2017 m. balandžio 20 d. pranešimas žiniasklaidai

Balandžio 19 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) svarstė Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Konstitucinio teismo įstatymo Nr. I-67 31, 65 66, 68, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (XIIIP-431 ir XIIIP-432; toliau – Įstatymų projektai).

Pagrindinis Įstatymų projektų tikslas ir uždavinys – suteikti asmenims konstitucinę teisę į teisminę gynybą ir Konstituciniame Teisme.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą. Tačiau, teisės kreiptis į tiesiogiai į Konstitucinį Teismą toks asmuo neturi. Siekiant sukurti efektyvų ir visapusį asmens konstitucinių teisių gynybos mechanizmą, turėtų būti užtikrinta asmens teisė apginti savo pažeistas konstitucines teises ir laisves ne tik bendrosios ir specializuotos kompetencijos teismuose, bet ir Konstituciniame Teisme. Individualiu konstituciniu skundu būtų ginamos ne visos, o tik konstitucinės teisės ir laisvės. Asmuo galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą tik pasinaudojęs visomis kitomis teisminės gynybos priemonėmis valstybės viduje.

Taigi Įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo (ar jo dalies) ar kito Seimo akto (ar jo dalies), Respublikos Prezidento ar Vyriausybės akto (ar jo dalies), jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ir laisves. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustatytų Konstitucinio Teismo įstatymas. Projektu taip pat siūloma teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėtų aktų suteikti taip pat ir Seimo kontrolieriams ir Konstitucijos 73 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytoms kitoms kontrolės institucijoms, tiriant jų kompetencijai priskirtus skundus. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą į Konstitucinį teismą gali kreiptis:  1) dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė, ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai; 2) dėl Respublikos Prezidento akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai; 3) dėl Vyriausybės akto – ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas.

Pasak ŽTK posėdyje dalyvavusio Konstitucinio Teismo pirmininko prof. dr. Dainiaus Žalimo, daugelyje pasaulio šalių, kuriose yra konstituciniai (ar jiems prilyginti teismai) yra įtvirtintas individualus skundo tokiam teismui institutas. D. Žalimas pažymėjo ir tai, pasaulinė praktika liudija, jog maždaug 90 procentų individualių konstitucinių (ar jiems prilygintinų) skundų yra atmetami, paprastai dėl skundo neatitikimo tokiam skundui keliamiems reikalavimams. Dažniausiai tai įvyksta, kai būna skundžiamas  ne konstitucinio klausimo dalykas, neišnaudotos visos kitos teisminės priemonės ar praleisti skundui paduoti nustatyti terminai. Taigi tikėtina, kad skundų atranka padėtų išvengti netikslingų valstybės išlaidų Konstituciniame Teisme nagrinėjant ne konstitucinei sričiai priskiriamus klausimus. D. Žalimas pažymėjo ir tai, kad siekiant objektyvumo priimant ar atmetant konstitucinį skundą, siūlytina nustatyti, kad skundo priimtinumo klausimą spręstu Konstitucinio Teismo teisėjas ar, esant reikalui, pirminę atranką atliktų trijų teisėjų  kolegija. Taip būtų užtikrinamas sklandžiai funkcionuojančio Konstitucinio Teismo ir veiksmingo žmogaus teisių gynimo mechanizmo suderinimo klausimas.

ŽTK pirmininkas Valerijus Simulikas domėjosi, ar individualaus konstitucinio skundo instituto atsiradimas neapsunkins asmenų galimybių savo teises ginti Europos Žmogaus Teisių Teisme (toliau – Strasbūro teismas). Vienas reikalavimų kreipiantis į Strasbūro teismą – būti išnaudojus visas teisių gynimo priemones valstybės viduje. D. Žalimo manymu, Strasbūro teismas, spręsdamas skundo priimtinumo klausimą, iš esmės turėtų vertinti tai, ar skundas yra siejamas su konstituciniu klausimu, ar – ne. Jeigu klausimas nesietinas konstitucinės srities klausimu, reikalavimas būti išnaudojus teisines priemones  valstybės viduje neturėtų apimti reikalavimo būti pateikus individualų konstitucinį skundą. Taigi tikėtina, kad priėmus Įstatymų projektus, piliečių galimybės ginti savo teises Strasbūro teisme, iš esmės nebus apsunkintos. Tam tikrais atvejais, kai klausimas bus siejamas su konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis, asmuo galės jį išspręsti jam lengviau prieinamu būdu – kreipiantis į Konstitucinį Teismą Lietuvoje.  

Komitetas pritarė Įstatymų projektams.

Lietuvoje jau daugiau nei dešimt metų yra diskutuojama dėl poreikio įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institutą. 2007 m. liepos 4 d. Seimas patvirtino Seimo nutarimu Nr. X-1264 Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepciją. Koncepcijoje buvo nustatytos esminės individualaus konstitucinio skundo instituto nuostatos (modelis). Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą.

Parengė ir daugiau informacijos suteiks

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]