvių nuomonės apklausos 2016 m. rezultatais, padedančiais įvertinti „Globalios Lietuvos“ programos žinomumą, efektyvumą, geriau suprasti užsienio lietuvių nuomonę ir poreikius. Pažymėta, kad vertinant pirmuosius du programos tikslus – tautinio tapatumo išlaikymas ir įsitraukimo į viešąjį Lietuvos gyvenimą skatinimas – apklausa rodo gerus rezultatus, nes didžioji dalis apklaustųjų sutinka, kad jiems yra sudarytos sąlygos išlaikyti nacionalinį identitetą ir dalyvauti įvairių sričių Lietuvos gyvenime. Pagal likusius tris rodiklius – ryšių su Lietuva stiprinimas, grįžimo į Lietuvą skatinimas; jungiančios komunikacinės erdvės kūrimas; prisidėjimas prie Lietuvos žinomumo ir patrauklumo – rezultatai nėra tokie geri, nors iš esmės ir atitinka suplanuotų rodiklių reikšmes.

Iš apklausoje dalyvavusių 1424 respondentų iš 47 šalių net 90 proc. lietuvybės išlaikymas yra svarbu, absoliuti dauguma domisi įvykiais Lietuvoje bei naudojasi Lietuvos viešosiomis elektroninėmis paslaugomis. 68 proc. respondentų nemato kliūčių dalyvauti įvairių sričių Lietuvos gyvenime, apie pusę (52 proc.) ir dalyvauja. Paklausti, ar ir kaip prisideda prie gerovės kūrimo Lietuvoje, 75 proc. respondentų nurodė tą darantys atostogaudami Lietuvoje, 59 proc. garsindami Lietuvos vardą savo gyvenamojoje valstybėje, 41 proc. nurodė remiantys Lietuvoje likusius giminaičius, 38 proc. – pirkdami lietuvišką produkciją, 21 proc. skiria lėšų įvairioms labdaros, paramos iniciatyvoms. Paklausti apie priežastis, nulėmusias jų emigraciją, respondentai dažniausiai minėjo užsienyje atsiveriančias didesnes galimybes (44 proc.), nepakankamas pajamas Lietuvoje (42 proc.), trečdalis respondentų (33 proc.) kaip priežastį nurodė nusivylimą esama situacija Lietuvoje. Dėl karjeros ir studijų išvykę nurodė beveik po 23–24 proc. respondentų. Kalbant apie užsienyje gyvenančių lietuvių planus grįžti į Lietuvą, apklausos rezultatai atskleidė, kad net 77 proc. apklaustųjų svarsto apie galimą grįžimą į Lietuvą, iš jų 12 proc. planuoja grįžti per artimiausius penkerius metus, dar 6 proc. nurodė planuojantys grįžti, tačiau ne ankščiau kaip po penkerių metų. Didžiausia dalis – 59 proc. respondentų nurodė, kad neatmeta grįžimo galimybės kada nors ateityje. Grįžti į Lietuvą neplanuojantys nurodė 23 proc. respondentų. Vykdytoje apklausoje taip pat buvo klausiama apie veiksnius, kurie yra svarbūs svarstant grįžimo į Lietuvą galimybę. Kaip svarbiausią veiksnį respondentai įvertino pragyvenimo lygio ir pajamų santykį Lietuvoje (labai svarbus ir svarbus 86 proc.), pakankamai vienodai svarbiais veiksniais laikomi tiek valdžios požiūris į piliečius, tiek socialinės garantijos grįžus, tiek šeiminiai ryšiai Lietuvoje, kurios kaip labai svarbius ir svarbius nurodė tarp 76–83 proc. respondentų.

Detaliau su apklausos rezultatais galima susipažinti Užsienio reikalų ministerijos tinklapyje.

Užsienio reikalų komiteto nariai pabrėžė, kad „Globalios Lietuvos“ programa yra pagrindinė valstybės institucijų ir įstaigų vykdoma programa, skirta įtvirtinti abipusį partneryste ir pagarba grįstą Lietuvos valstybės ir jos diasporos bendradarbiavimą. Kartu „Globalios Lietuvos“ programa yra tęstinio sėkmingo tarpinstitucinio bendradarbiavimo, kuris turi būti tęsiamas ir minėtos programos įgyvendinimo terminui artėjant prie pabaigos 2019 m., pavyzdys. Todėl Užsienio reikalų komitetas priėmė sprendimą su siūlymu Lietuvos Respublikos Vyriausybei tęsti aktyvią ryšių su Lietuvos diaspora stiprinimo ir jos įtraukimo į valstybės gyvenimą politiką, užtikrinti „Globalios Lietuvos“ programos tęstinumą, sukuriant naują efektyvų ryšių su užsienio lietuviais išlaikymo, Lietuvos diasporos įsitraukimo į valstybės gyvenimą ir kartu užsienyje gyvenančių lietuvių grįžimo į tėvynę skatinimo modelį. Komitetas pabrėžė, kad tam turi būti skiriami reikiami administraciniai ir finansiniai ištekliai, taip pat užtikrinamas papildomų biudžeto asignavimų skyrimas išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo proga. Komitetas taip pat pasiūlė Vyriausybei į diskusijas dėl naujo efektyvaus ryšių su užsienio lietuviais išlaikymo, Lietuvos diasporos įsitraukimo į valstybės gyvenimą ir kartu užsienyje gyvenančių lietuvių grįžimo į tėvynę skatinimo modelio sukūrimo įtraukti kuo platesnį ir įvairesnį Lietuvos diasporos profesionalų, užsienio lietuvių organizacijų, Lietuvos nevyriausybinių organizacijų ir asocijuotų struktūrų atstovų ratą.

Komitetas kituose savo posėdžiuose ketina tęsti išsamų šio klausimo nagrinėjimą.

Daugiau informacijos apie galimybę grįžti į Lietuvą rasite paspaudę žemiau esančias nuorodas:

http://www.renkuosilietuva.lt/

http://www.urm.lt/default/lt/globali-lietuva/aktualu/informacija-griztantiems-i-lietuva

 

Parengė

Užsienio reikalų biuro patarėja

Laura Plyniuvienė, tel. (8 5) 239 6802

 

 

 

 


  Siųsti el. paštuSpausdinti