2017 m. balandžio 6 d. pranešimas žiniasklaidai

Balandžio 5 d. posėdyje komitetas aiškinosi kaip yra įgyvendinamas 2016 m. rugsėjo 21 d. Seimo nutarimas „Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinimo“ Nr. XII-2629 ( toliau –Seimo nutarimas) . Šiame Seimo nutarime išdėstyti pasiūlymai Vyriausybei ir ministerijoms dėl būtinų priemonių smurto artimoje aplinkoje, taip pat ir smurto prieš vaikus, prevencijai užtikrinti, šio latentinio nusikaltimo identifikavimui bei aukų apsaugai.

2017 m. sausio 31 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas svarstė klausimą dėl tragedijos Kėdainiuose, kai, galimai, taikant fizinį smurtą kaip auklėjimo priemonę šeimoje buvo nužudytas vaikas. Dar iki šio įvykio priimtu Seimo nutarimu buvo siekta tarpinstitucinių veiksmų koordinavimo, smurto atpažinimo kriterijų įtvirtinimo, efektyvios pagalbos ir apsaugos  teikimo. Tuo tarpu Kėdainių tragedijos atveju, tikėtina, kad laiku neatpažintas smurtas šeimoje, nesuteikta pagalba bei apsauga, nekoordinuoti institucijų tarpusavio veiksmai ir galėjo turėti įtakos tragiškai vaiko gyvenimo  baigčiai. Atsižvelgdamas į šią situaciją, komitetas kreipėsi į Vyriausybę ir paprašė pateikti informaciją, kokių priemonių imtasi įgyvendinant Seimo nutarimą.

Dalis Seimo nutarimu patvirtintų siūlymų, susijusių su reikalingų dokumentų parengimu, yra įgyvendinti arba įgyvendinami. Taigi, tikimasi ir praktinių rezultatų užtikrinimo.

Įvykdytas Seimo nutarimo punktas, kuriuo siūlyta Vidaus reikalų ministerijai parengti instrukcijas ir anketas, kuriomis galėtų naudotis į smurto artimoje aplinkoje vietą vykstantys pareigūnai. Šis pasiūlymas buvo suformuluotas atsižvelgiant į teisėjų išsakomus priekaištus dėl netinkamai fiksuojamų duomenų įvykio vietoje. Tai užkirsdavo kelią priimti teisingą sprendimą dėl reikalingų smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonių ir dėl smurto fakto konstatavimo. Tikimasi, kad aiškios instrukcijos į įvykio vietą vykstantiems pareigūnams padės identifikuoti smurtą, užtikrinti smurtą patyrusių asmenų apsaugą nuo pakartotinio smurto ir skirti adekvačią bausmę smurtautojui.

Parengtos smurto prieš vaikus diagnostikos metodinės rekomendacijos sveikatos priežiūros specialistams, planuojama parengti smurto artimoje aplinkoje atpažinimo kriterijus. Tačiau, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų teigimu, išlieka problema – aiškus koordinuotų veiksmų mechanizmo sukūrimas, kai yra nustatomi smurto prieš vaikus ar smurto artimoje aplinkoje požymiai.

Kol kas nėra iki galo įgyvendintas Seimo nutarimo punktas, kuriuo siekiama užtikrinti statistinių duomenų, reikalingų smurto artimoje aplinkoje stebėsenai  vykdyti, rinkimą ir analizę.  Nesant tokių statistinių duomenų, nėra galimybių Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo poveikio vertinimui, smurtą patyrusių asmenų apsaugos priemonių efektyvumui nustatyti bei spręsti apie tai, kokių priemonių trūksta šio įstatymo tikslams pasiekti. Šiuo metu dirba Lietuvos statistikos departamento direktoriaus įsakymu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė dėl statistikos apie smurtą artimoje aplinkoje rengimo.

Taip pat išlieka smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonių taikymo problema. Kai kuriose šalyse (Norvegijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, kitose šalyse) policija turi įstatymu suteiktus įgaliojimus (pvz. Austrijoje vadinamus policijos orderiu) tam tikrais atvejais įpareigoti asmenį išsikelti iš namų (jį išvežti, įpareigoti nesiartinti prie galimai smurtą patyrusio asmens) iki bus priimti atitinkami teismo sprendimai. Smurtas artimoje aplinkoje yra latentinis (nematomas) reiškinys, kuriam būdingas pakartotinumas. Tačiau kardomoji priemonė  įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, kuria smurtą patyręs asmuo būtų apsaugotas nuo pakartotinio smurto, skiriama nedažnu atveju. Dažnai skiriama kardomoji priemonė yra rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nesietina su smurtą patyrusio asmens apsauga. Todėl efektyvi smurtą patyrusio asmens apsauga išlieka siekiamybe.

Taigi komitetas aiškinsis galimybes Lietuvoje reglamentuoti vadinamojo policijos orderio institutą bei smurto artimoje aplinkoje atveju įstatymu numatyti pagreitintą bylos nagrinėjimą tikslingumą, kai aplinkybės yra aiškios, kitu atveju užtikrinti nukentėjusiojo apsaugą, kreipiantis į teismą dėl kardomosios priemonės, kuria būtų apsaugotas smurtą patyręs asmuo, skyrimo. Policijos departamento atstovų teigimu, šios kategorijos ikiteisminių tyrimų trukmė didžiąja dalimi lemia proceso eigą ir perspektyvą – kuo ilgiau trunka tyrimas, tuo didesnė tikimybė, kad nukentėjusysis keis parodymus, atsisakys jų. Taip sumažėja galimybės užtikrinti smurtą patyrusių asmenų apsaugą nuo pakartotinio smurto. Policijos departamento atstovų teigimu, praktika rodo, kad apie 30 procentų smurto artimoje aplinkoje ikiteisminių tyrimų trunka ilgiau nei 3 mėnesius, nors faktiškai būtinieji proceso veiksmai atliekami per pirmąsias 48 valandas.

Parengė ir daugiau informacijos suteiks Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]