2017 m. balandžio 5 d. pranešimas žiniasklaidai

Balandžio 5 d. Seimo Peticijų komisija, iš esmės išnagrinėjusi Vaclovo Poskos peticiją „Dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų“, priėmė sprendimą atmesti peticijoje pateiktus pasiūlymus:

1) pakeisti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, išbraukiant žodį „neskiriamos“ ir įrašant žodžius „skiriamos tik priimtu teismo sprendimu“;

2) buvusių milicijos pareigūnų, pensijos gavėjų, tarnybos iki 1990 m. kovo 11 d. laikotarpį prilyginti laikotarpiui po Lietuvos valstybės piniginio vieneto lito įvedimo, t.y. po 1993 m. birželio 25 d.;

3) buvusių milicijos pareigūnų, kurie turėjo vienodus pareiginius laipsnius, ėjo vienodas pareigas, gavusius panašius tarnybinius atlyginimus ir turėjusius vienodą darbo stažą, statusą prilyginti buvusių milicijos pareigūnų, vėliau tapusių policijos komisarais, statusui.

Komisija šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Socialinės apsaugos ir darbo bei Vidaus reikalų ministerijų pateiktas nuomones ir manydama, kad asmens tarnyba Lietuvos valstybei yra būtina sąlyga pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. Vadovaujantis Konstitucija, negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį pareigūnų ir karių valstybinę pensiją gautų asmenys, apskritai netarnavę Lietuvos valstybei.

2013 m. vasario 22 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog Lietuvos Respublika, 1990 m. kovo 11 d. atkūrusi nepriklausomybę ir perimdama į savo jurisdikciją vidaus reikalų sistemą, Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo  21 d. kreipimusi į vidaus reikalų įstaigų darbuotojus prisiėmė įsipareigojimą ištikimiems jai vidaus reikalų sistemos darbuotojams išsaugoti socialines garantijas, įgytas iki nepriklausomybės atkūrimo, „nežiūrinti į tai, kurioje valstybėje tarnauta“, t.y. inter alia, kad tarnauta SSRS vidaus reikalų sistemoje; tačiau Lietuvos Respublika neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl asmenų, kurie nebuvo „pasirengę prisiekti ištikimybę Lietuvai ir jai tarnauti“ po 1990 m. kovo 11 d.“ Todėl 1994 metais, priimant Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, buvo apsispręsta pareigūnų ir karių valstybines pensijas skirti tik Lietuvos Respublikai prisiekusiems pareigūnams ir kariams.

Vadovaujantis 1993 m. birželio 14 d. Lito komiteto nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių pinigų įvedimo ir laikinų pinigų – talonų išėmimo iš apyvartos“, vienas litas prilygintas 100 talonų ir visos įmonės, įstaigos ir organizacijos įpareigotos perskaičiuoti gyventojų darbo užmokestį, pensijas, stipendijas, pašalpas ir kitas išmokas į litus santykiu 100 su 1. Visų asmenų tuo metu gaunamos pensijos, pašalpos ir kitos išmokos buvo perskaičiuotos, vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis.

Siūlomas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies pakeitimas, perkeliant dalies pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą teismams, yra iš esmės ydingas, nes vadovaujantis Konstitucijos 109 straipsniu teismų funkcija yra teisingumo vykdymas, o ne pensijų skyrimas ar jų dydžio nustatymas.

Pareiškėjo siūlomas iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo tarnavusių pareigūnų pensijų perskaičiavimas būtų diskriminacinis kitų asmenų, kuriems paskirtos pensijos buvo apskaičiuotos iš to paties „tarybinio“ laikotarpio, atžvilgiu.

Vadovaujantis Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, ši Peticijos komisijos išvada bus pateikta svarstyti Seimui, kuris šiuo klausimu priims galutinį sprendimą.

Komisijų sekretoriato patarėja

Janina Šniaukštienė, tel. (8 5) 239 6819, el. p. janina.sniaukstiene@lrs